Vargu ar pasaulyje yra bent vienas sportinis automobilis, kuris nenaudotų anglies pluošto. Šiuo metu, automobilių industrija anglies pluoštą naudoja visur. Pradedant kėbulo detalėmis ir baigiant interjero elementais ar net važiuoklės komponentais. Dėka stiprios konstrukcijos ir labai mažo svorio, tai yra viena geriausių medžiagų norint pagerinti automobilio valdymo savybes ar sustiprinti bolido struktūrą.
Anglies pluoštas iš pradžių buvo naudojamas lenktyniniuose boliduose. Pavyzdžiui, 1975 metais buvo galima išvysti Embassy Hill GH1 ( Lola T321 ) bolidą, kuris turėjo iš anglies pluošto pagamintą galinį spoilerį. Tačiau tikroji revoliucija įvyko 1981 metais, kai McLaren pristatė savo naują bolidą - MP4/1. Johno Barnardo kūrinys turėjo iš anglies pluošto pagamintą monokoką.
Vis dėlto, anglies pluošto manija prasidėjo po to, kai 1992 metais Gordonas Murray sukūrė McLaren F1.
Šiuolaikiniuose automobiliuose tai jau tapo standartinės įrangos dalimi, tačiau Audi nusprendė sukurti naują žaisliuką, kuris iš pradžių bus naudojamas tik R18 E-Tron Quattro bolide.
Vietoj įprasto stiklo, galinio vaizdo veidrodėlyje yra sumontuotas LCD ekranas, kuris rodo kas vyksta už jūsų automobilio. Nežinome ar yra labai didelis skirtumas tarp paprasto veidrodėlio ir LCD ekrano, tačiau gadget'ų gerbėjams šis žaisliukas turėtų patikti.
P.S Skaitmeninį galinio vaizdo veidrodėlį į savo automobilius ruošiasi montuoti dar vienas gamintojas - Nissan.
Dar vienas privalumas, kuris šiais laikais nieko nestebina. Ar pastebėjote, kad daugelis automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis, šalia vairo turi dvi svirteles, kurių pagalba galima perjungti greičių dėžės bėgį? Didžioji dalis gamintojų teigia, jog už vairo esančios svirtelės turėtų padėti suprasti kaip jaučiasi lenktynininkas sėdėdamas už Formulės-1 bolido.
1989 metais, Johnas Barnardas sukūrė unikalią sekvencinę pavarų dėžę, kuri vietoj tradicinės perjungimo svirties, britas sumontavo dvi rankenėles , kurių pagalba buvo galima perjungti bėgį.
Nors pirmasis bandymas prisvilo, tačiau šis išradimas padėjo tvirtus pamatus būsimiems automobilių sporto inžinieriams, kurie galvojo kaip pagreitinti pavarų perjungimo procesą ir sutaupyti svarbias sekundes.
Dabar ši technologija yra naudojama visuose automobiliuose ir po truputėlį iš sosto išstumia tradicinę - mechaninę pavarų dėžę.
Audi pradėjusi dalyvauti ilgųjų nuotolių čempionate, sukūrė labai daug įvairių technologijų, kurios vėliau pateko į serijinei gamybai paruoštas mašinas. Tačiau pats svarbiausias praėjusio dešimtmečio išradimas yra TFSI benzininis variklis su tiesioginiu įpurškimu.
Šiuo metu plačiai naudojamas motoras turėjo labai daug privalumų : mažas kuro sąnaudas, didžiulį efektyvumą, puikias reakcijas į akceleratoriaus pedalą ir svarbiausia - buvo pakankamai patvarus.
Įdomiausia yra tai, kad TFSI variklis iš pradžių buvo panaudotas ilgųjų nuotolių lenktynės Le Mane. 2001 metais su šiuo benzininiu varikliu aprūpintas Audi bolidas iškovojo pergalę.
Audi inžinieriai pamatę variklio potencialą, nusprendė jį panaudoti masinėje gamyboje.
Ar žinojote, kad už DOHC tipo variklių sukūrimą reikėtų dėkoti ne japonams ar vokiečiams, bet prancūzams? O tiksliau - Peugeot kompanijos inžinieriams.
Šį variklį, kuris vienai galvai turėjo du skirstomuosius velenus, sukūrė Erne Henri Paul ir Jules Goux Zukkarelli. Peugeot kompanijoje dirbę inžinieriai tokį sprendimą priėmė kurdami naują lenktyninį bolidą, kuris 1912 metais laimėjo ilgųjų nuotolių lenktynėse ir sugebėjo aplenkti savo didžiausią varžovą - Fiat.
Pasižiūrėjus į šiuolaikinę DOHC variklių sandarą, mechanizmas tapo paprastesnis, efektyvesnis ir paprasčiau taisomas. Peugeot specialistų sukurtą technologiją vos po vienerių metų pradėjo naudoti beveik kiekvienas automobilių gamintojas. Daugiau kaip šimtą metų gyvuojanti technologija greičiausiai pradings tik tada, kai bus nutraukta vidaus degimo variklio gamyba.
1932 metais, jaunasis Ferdinandas Porsche, dirbo prie visiškai naujo Auto Union lenktyninio automobilio, kuris turėjo dalyvauti tuometinėse Formulės-1 varžybose.
Anuomet, automobiliai turėjo tik keletą paprastų reikalavimų, o tai reiškė, kad inžinieriai galėjo įgyvendinti savo slapčiausias svajones. Ferdinandas Porsche turėdamas visišką laisvę, 1932 metais sukūrė komponentą, kurį šiais laikais naudoja beveik kiekvienas automobilis.
Reikėtų paminėti, kad už riboto praslydimo diferencialo sukūrimą reikėtų dėkoti ne tik Ferdinandui Porsche, bet ir automobilių komponentų gamintojai ZF. Šio mechanizmo dėka variklis siunčia daugiausiai galios tam ratui, kuris turi didžiausią sukibimą su keliu. Dabar riboto praslydimo diferencialai naudojami beveik visuose automobiliuose.
Volkswagen DSG, Porsche PDK - dabar galima išvardinti įvairiausių pavarų dėžių sistemų, kurios naudoja automatizuotą mechaninę pavarų dėžę, kuri neturi sankabos pedalo.
Už šį išradimą reikėtų dėkoti Porsche kompanijos inžinieriams, kurie pirmą kartą tokio tipo pavarų dėžė panaudojo Porsche 956 ir 962 lenktyniniuose automobiliuose.
Nors iš pradžių automobilius valdę pilotai šia naujove buvo nelabai patenkinti, nes komplikuotas mechanizmas buvo labai sunkus ir nelabai patikimas. Būtent dėl šių ir dar daugybės priežasčių, tokio tipo transmisijos į masinę gamybą pateko tik po maždaug trisdešimties metų.
Moderni Porsche PDK sistema iš esmės turi dvi pavarų dėžes, kurios yra sujungtos į vieną didžiulį mechanizmą. Kadangi kiekviena sankaba yra atsakinga už tam tikrus bėgius, inžinieriams pavyko panaikinti pavarų perjungimo vėlavimą. Pavyzdžiui, pirmoji sankaba yra atsakinga už 1, 3 ir 6 bėgį, tuo tarpu antroji už 2, 5 ir 7.
