Jis ne tik iškovojo trečiąją vietą „Classic“ kategorijoje, bet ir įrašė savo vardą į šalies istoriją.
„Nieko nesitikėjau“, – atvirai pripažįsta sportininkas, nes tai tik ketvirta beduino statulėlė, kurią Dakare iškovojo lietuviai.
„Jūs juokaujat? Be jokių lūkesčių važiavau. Visiškai. Lūkestis buvo išvažiuoti apskritai“, – sakė lenktynininkas.
Prabilo apie varginantį Dakarą
Jis „Classic“ kategorijoje trečiąją vietą užėmė kartu su Ignu Daunoravičiumi.
„Įtampos ten didelės, nes, pavyzdžiui, nuleidus padangai klasikiniam istoriniam ralyje, tai nebeturi jokių šansų būti 10-tuke ar 20-tuke“, – teigė jis.
Per visą Lietuvos istoriją tai tik ketvirtas kartas, kai lietuviai parveža Dakaro „beduiną“. K. Raišys sako, kad užuodus prizinę vietą, spaudimas artėjant finišui gerokai išaugo.
„Ne kasdien taip būna, kad atvažiuoji žioplai, nu gerai, gal ne žioplai, bet trečia vieta, žiūri, jau šviečiasi. Tai teko susikaupti labiau nei iki tol. Buvo ralio galas, supranti, kad automobilis ardosi, jis ne iš vieno gabalo pagamintas, reikia į tai kreipti dėmesį, tai taip stresiuko truputį įvarė“, – sakė iš Dakaro sugrįžęs lenktyninkas.
Po varginančių lenktynių, kurios tęsėsi kelias savaites, Dakaro prizininkas prisimena kasdienę kovą su dykumos karščiu ir ilgus atstumus. Dabar sako, kad labiausiai trūksta miego, o įspūdžiai iš pragaro lenktynių išliks visą gyvenimą.
„Kai visą dieną važiuoji klasikiniu automobiliu, matai virpantį spidometrą ir kupranugarius, tolius, augalus, kopas ir nė karto nesutinki gyvos dvasios, visą dieną važiuodamas kažkur į tolį, horizontą. Tu matai toliese kažkur horizontą, po kurio laiko supranti, kad tu į jį atvažiavai, į tą tašką, ir toliau vėl matai tą horizontą ir taip visą dieną. Nu tai... Įspūdinga, ar ne“, – sugrįžęs į Lietuvą teigė K. Raišys.
Lenktynininkas apie kitus metus Dakare dar negalvoja, o dabar visą dėmesį žada skirti pasiruošimui Monte Karlo raliui.
