Pasižiūrėjus į šiuolaikinę automobilių industriją, sukurti veikiantį prototipą reikia maždaug pusantrų ar net dvejų metų, tačiau gabūs „Nissan“ inžinieriai, pirmuosius du veikiančius „MID4“ prototipus sukūrė tik per septynis mėnesius.
Prototipas turėjo 3 litrų, šešių cilindrų agregatą, kuris buvo sumontuotas prieš pat galinę automobilio ašį. Variklis buvo pasiskolintas iš tuometinio „Z31“, tačiau po keletos modifikacijų, specialistai sugebėjo išspausti 245 arklio galias. Automobilis taip pat buvo aprūpintas keturių varomųjų ratų pavara, kuri 67 procentus galios siųsdavo į galinius ratus, o 33 procentai galios atitekdavo priekiniai ašiai.
Nors „MID4“ Frankfurte sulaukė nemažai teigiamų reakcijų, tačiau „Nissan“ vadovybė nebuvo patenkinta galutiniu rezultatu. Sugrįžę į gimtinę, projekto komandai buvo liepta dar kartą patobulinti automobilį ir paruošti jį serijinei gamybai.
Serijinei gamybai paruoštas modelis buvo pristatytas 1987 metais, Tokijo automobilių parodoje. „MID4-II“ vardu pakrikštytas modelis pasitiko subtiliais eksterjero pakeitimais ir dar keliais atnaujinimais. Pavyzdžiui : serijinei gamybai paruoštas modelis gavo ABS sistema, diskinius stabdžius gale, variklis buvo apkarstytas dviem turbokompresoriais, kurie leido galią padidinti iki 330 AG. 1400 kilogramų sveriantis automobilis iki 100 km/val. galėjo įsibėgėti per 4.9 sekundės ir pasiekti maksimalų 297 km/val. greitį.
Parodos metu daugelis potencialių klientų pradėjo klausinėti kiek kainuos automobilis, tačiau „Nissan“ atstovai stengėsi išvengti šio atsakymo dėl keletos priežasčių. Pasirodo, kad „Nissan“ vadovybė net negalvojo šio modelio perkelti į serijinę gamybą, nes ji būtų tiesiog per brangi. Todėl buvo nuspręsta įvairius komponentus panaudoti kituose markės modeliuose. Keturių varomųjų ratų pavara atiteko naujos kartos „300ZX“ modeliui, kurią vėliau keletas kompanijos inžinierių ją patobulino ir pritaikė „Skyline“ modeliams.
