Mažylis betmenas
Pažintį pradėkime ne nuo didžiausio, bet nuo mažiausio automobilio šioje poroje - „Renault Clio RS 220 Trophy“. Nuo automobilio, su kuriuo pirmą kartą susipažinome 2013 metais. Tuomet mus pasitiko žaviai atrodantis hečbekas su 1,6 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų benzininiu varikliu, išvystančiu 200 arklio galių, kuris prancūziško motoro galią perduodavo per šešių laipsnių dvigubos sankabos pavarų dėže.
Naujutėlio „Renault Sport“ padalinio receptas patiko ne visiems, ypač tiems, kurie mėgsta automobilio kontrolę laikyti savo rankose ir nori turėti ne du, bet tris pedalus. Tai yra automanų mėgstama konfigūracija, kuri leidžia dažniau ir lengviau improvizuoti, ypač kai prieš akis atsiranda vingiuotas, it ką tik išviręs makaronas, kelio ruožas.
Praėjus keliems metams, „Clio RS“ dar kartą apsilankė „Renault Sport“ dirbtuvėse ir iš jų išvažiavo truputėlį raumeningesnis ir gudresnis. „Renault Clio RS 220 Trophy“ vis dar turi „Getrag“ specialistų sukurtą dvigubos sankabos transmisiją, tačiau atnaujinta pavarų dėžės valdymo programa efektyviau ir greičiau perjungia pavaras, o 1,6 litro benzininis motoras su turbina dabar išvysto 220 arklio galių ir 260 Nm sukimo momentą tachometro rodyklei pasiekus 2000 aps/min. Tačiau tai nėra vieninteliai pakeitimai.
„Clio RS 220 Trophy“ turi standesnes spyruokles, „Renault Sport“ inžinieriai pakeitė vairo kolonėlės perdavimo laipsnį ir pasukimo svirties ilgį, o 18 colių lengvo lydinio ratlankiai buvo apauti „Michelin Pilot Super Sport“ padangomis.
Tik pažvelgus į „Renault“ mažylį, akys iškart pastebi tvirtesnę ir agresyvesnę automobilio stovėseną. Pakeitus spyruokles, automobilio priekis sužemėjo 20 milimetrų, o galas - 10 milimetrų. Vis dėlto, priešais stovi stilingas, išvaizdus, jūsų blogą nuotaiką pasiruošęs pakelti automobilis. Tad užteks stoviniuoti - laikas sėsti už vairo.
Nuvažiavus pirmuosius kilometrus pasijauti automobilyje, kuris pačiose svarbiausiose srityse yra pranašesnis. Vairo mechanizmas - greitesnis ir jautresnis, pavarų dėžė - normaliu režimu veikia maloniau ir sklandžiau, o standesnės spyruoklės nesugadino „Clio RS“ pakabos universalumo, leidžiančios automobiliu mėgautis važiuojant net ir ne pačiais lygiausiais keliais. Tad pirmasis įspūdis - geras.
Laikas palypėti vienu laipteliu aukščiau ir įjungti „Race“ režimą. Įsikimbame į vairą, persijungiame į rankinį pavarų perjungimo režimą ir stebime kaip atsinaujinusi „Clio RS“ versija elgiasi automanų oazėje - nepriekaištingo lygumo asfalto ruožuose su aklais ir staigiais posūkiais.
Pavarų dėžės atlikti pakeitimai pagaliau leido „Renault Sport“ padalinio kūriniui atsiskleisti visu gražumu. Kiekvieną kartą tachometro rodyklei pasiekus 5500 sūkių ribą ir perjungus pavarą, efektyviau veikiantis agregatas leidžia sugrįžti į pradinę ekstazės būseną. Būtent to aštrumo ir dramos trūko standartiniame „Clio RS“, kurį teko vairuoti prieš keletą metų.
Norint pilnai išnaudoti mažylio potencialą, neatsitraukiu nuo akceleratoriaus pedalo ir bandau nukreipti „Clio RS 220 Trophy“ nosį į kitą mėgstamą kelio ruožą. Po penkių, dešimties, dvidešimties posūkių automobilis leidžia suprasti, jog aš su juo tik žaidžiuosi.
Drąsos piliulės režimas įjungtas ir pradedam su „Clio RS“ pažintį iš naujo. Posūkis į kairę, ilga tiesioji, dar vienas posūkis į kairę, neilga atkarpa iki sekančio posūkio, staigus stabdžių pedalo paspaudimas ir vairo pasukimas į dešinę... Panašūs veiksmai kartojasi keletą kilometrų, lietaus intensyvumas tik stiprėja, tačiau išmetimo sistemos garsai, primenantys sproginėjančius spragėsius, skatina neatleisti vadelių ir ruoštis finalui.
