Pirmieji bandymai variklį sumontuoti už vairuotojo, taip pagerinant valdymo ir dinamines savybes prasidėjo „Formulėje 1“. Nuo 1961 iki šiol visi „Ferrari F1“ bolidai savo širdis slėpė tarp piloto ir galinių ratų. Žinoma, toks išdėstymas turėjo greitai pasirodyti ir gatvėms skirtuose automobiliuose.
Pirmasis automobilis, kuris naudojo „mid-engine“ komponuotę buvo „Lamborghini Miura“. Kelių inžinierių sukurtas automobilis tap tikra revoliucija. „Miura“ parodė visiems superautomobilių gamintojams kelia, kuriuo pradėjo eiti ne tik „De Tomaso“ ar „Ferrari“, bet ir „Maserati“. „Maserati“ iš didžiosios trijulės, kurią dar sudarė „Lamborghini“ ir „Ferrari“, visuomet buvo tylusis pusbrolis iš kaimo. Tačiau įmonei priėjus liepto galą ir kompanijos vadžias atidavus prancūzams, reikalai pradėjo judėti tinkama linkme.
Pirmieji „Maserati“ prototipai, su viduryje sumontuotais varikliais į gatves išriedėjo dar 1968 metais. Po ilgų bandymų, 1971-ųjų kovo mėnesį, Ženevos automobilių parodoje „Maserati“ pristatė elegantiškąją „Bora“ modelis.
Automobilio švelnias linijas nubraižė „ItalDesign“ studijos vyrai, kurie stengėsi sukurti ne agresyvaus, bet prabangaus, elegantiško automobilio linijas. Skirtingai nei kiti agresyvūs analogai, šis „Maserati“ buvo kur kas prabangesnis ir patogesnis bei priminė itin greitą „GT“ klasės automobilį. Didžiuliai galiniai stikliai, gera garso izoliacija ir labiau komfortiškam važiavimui pritaikyta važiuoklė.
Viduryje kėbulo slypėjo aštuonių cilindrų variklis, kurio darbinis tūris svyravo tarp 4,7 ir 4,9 litro. Galiausiai buvo paliktas tik galingesnis variantas, o generuojama galia tam laikmečiui buvo didžiulė – 310 arklio galių. Automobilis svėrė pusantros tonos ir tai leido iki šimto km/val. įsibėgėti per 6 sekundes bei išvystyti maksimalų 264 km/val. greitį. Tai buvo pirmasis „Maserati“ modelis, turintis pilnai nepriklausomą važiuoklę.
Sekančiais metais po „Bora“ pasirodymo, „Maserati“ pristatė dar vieną „mid-engine“ komponuotės automobilį. Tai „Merak“ modelis, kuris buvo lyg ir mažesnysis „Bora“ brolis. Jis skyrėsi tik tuo, jog galinė kėbulo dalis neturėjo tiek stiklo intarpų. Po variklio dangčiu plakė šešių cilindrų širdis, pasiskolinta iš „Citroen SM“, o važiuoklės suderinimas buvo kur kas sportiškesnis, nesvarbu, kad mažesnis variklis leido sumontuoti papildomas dvi sėdynes.
Pirmieji bandymai variklį sumontuoti už vairuotojo, taip pagerinant valdymo ir dinamines savybes prasidėjo „Formulėje 1“. Nuo 1961 iki šiol visi „Ferrari F1“ bolidai savo širdis slėpė tarp piloto ir galinių ratų. Žinoma, toks išdėstymas turėjo greitai pasirodyti ir gatvėms skirtuose automobiliuose.
Pirmasis automobilis, kuris naudojo „mid-engine“ komponuotę buvo „Lamborghini Miura“. Kelių inžinierių sukurtas automobilis tap tikra revoliucija. „Miura“ parodė visiems superautomobilių gamintojams kelia, kuriuo pradėjo eiti ne tik „De Tomaso“ ar „Ferrari“, bet ir „Maserati“. „Maserati“ iš didžiosios trijulės, kurią dar sudarė „Lamborghini“ ir „Ferrari“, visuomet buvo tylusis pusbrolis iš kaimo. Tačiau įmonei priėjus liepto galą ir kompanijos vadžias atidavus prancūzams, reikalai pradėjo judėti tinkama linkme.
Pirmieji „Maserati“ prototipai, su viduryje sumontuotais varikliais į gatves išriedėjo dar 1968 metais. Po ilgų bandymų, 1971-ųjų kovo mėnesį, Ženevos automobilių parodoje „Maserati“ pristatė elegantiškąją „Bora“ modelis.
Automobilio švelnias linijas nubraižė „ItalDesign“ studijos vyrai, kurie stengėsi sukurti ne agresyvaus, bet prabangaus, elegantiško automobilio linijas. Skirtingai nei kiti agresyvūs analogai, šis „Maserati“ buvo kur kas prabangesnis ir patogesnis bei priminė itin greitą „GT“ klasės automobilį. Didžiuliai galiniai stikliai, gera garso izoliacija ir labiau komfortiškam važiavimui pritaikyta važiuoklė.
Viduryje kėbulo slypėjo aštuonių cilindrų variklis, kurio darbinis tūris svyravo tarp 4,7 ir 4,9 litro. Galiausiai buvo paliktas tik galingesnis variantas, o generuojama galia tam laikmečiui buvo didžiulė – 310 arklio galių. Automobilis svėrė pusantros tonos ir tai leido iki šimto km/val. įsibėgėti per 6 sekundes bei išvystyti maksimalų 264 km/val. greitį. Tai buvo pirmasis „Maserati“ modelis, turintis pilnai nepriklausomą važiuoklę.
Sekančiais metais po „Bora“ pasirodymo, „Maserati“ pristatė dar vieną „mid-engine“ komponuotės automobilį. Tai „Merak“ modelis, kuris buvo lyg ir mažesnysis „Bora“ brolis. Jis skyrėsi tik tuo, jog galinė kėbulo dalis neturėjo tiek stiklo intarpų. Po variklio dangčiu plakė šešių cilindrų širdis, pasiskolinta iš „Citroen SM“, o važiuoklės suderinimas buvo kur kas sportiškesnis, nesvarbu, kad mažesnis variklis leido sumontuoti papildomas dvi sėdynes.
