Šaukšto deguto į vairuotojų ir pėsčiųjų santykius įpylė Susisiekimo ministerija, kuri rugpjūčio 1 dieną išplatino pranešimą,
kuriame rašoma kaip ministerija sieks kuo labiau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus, Susisiekimo ministerija inicijuoja Kelių eismo taisyklių pakeitimus. Juose numatomi griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio.
Kelių eismo taisyklėse (KET) siūloma nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigotų vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį. O kokių reikalavimų gali tikėtis pėstieji? Cituojame Susisiekimo ministerijos pranešimą – „Atsakingiau turėtų elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET numatoma papildyti pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.“ Ar tik mes šioje vietoje matome problemą?
Policijos statistika – šiurpina
Vairuotojų neatsargumas, pavojingas manevravimas ar vairavimas išgėrus – kiekvieną dieną dėmesio centre esančios temos, kuriose pats kalčiausias būna ne kas kitas, o vairuotojas. Vis dėlto, jeigu pažvelgtume į Lietuvos kelių policijos įvykių suvestinę, joje pamatytume, jog vairuotojai nėra patys didžiausi kelių eismo taisyklių pažeidėjai.
Per pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 1493 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 82 žmonės. Iš jų, net 34 pėstieji! 24 pėstieji žuvo tamsiuoju paros metu, likusieji 10 – dienos metu. Ir tik 10 iš jų žuvo pėsčiųjų perėjoje, bet tai dar ne viskas.
Lietuvos kelių policijos statistikoje matyti: sausio-birželio mėn. laikotarpiu net 2115 kartų užfiksuotas važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, 1006 kartus buvo nesilaikyta kelių eismo taisyklėse pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų (pvz., atšvaitų neturėjimas), 975 kartus – nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, t. y., pėstieji per važiuojamą dalį ėjo degant raudonam šviesoforo signalui.
Policijos pareigūnams ši problema žinoma
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė pritaria, jog pėstieji elgiasi neatsakingai: „Pėsčiųjų visiškas savęs nesaugojimas, nesugebėjimas suprasti, kad kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems (vairuotojams), nesugebėjimas stebėti eismo aplinkos. Baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus didinimas – tik vienas iš būdų drausminti eismo dalyvius.“
Specialistė taip pat priduria: „Policijos pareigūnai nuolat vykdo policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones. Tarp jų ir priemonės, skirtos pėsčiųjų elgesiui kelyje kontroliuoti. Šių eismo dalyvių pažeidimams fiksuoti naudojamas mišrusis patruliavimo būdas.“
„2017 metais iš viso nustatyti 9 984 pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. 2018 metų I pusmetį – 15 882.“
„Policijos pareigūnai dalyvauja renginiuose, susitinka su bendruomenės nariais, lankosi švietimo ir ugdymo įstaigose, kur vedamos saugaus eismo pamokos, dalija prevencinę (mokomąją) medžiagą, Kelių eismo taisyklių pažeidimai viešinami žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Dalyvaujama radijo, televizijos laidose, skirtose aptarti eismo saugumo problemas.“
Daiva Žilinskė komentuodama situaciją taip pat pabrėžė, jog pėstieji, kaip ir kiti eismo dalyviai, privalo paisyti nustatytos tvarkos kelyje. Pėsčiųjų pareigos aiškiai reglamentuotos Kelių eismo taisyklių VI skyriuje.
„Svarbiausia – eismo dalyvių sąmoningumas, kad vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus yra kiekvieno, dalyvaujančiojo eisme, pareiga. Taip pat supratimas, kad kelyje esi ne vienas, privalai gerbti kitus, būti atsakingu už savo veiksmus“, – priduria specialistė.
P.S Norėdami išgirsti keletą skirtingų nuomonių, taip pat kreipėmės į Susisiekimo ministeriją. Ministerijos atstovų paprašėme pakomentuoti siūlymą nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti į ją žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį pėsčiąjį. Taip pat norėjome pasiteirauti jų nuomonės, ar atsiradus šioms naujovėms pėstieji nepradės tuo piktnaudžiauti ir ar tai nesukels daugiau avaringų situacijų, ar Susisiekimo ministerija planuoja sukurti priemones, kurios didintų pėsčiųjų sąmoningumą ir atsakingumą bendro naudojimo keliuose.
Deja, atsakymų (klausimus išsiuntėme rugpjūčio 1-ą dieną) iš Susisiekimo ministerijos šia tema nesulaukėme.
