Pradėti masinę gamybą yra pakankamai lengva, tačiau įtikti masėms - truputėlį sunkiau. Vietoj gracingų, akį traukiančių linijų, argentinietis nusprendė sukurti tradicinių formų sedaną, kuris būtų panašaus dydžio į 3 serijos „BMW“. Automobilis privalėjot sutalpinti keturis suaugusius žmones, privalėjo turėti talpią bagažinę, o interjere turėjo būti prabangiems automobiliams būdingų elementų. Medžio apdaila, per vidurį sumontuotas laikrodis, odinės sėdynės ir pan.
„BiTurbo“ važiuoklė taip pat turėjo būti neišskirtinė. Priekyje buvo sumontuota tradicinės „McPherson“ tipo svirtys. Tuo tarpu gale buvo sumontuota nepriklausoma pakaba.
Galinius automobilio ratus suko 2.0 litrų, 6 cilindrų turbo-benzininis variklis. Tačiau „Maserati“ inžinieriai šį variklį aprūpino ne viena, bet dvejomis turbinomis. „Maserati“ inžinieriai net nenorėdami sukūrė pirmąjį masinei gamybai skirtą benzininį variklį su dvejomis turbinomis. Būtent dėl dviejų sumontuotų turbinų italai naująjį savo modelį pavadino „BiTurbo“.
Į ankstyvuosius „BiTurbo“ modelius montuoti motorai išvystydavo 180 arklio galių ir iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 7 sekundes. Kadangi „Maserati“ taikėsi į 3 serijos „BMW“, italai labai dažnai pabrėždavo, jog šie rodikliai yra geresni už „BMW 325i“.
Mėgstantys pasigirti italai sugebėjo sulaukti milžiniško dėmesio, nes „BiTurbo“ užsakymai pasipylė kaip iš gausybės rago. Per pirmąjį mėnesį „Maserati“ sugebėjo parduoti kelis šimtus „BiTurbo“ vienetų ir sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų iš įvairiausių žurnalų. Tačiau sėkmė nuo „Maserati“ labai greitai nusisuko, nes pirmieji „BiTurbo“ savininkai pradėjo skųstis įvairiausiomis problemomis.
„BiTurbo“ turėjo problemų su variklio perkaitimu, elektrinės sistemos kvailiojimu, rūdimis ir net gi prastai sumontuotomis interjero detalėmis, kurios po kurio laiko nukrisdavo. Tai buvo tikrų tikriausias košmaras. Ne veltui daugelis „Maserati BiTurbo“ savininkų rekomenduoja bėgti kuo toliau nuo ankstyvųjų modelių.
Nepaisant prasto Alejandro De Tomaso požiūrio į automobilių kūrimą, italai stengėsi taisyti klaidas ir nuolatos „BiTurbo“ tobulinti. 1985 metais „BiTurbo“ gavo vandeniu aušinamas turbinas, „Air-To-Air“ tipo tarpinį suslėgto oro aušintuvą. 1986 metais automobilis gavo elektroninę kuro įpurškimo sistemą, 1988 metais - katalizatorius, 1991 metais - kaltinius stūmoklius. Per pakankamai ilgą gamybos laikotarpį kito ne tik įvairūs komponentai, bet ir variklių galia.
Versijų įvairovė :
| Modelis | Pristatymo data | Variklis | Galia |
| Biturbo | 1982 | 2.0 / 2.5 | 180-205 |
| Spyder | 1985 | Įvairūs | - |
| 420 | 1985 | 2.0 | 185 |
| 425 | 1984 | 2.5 | 196 |
| 228 | 1986 | 2.8 | 250 |
| 430 | 1988 | 2.8 | 250 |
| Karif | 1988 | 2.8 | 285 |
| 222 | 1988 | 2.0 | 220 |
| 422 | 1988 | 2.0 | 220 |
| 222E | 1988 | 2.8 | 225 |
| 2.24v | 1989 | 2.0L 24 V | 245 |
| 4.24v | 1990 | 2.0L 24 V | 245 |
| Racing | 1991 | 2.0L 24 V | 283 |
| 222.4v | 1991 | 2.8L 24 V | 279 |
| 430.4v | 1991 | 2.8L 24 V | 279 |
| Shamal | 1990 | 3.2 V8 | 326 |
| Ghibli | 1992 | 2.0L 24 V 2.8L 24 V | 306 284 |
| Ghibli Cup | 1995 | 2.0L 24 V | 330 |
Patarimai perkant
Perkant tokį automobilį kaip „Maserati BiTurbo“, reikėtų žinoti, jog perkate seną itališką automobilį. Jeigu prieš savo akis matote iki 1985 metų pagamintą modelį, apsisukite ir ieškokite naujesnio modelio.
