Automobilių gamintojai siekdami kuo greičiau ir efektyviau sumažinti vidaus degimo variklio emisijas, vis dažniau siūlo įsigyti hibridinę pavarą turinčias mašinas, kurios gali važiuoti naudodami dviejų skirtingų jėgainių teikiama energija.
Hibridinę pavarą turinčių automobilių technologiją pastaruosius porą dešimtmečių labiausiai plėtojo „Toyota“. Vienintelis gamintojas, kuris sukandęs dantis investavo milijonus į technologiją, į kurią daugelis vairuotojų žiūrėjo skeptiškai. Jos pranašumais visi pradėjo tikėti, kai itin griežti taršos reikalavimai pradėjo kutenti didžiųjų gamintojų padus.
Vis dėlto, kaip ir daugelis inotyvių idėjų, jos įvairių inžinierių galvose atsidūrė gerokai anksčiau negu kiekvienas iš mūsų galėjo jomis pasinaudoti. Štai – jaunuolis, vardu Ferdinandas Porsche, tuomet dar net negalvojęs apie svajingą inžinieriaus karjerą, savomis jėgomis sugebėjo suprojektuoti hibridinę pavarą turintį automobilį – „Löhner-Porsche“.
Sukūrė pagal užsakymą
Kiekvieną kartą skaitydami Ferdinando Porsche biografiją – nustebtame, nes jis buvo neeilinių gabumų inžinierius. Taip, jis padėjo realizuoti įžymaus „Volkswagen Beetle“ projektą, taip jis įkūrė „Porsche“ markę, kurios dėka dabar galime džiaugtis eile įspūdingų sportiškų modelių. Vis dėlto, jeigu reikėtų išrinkti patį svarbiausią, reikšmingiausią Ferdinando Porsche projektą, juo neabejotinai taptų štai šis „Löhner-Porsche“.
Kuomet Ferdinandas Porsche susikrovė savo lagaminus ir ruošėsi kelionei į Austrijos sostinę Vieną, vargu ar jis nujautė kokią užduotį jam reikės įgyvendinti pirmojoje darbovietėje – „Löhner-Werke“.
Tuometinis „Löhner-Werke“ vadovas, Jacobas Lohneris, buvo labai maloniai nustebintas Ferdinando Porsche siekiu sukurti naujo tipo pavarą, kuri leistų atsikratyti pavarų dėžės ir tradicinio diferencialo.
Ferdinando Porsche sumanymas buvo stebėtinai paprastas. Jis norėjo ant priekinės ašies sumontuoti du elektros motorus (po vieną ant kiekvieno rato), o jiems energiją turėjo tiekti ne tradiciniai akumuliatoriai, o benzinu varomas generatorius.
„Löhner-Werke“ vadovas išgirdęs fantastiškai skambančias Ferdinando Porsche idėjas, netrukus pakvietė jį dirbti į Austriją, kur jam buvo suteikta absoliuči laisvė projektuojant unikalios pavaros prototipą.
Netrukus šis inžinerinis pasiekimas sulaukė milžiniško susidomėjimo visoje Europoje, o paskui didžiulį smalsuolių būrį ateina ir pirmieji pirkėjai, kurie yra linkę išlaidauti eksperimentinėms transporto priemonėms.
Pirmasis užsakymas atkeliavo ne iš Vokietijos ar Austrijos, o iš D.Britanijos. Iš pono E.W. Harto, kuris anuomet taip pat specializavosi karietų puošyba, tad galime sakyti, jog tai buvo didžiulis įvertinimas ir komplimentas Ferdinandui Porsche.
Visgi, britas austriškos bendrovės vadovui liepė sukonstruoti karietą-automobilį, kuris turėjo turėti keturias sėdimas vietas bei turėti keturių varančiųjų ratų pavarą. Toks jausmas, lyg žiūrėtumėte į modernaus automobilio užsakymą, ar ne?
Gigantiška karieta ne tik buvo pagaminta, bet ir pristatyta lydint Ferdinandui Porsche, kuris vėliau projekto užsakovui paaiškino kaip veikia ši unikali transporto priemonė ir į ką reikėtų atsižvelgti kiekvieną dieną.
Sprendžiant iš įvairių šaltinių, ponas E.W. Hartas liko sužavėtas, nes iškart po to britas užsisakė dar vieną hibridinę karietą. Tik šį kartą jis užsimanė versijos su priekinių varančiųjų ratų pavara, kuri buvo gerokai, gerokai pigesnė.
Dalyvavo lenktynėse
1900-ųjų, lapkričio 6-ą dieną, D.Britanijos automobilių klubas surengė elektra varomų automobilių lenktynes. Naujoviškai skambančių transporto priemonių lenktynėse dalyvio paraiškas užpildė 11 savanorių, tarp kurių buvo ir Ferdinando Porsche vairuojamas „Löhner-Porsche“.
Vis dėlto, dėl gerokai mažesnio svorio, pirmąją vietą šiose lenktynėse iškovojo „Louis-Krieger“ automobilį vairavęs asmuo. Jis su pilnai įkrautomis baterijomis sugebėjo nuvažiuoti 94 kilometrų distanciją. Tuo tarpu antroje vietoje likęs „Löhner-Porsche“ sustojo ties 54 kilometro žyme, mat prakiurusi padanga ir itin bjaurus oras galutinai palaidojo bet kokius ekipažo narių siekius pranokti savo varžovus.
Šios lenktynės nebuvo vienintelės. Nei hibridiniam „Löhner-Porsche“, nei Ferdinandui Porsche. Pirmasis vokiečio darbdavys su didžiuliu malonumu finansuodavo Ferdinando Porsche nuotykius automobilių sporto arenoje, kurie kristalizavosi į keletą Austrijos greičio rekordų ir keletą pergalių skirtinguose raliuose.
Kuomet Ferdinandas Porsche nebuvo užsiėmęs lenktyniavimu, jis kartu su kolegomis naujovišką pavarą pritaikydavo kitoms transporto priemonėms. „Löhner-Werke“ pagal užsakymą konstruodavo galiniais ratais varomus autobusus bei Londono, Frankfurto ir Vienos gaisrininkams skirtą techniką. „Löhner-Werke“ netgi buvo sulaukusi užsakymo iš Austrijos imperatoriaus, kuris užsigeidė turėti unikalią karietą.