Pasiryžęs pakartoti „Clio RS“ siūlomą terapijos seansą, valytuvų intensyvumą padidinau iki maksimumo, paspaudžiau akceleratoriaus pedalą ir panirau į „Renault Sport“ inžinierių sukurto automobilio nirvaną. Antrasis seansas mane tik dar kartą įtikino, jog „Clio RS“ yra vienas iš tų automobilių, kuris dievina grubų elgesį. Kuo aštriau ir grubiau su juo elgiatės, tuo didesnis grįžtamasis ryšis. Kol daugelis modernių sportiškų hečbekų grubaus elgesio nemėgsta ir netoleruoja, „Renault Sport“ kūrinys elgiasi atvirkščiai - jis tai skatina.
Santūrusis pusbrolis
Išlipęs iš „Clio RS“ ir persėdęs į „308 GTi“, jaučiausi taip, lyg būčiau sugrįžęs namo. Su šiuo prancūzišku hot hatch'u pastaruoju metu praleidau nemažai laiko. Vasaros pradžioje automobilį išbandžiau tik jam atkeliavus į Lietuvą, vėliau saulėtą birželio popietę su šiuo automobiliu teko praleisti Parnu įsikūrusioje „Auto24Ring“ lenktynių trasoje, o dabar - trečiasis išbandymas ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Pliaupant lietui, saulei leidžiantis ir savo galinio vaizdo veidrodėlyje matant agresyvų „Renault Clio RS“ veidą.
Sugrįžus prie „308 GTi“ vairo, įkrenti į žymiai patogesnį, geresnį šoninį prilaikymą turinčią sėdynę, kuri apsupta ne visiems suprantamo dizaino priekine panele ir mažu vairu, kuris, pasirinkus netinkama vairuotojo pozicija, uždengia prietaisų skydelį.
Paspaudus „Start“ mygtuką, „Peugeot“ iškart apie savo kietą būdą praneša tolygiu, žemu ir šiek tiek užgožtu variklio skambesiu, tačiau taip yra tik tuomet, kai su automobiliu elgiatės švelniai, neskubinate jo ir neprašote iš jo linksmybių. Viskas pasikeičia, kai paspaudžiu šalia pavarų svirties esantį mygtuką „Sport“.
Staiga akceleratoriaus pedalas tampa jautresnis, išmetimo sistema pradeda skleisti tik man girdimą frazę - „Nestabdyk, spausk!“, o raudona spalva užsiplieskęs prietaisų skydelis demonstruoja kokią dalį variklio potencialo aš išnaudoju.
Greituose kelio ruožuose mažasis „Renault“ neatsilieka nuo „Peugeot“ ir demonstruoja, jog trumpesnė ratų bazė ir mažesnis svoris turi labai ryškų pranašumą, tačiau kiekvieną kartą išvažiavus iš posūkio ir pamačius ilgesnę tiesiąją, „Peugeot 308 GTi“ iškelia vidurinį pirštą ir nurūksta tolyn, palikdamas tik didžiulius vandens purslus ant priekinio „Renault Clio RS“ stiklo.
Jeigu „Renault Clio RS“ posūkiuose jaučiasi vikresnis ir žvitresnis, tai kitomis akimirkomis „Peugeot 308 GTi“ atsiriekia likusią pyrago dalį. Automobilius skiria 6 tūkst. eurų skirtumas, tačiau už šią sumą gausite ne tik didesnį ar erdvesnį, bet ir santūresnį, komfortiškesnį bei universalesnį automobilį.
„Renault Clio RS“ net ir važiuodamas „Normal“ režimu, nuolatos skatina pasielgti neprotingai. Jis kaip jūsų geriausias draugas, kuris nuolatos ieško nuotykių ar nemalonių pokalbių su policijos pareigūnais. Tuo tarpu „Peugeot“ primena santūrią šeimos galvą, kuri karts nuo karto mėgsta nusimesti kaklaraištį ir atsipalaiduoti.
Šiais laikais automobilių gamintojai siūlo pasirinkti iš gausybės gėrybių, kurios gali atlikti daugybę funkcijų. Jeigu reikėtų elgtis racionaliai, šį vakarą sėdėčiau „Peugeot“ atstovybėje ir pildyčiau „308 GTi“ pirkimo dokumentus. Vis dėlto, po lietingo ir smagaus pasivažinėjimo, išlipęs iš „Peugeot 308 GTi“, nuolatos norėjau sugrįžti į „Renault Clio RS“.
