„Monte Carlo“ ralis yra seniausias vis dar vykstantis automobilių ralis – jo istorija prasidėjo dar 1911-aisiais. Iki Pasaulio ralio čempionato (WRC) eros pradžios 1973 m., šios lenktynės turėjo kitokį formatą. Prieš 27 metus Monako automobilių klubas nusprendė atgaivinti senąją tradiciją, organizuodamas istorinių automobilių ralį.
„Rallye Monte Carlo Historique“ visada prasideda skirtinguose Europos miestuose. Šiemet starto vietos buvo Reimsas (Prancūzija), Bad Homburgas (Vokietija), Turinas (Italija) ir pats Monakas. Sausio 30-osios vakarą dalyviai kiekviename mieste užvažiavo ant starto pakylos, sulaukė savo šalies vėliavos mosto ir leidosi į naktinę kelionę link šių metų ralio centro – Valanso miesto Prancūzijoje.
„Mes visą naktį ir dar dalį kitos dienos važiavome iš Monako į Valansą. Nors šiuos miestus jungia gana tiesus ir greitas magistralinis kelias, organizatoriai paruošė maršrutą su tarpiniais finišais mažesniuose Alpių miesteliuose, kuriuose privalome atsižymėti“, – aiškino jau aštuntą kartą šiame ralyje dalyvaujantis „Ovoko Racing“ ekipažo vairuotojas Karolis Raišys.
Iš Monako į Valansą dalyviams teko įveikti daugiau nei 400 km vingiuotais Alpių keliais, kuriuos dar apsunkino žiemos sąlygos.
Kaip pralaimėti dar nepradėjus lenktyniauti?
„Organizatoriai šį maršrutą vadina koncentracijos etapu – jo tikslas surinkti dalyvius iš skirtingų starto miestų į bendrą ralio centrą. Jei kalbėtume ralio terminais, tai yra tiesiog labai ilgas pervažiavimas su keliais kontroliniais taškais. Čia laimėti nieko negalima, bet pralaimėti įmanoma dar neprasidėjus tikrosioms lenktynėms“, – pasakojo Karolis Raišys, kuris keturis kartus yra laimėjęs seniausių automobilių kategorijoje.
Pavėlavimas į tarpinius finišus šiame etape reiškia baudų taškus, kurie vėliau gali lemti galutinę rikiuotę. O užtrukti Alpių serpantinuose tikrai buvo kur – naktį pakalnėse ir slėniuose lijo, o kylant aukštyn keliai pasidengė šlapdriba ir sniegu. Nepaisant sudėtingų oro sąlygų, kad atvyktų laiku, dalyviai turėjo palaikyti gana didelį tempą.
Vietomis keliai buvo padengti sniegu ar net plikledžiu, todėl ne vienas ekipažas patyrė nuotykių – keli automobiliai trinktelėjo į akmenines sienas, kiti išslydo iš trasos.
Lietuviai sėkmingai pasiekė Valansą
„Ovoko Racing“ ekipažas sėkmingai įveikė koncentracijos etapą – jų 1961 m. „Jaguar MKII“ neatsidūrė nei griovyje, nei remonto zonoje. Netgi turėdami daugiau laiko pervažiavimo atkarpoje tarp Gapo ir Cresto miestelių, Karolis Raišys su Ovidijumi Meilūnu spėjo nusnausti sportinėse automobilio sėdynėse.
„Padangos, kurias mums parinko „Melga“, veikė puikiai. Matydavome sniegą ant kelio, bet automobilis posūkiuose laikėsi užtikrintai. Buvo net smalsu, kur ta sukibimo riba, tačiau kadangi važiavome viešaisiais keliais, o ne greičio ruožais, jos nebandėme pasiekti“, – įspūdžiais dalijosi K. Raišys.
Gapo mieste „Ovoko“ ekipažas susitiko su iš Turino startavusiais Tadu Vitkevičiumi ir Linu Žvinakevičiumi. Jų maršrutas taip pat vedė per apsnigtus kalnų kelius, todėl jie turėjo galimybę pajusti žiemos ralio iššūkius. Tai jau antrasis T. Vitkevičiaus startas „Monte Carlo Historique“ ralyje.
Abu lietuvių ekipažai sėkmingai pasiekė Valanso miestą, kur vasario 1 dieną prasidės tikrieji greičio ruožai. Per keturias dienas dalyviams teks įveikti daugiau nei 1600 km, iš kurių 402 km sudarys greičio ruožai. Ralio finišas numatomas naktį iš vasario 4-os į 5-ą po legendinių „Col de Turini“ naktinių greičio ruožų.
