Savarankiškumas Rusijos automobilių pramonėje yra labai retas reiškinys. Pirmasis „Lada“ markės automobilis buvo iš esmės Rusijos keliams pritaikytas „Fiat 124“, kuris su įvairiausiais pakeitimais serijinėje gamyboje išbuvo dešimtmečius.
„Lada“ vadovai suprasdami, jog norint tapti pasaulinio lygio kompanija, nereikia apsiriboti ne tik vos galą su galu suduriančių draugiškų šalių rinkomis. „Lada“ troško sukurti automobilį, kuris leistų jiems atsiriekti bent mažą dalį Vakarų Europos rinkos, kurioje anuomet dominavo „Ford Escort“, „Opel Kadett“, „Renault 9“ ar „Volkswagen Golf“.
Sukurtas pagal europietiškus standartus
„Lada Samara“, kuri daugeliui vyresnių vairuotojų yra geriau žinomi „Lada 2108“ arba „2109“ vardais buvo Rusijos automobilių pramonės giganto atsakas į vakarietiškas alternatyvas.
Kaip ir dešimtame dešimtmetyje pasirodžiusi „Lada 2110“, taip ir „Samara“ modelio atveju į jo kūrimą buvo įsitraukę specialistai iš vakaruose gerai žinomos automobilių gamintojos – „Porsche“.
Ne tik automobilius, bet ir jų kūrimo paslaugas teikusi „Porsche“ kolegoms iš Rusijos pagalbos ranką ištiesė ne šiaip sau, o už solidžią finansinę injekciją, kurios tuomet bendrovei trūko kaip gaivaus oro. Vis dėlto, jeigu „Lada 2110“ buvo vienas iš tų modelių, kur „Porsche“ indelis yra aprašytas ganėtinai išsamiai, „Samara“ modelio atveju, šių dviejų kompanijų įsipareigojimai yra labai dažnai slepiami.
Oficialiai žinoma, jog „Porsche“ padėjo „Lada“ specialistams sukurti benzininių variklių cilindrų galvutės dizainą, tačiau eilė automobilių industrijos ekspertų tvirtina, jog „Porsche“ indelis buvo gerokai didesnis. Pradedant priekinės pakabos konstrukcija ir baigiant vairo mechanizmu.
Liaudiškų versijų neužteko
„Lada Samara“ eksportas į vakarietiškas šalis prasidėjo ganėtinai sėkmingai. Šie „Lada“ modeliai sulaukė nemažo susidomėjimo Vokietijoje, Prancūzijoje ir netgi Australijoje, todėl natūralu, jog auganti paklausa pamažu paskatino atsižvelgti į potencialių ar esamų pirkėjų pageidavimus.
Vis daugiau „Lada“ pirkėjų norėjo įsigyti šį automobilį su gražesniais ratlankiais, patogesnėmis sėdynėmis ar dailiau atrodančiomis kėbulo detalėmis. Atrodo, jog tai – tik mažytės smulkmenos, bet gamintojo sprendimas greitai sureaguoti į šiuos pageidavimus transformavosi į dar didesnius pardavimus. „Lada“ netgi atsižvelgė į Prancūzijoje galiojusią automobilių apmokestinimo sistemą, kuri buvo palankesnė dyzeliniams varikliams. Šio sprendimo rezultatas – po „Lada Samara“ gaubtu slypėjo „Peugeot“ dyzelinis variklis.
Pamažu vakarietiškos rinkos ypatumus perprasdami „Lada“ specialistai ėmėsi kone ambicingiausio savo projekto. Jie užsimanė sukurti naują „Samara“ versiją, kuri galėtų tapti pigesne „Opel Kadett GSi“ ar „Peugeot 205 GTI“ alternatyva.
Kad ir kaip juokingai skambėtų ši „Lada“ užmačia, tačiau naujos „Samara“ versijos kūrimas buvo patikėtas ne patiems rusams, bet didžiausiam rusiškų automobilių importuotojui Europoje – „SA Scaldia“.
Pagal susitarimą, projektui vadovauti paskirtas importuotojas turėjo 50 proc. išlaidų padengti savomis lėšomis. Atsižvelgiant į milžinišką automobilių kūrimo kainą, „SA Scaldia“ su savo investicijomis elgėsi atsargiai.
Iš pradžių, bendrovė sukūrė naujas kėbulo detales: priekinį ir galinį buferius, slenksčius, priekinių žibintų apipavidalinimą. Netgi bagažinės dangtį juosianti juosta tapo skiriamuoju naujosios „Samara“ versijos ženklu.
Pirminėje projekto vystymo fazėje, rusiška „GTI“ versija turėjo būti gaminama su 1,6 litro, 100 arklio galių generuojančiu varikliu. Vis dėlto, „SA Scaldia“ nuomone, rusiškas motoras buvo tinkamas tik skalbimo mašinoms, o ne modeliams, akcentuojantiems sportiškumą.
Taigi, būtent „SA Scaldia“ vadovo iniciatyva, naujoji „Samara“ versija gavo „Lotus“ specialistų patobulintą 1,5 litro, 130 arklio galių agregatą. Kartu su „Lotus“ sukurtu varikliu atkeliavo ir šios kompanijos specialistų patobulinta pavarų dėžė, bei šiam modeliui parinktomis spyruoklėmis ir amortizatoriais.
Projektui vadovavusi bendrovė sugebėjo sukurti tris skirtingus „Samara RSi“ prototipus. Vienas iš jų buvo sukurti atsižvelgiant į „Lotus“ specialistų pastabas, o likusieji buvo sukurti pagal „Lada“ vadovų norus.
Puikiai senojo žemyno rinką išmanantys specialistai siūlė kuo greičiau į rinką išleisti britiškąjį variantą, tačiau „Lada“ vadovai reikalavo daryti priešingai. Visgi, juk populiariausias rusiškas modelis turi turėti kuo daugiau rusiškų komponentų.
Kompromiso nesuradusios pusės galiausiai nusprendė šiam projektui uždegti raudoną šviesą. Visi anksčiau kruopščiai sudėlioti plėtros planai buvo sustabdyti, o visi „Samara RSi“ prototipai buvo išsiųsti į „Lada“ būstinę Rusijoje, kur jie toliau buvo tobulinami vardan profesinio smalsumo, o ne vadovybės troškimo pradėti serijinę gamybą.