Iki 1985 metų pagaminti modeliai turėjo rimtų problemų su korozija, riboto praslydimo diferencialu, labai dažnai iš rikiuotės išeinančia elektrine sistema. Pasak daugelio „BiTurbo“ savininkų, vienintelis rimtas šio modelio trūkumas - pagrindinė saugiklių dėžė. Laikui bėgant, saugiklių kontaktai oksiduojasi. Kai taip įvyksta, iš rikiuotės gali išeiti įvairūs automobilio komponentai. Pradedant kuro siurbliu ir baigiant elektronine įpurškimo sistema.
Detalių kainos
- Stabdžių trinkelės ~ 21 eurų.
- V formos diržas ~ 5 eurai.
- V formos rumbuotas diržas ~ 120 eurų.
- Generatorius ~ 180 eurų.
- Starteris ~ 30 eurų.
- Lambda jutiklis ~ 90 eurų.
- Žvakė ~ 10 eurų.
- Sankabos komplektas ~ 150 eurų.
- Smagratis ~ 400 eurų.
- Išleidimo kolektorius ~ 18 eurų.
- Rato guolio komplektas ~ 130 eurų.
- Statramščio atraminis guolis~ 80 eurų.
- Skersinė vairo traukė ~ 16 eurų.
Savininko atsiliepimas
Ernestas : 1987 metų, rida ~ 90.000 kilometrų.
Papasakoti apie automobilį galiu nedaug, nes jį turiu tik keletą mėnesių. Būtent šio modelio ieškojau daugiau nei vienerius metus, nes žinojau kokios versijos noriu, kaip jis turi atrodyti ir pan.
Automobilis buvo nupirktas Italijoje ir yra skirtas Italijos rinkai, todėl jo po kapotu slypi ne 2.5 ar 2.8 litro, o 2.0 litrų benzininis variklis. Galios nėra labai daug, tačiau jos užtenka, nes mašina pakankamai lengva. Maždaug 1200 kilogramų.
Komforto įrangos sąrašas nėra labai ilgas. Maniškis turi oro kondicionierių, elektra valdomus langus ir ... kaip ir viskas. Tačiau žinant kokie kaprizingi šie modeliai yra, kuo mažiau elektronikos, tuo didesnį džiaugsmą jis kelią.
Mašinai išleidau 5200 eurų. Už šią sumą galima nusipirkti neblogai išlaikytus, dažniausiai labai apdaužytus ir subraižytus „BiTurbo“. Maniškis buvo su išdaužtu galiniu žibintu, įlenktu sparnu ir keliose vietose subraižytu kėbulu. Tačiau techninė mašinos dalis buvo nepriekaištinga.
Pirmieji įspūdžiai - puikūs. Vieną dieną teko palyginti „BiTurbo“ su E30 ir 190 „Mercedes Benz“. Nors visi automobiliai panašaus dydžio, tačiau „Maserati“ teikia žymiai didesnį vairavimo malonumą ir nesijaučia toks primityvus kaip vokiški modeliai.
Kai nuvažiuosiu bent 30 tūkst. kilometrų, galėsime dar kartą pakalbėti. Tada pasakysiu ar vis dar esu laimingas ar ne.
Malonumo kaina
„Maserati BiTurbo“ yra vienas prieinamiausių markės modelių. Iki 1985 metų gamybos modeliai yra patys pigiausi. Jų kainos prasideda nuo maždaug 1000 eurų.
Modernesni, geriau išlaikyti egzemplioriai kainuoja nuo maždaug 4000 - 5000 eurų.
