Automanai į elektrifikaciją žiūri skeptiškai – juk joks elektrinis variklis nepakeis seno gero aštuonių cilindrų variklio skambesio arba aukštasūkio keturių cilindrų agregato klykimo. Tačiau ateitis žioplių nelaukia ir reikia judėti į priekį, kol netapome gyvomis fosilijomis. Būtent su tokiu požiūriu yra kuriamas šis projektas.
Atrodytų, įprastą automobilį paversti elektriniu reikia itin gerų elektronikos žinių, tačiau šio projekto autorius nėra nei inžinierius, nei mechanikas. Nieko panašaus. Tai moksleivis Juanas, kuris nuo šešiolikos metų siekia šią „Hondą“ perdaryti į elektrinę.
Majamyje gyvenantis Juanas yra ne tik puikus moksleivis, technologijų burelio narys, bet ir turi savo lazerinių technologijų verslą, namuose yra pasigaminęs kompiuterių valdomas metalo pjaustymo stakles ir be problemų kuria įvairių detalių 3D modelius. Kieno iš jūsų jaunystė buvo tokia prasminga? Pasidaro šiek tiek gėda, prisiminus, kokie paaugliai buvome... Taigi, „Honda S2000“ prieš porą metų tapo pagrindiniu Juano laisvalaikio užsiėmimu.
Vos penkiolikos metų sulaukusio Juano kieme atsidūrė kiek apspardyta, tačiau techniškai tvarkinga „Honda S2000“, kurios likimas buvo nulemtas tik įvažiavus į kiemą. Viskas prasidėjo nuo visiško transmisijos ir variklio pašalinimo, po kurio sekė pusantrų metų pertrauka ieškantis ir perkantis dalis būsimam projektui. Vis dėlto, juk tai ne šiai turbininė ar kitokia „Honda“, todėl reikiamų elektroninių dalių nėra taip paprasta rasti.
Dalims atkeliavus, atėjo ilgai lauktas ir varginantis montavimo procesas. Vėl gi, darbai vyksta kiek kitaip, nei prie įprasto projekto. Pirmiausiai reikėjo išsiaiškinti, kur stovės gausybė kompiuterių ir valdiklių bei didžiuliai baterijų komplektai. Juanas nori, jog automobiliu būtų galima naudotis kiekvieną dieną, todėl valdymo savybės turi išlikti nepakitusios nuo įprastos „S2000“. Žinoma, automobilio svoris gerokai išaugs, tačiau išlaikyti tolygų svorio paskirstymą tarp ašių yra įmanoma. Būtent todėl buvo atsikratyta stogo mechanizmo, o jo vietoje atsidūrė visi valdymo blokai.
Baterijų išdėstymas taip pat vertos pagyrų. Pusė iš 416 celių slepiasi bagažinėje, o kita pusė – po variklio dangčiu, iškart už priekinės ašies. Galbūt tai ne pats saugiausias sprendimas, tačiau jos puikiai išlygins bendrą automobilio svorio santykį. Vaikinuko skaičiavimais, šis kiekis baterijų turėtų leisti su „S2000“ nukeliauti 150-200 kilometrų. Visai neblogai, kaip nepilnamečio garaže surinktai mašinai. Mus labiausiai stebina visų darbų kokybė – viskas skrupulingai atlikta – lyg tai būtų padaryta gamykloje. Beje, Juanas sukūrė net savo įkroviklį, kuris baterijas pilnai pakraus vos per dvi valandas.
Na ir priėjome prie skaniausios dalies – galios šaltinių. Tai du didžiuliai elektros varikliai, kurie su esamomis baterijomis sugebės generuoti apie 600 arklio galių. Vien už tai reiktų spausti dešinę Juanui! Tačiau galia tėra viena medalio pusė – kaip žinia, elektros varikliai generuoja didžiulius kiekius sukimo momento, o būtent ši jėgainė nuo 0 apsisukimų turės 2000 niutonmetrų! Čia turėtų suklusti net ir užkietėję „Honda“ fanai.
Taigi, ko iš tiesų vertas šis projektas? Visų pirma, ši „Honda“ parodo, kokios išsivysčiusios yra šių laikų technologijos. Kas prieš dešimtmetį galėjo pagalvoti, jog nors ir gabus, tačiau paprastas jaunuolis savo garaže gali sukurti itin greitą ir pilnai funkcionuojantį automobilį už protu suvokiamą sumą pinigų? Turbūt niekas. Tačiau dabar tokia idėja visiems atrodo, nors ir ne visada priimtina, bet įgyvendinama, todėl būtų naivu tikėtis, jog vidaus degimo variklis yra automobilizmo ir mašinų tobulinimo ateitis.
Automanai į elektrifikaciją žiūri skeptiškai – juk joks elektrinis variklis nepakeis seno gero aštuonių cilindrų variklio skambesio arba aukštasūkio keturių cilindrų agregato klykimo. Tačiau ateitis žioplių nelaukia ir reikia judėti į priekį, kol netapome gyvomis fosilijomis. Būtent su tokiu požiūriu yra kuriamas šis projektas.
Atrodytų, įprastą automobilį paversti elektriniu reikia itin gerų elektronikos žinių, tačiau šio projekto autorius nėra nei inžinierius, nei mechanikas. Nieko panašaus. Tai moksleivis Juanas, kuris nuo šešiolikos metų siekia šią „Hondą“ perdaryti į elektrinę.
Majamyje gyvenantis Juanas yra ne tik puikus moksleivis, technologijų burelio narys, bet ir turi savo lazerinių technologijų verslą, namuose yra pasigaminęs kompiuterių valdomas metalo pjaustymo stakles ir be problemų kuria įvairių detalių 3D modelius. Kieno iš jūsų jaunystė buvo tokia prasminga? Pasidaro šiek tiek gėda, prisiminus, kokie paaugliai buvome... Taigi, „Honda S2000“ prieš porą metų tapo pagrindiniu Juano laisvalaikio užsiėmimu.
Vos penkiolikos metų sulaukusio Juano kieme atsidūrė kiek apspardyta, tačiau techniškai tvarkinga „Honda S2000“, kurios likimas buvo nulemtas tik įvažiavus į kiemą. Viskas prasidėjo nuo visiško transmisijos ir variklio pašalinimo, po kurio sekė pusantrų metų pertrauka ieškantis ir perkantis dalis būsimam projektui. Vis dėlto, juk tai ne šiai turbininė ar kitokia „Honda“, todėl reikiamų elektroninių dalių nėra taip paprasta rasti.
Dalims atkeliavus, atėjo ilgai lauktas ir varginantis montavimo procesas. Vėl gi, darbai vyksta kiek kitaip, nei prie įprasto projekto. Pirmiausiai reikėjo išsiaiškinti, kur stovės gausybė kompiuterių ir valdiklių bei didžiuliai baterijų komplektai. Juanas nori, jog automobiliu būtų galima naudotis kiekvieną dieną, todėl valdymo savybės turi išlikti nepakitusios nuo įprastos „S2000“. Žinoma, automobilio svoris gerokai išaugs, tačiau išlaikyti tolygų svorio paskirstymą tarp ašių yra įmanoma. Būtent todėl buvo atsikratyta stogo mechanizmo, o jo vietoje atsidūrė visi valdymo blokai.
Baterijų išdėstymas taip pat vertos pagyrų. Pusė iš 416 celių slepiasi bagažinėje, o kita pusė – po variklio dangčiu, iškart už priekinės ašies. Galbūt tai ne pats saugiausias sprendimas, tačiau jos puikiai išlygins bendrą automobilio svorio santykį. Vaikinuko skaičiavimais, šis kiekis baterijų turėtų leisti su „S2000“ nukeliauti 150-200 kilometrų. Visai neblogai, kaip nepilnamečio garaže surinktai mašinai. Mus labiausiai stebina visų darbų kokybė – viskas skrupulingai atlikta – lyg tai būtų padaryta gamykloje. Beje, Juanas sukūrė net savo įkroviklį, kuris baterijas pilnai pakraus vos per dvi valandas.
Na ir priėjome prie skaniausios dalies – galios šaltinių. Tai du didžiuliai elektros varikliai, kurie su esamomis baterijomis sugebės generuoti apie 600 arklio galių. Vien už tai reiktų spausti dešinę Juanui! Tačiau galia tėra viena medalio pusė – kaip žinia, elektros varikliai generuoja didžiulius kiekius sukimo momento, o būtent ši jėgainė nuo 0 apsisukimų turės 2000 niutonmetrų! Čia turėtų suklusti net ir užkietėję „Honda“ fanai.
Taigi, ko iš tiesų vertas šis projektas? Visų pirma, ši „Honda“ parodo, kokios išsivysčiusios yra šių laikų technologijos. Kas prieš dešimtmetį galėjo pagalvoti, jog nors ir gabus, tačiau paprastas jaunuolis savo garaže gali sukurti itin greitą ir pilnai funkcionuojantį automobilį už protu suvokiamą sumą pinigų? Turbūt niekas. Tačiau dabar tokia idėja visiems atrodo, nors ir ne visada priimtina, bet įgyvendinama, todėl būtų naivu tikėtis, jog vidaus degimo variklis yra automobilizmo ir mašinų tobulinimo ateitis.
