Skirtas pergalei
Automobilio kūrimo darbai buvo atnaujinti 1943 metais, kuomet
Tarybų Sąjungos valdžia žinojo kuo baigsis ne vienerius metus trukęs konfliktas.
Kadangi projekto iniciatoriai dirbo „GAZ“ gamykloje, būtent šios įmonės darbuotojams buvo patikėtas tolimesnis modelio kūrimas.
Iš pradžių naujasis „GAZ“ modelis turėjo būti pavadintas „Rodina“ (Gimtinė) vardu, tačiau Josifas Stalinas norėjo, jog būsimasis automobilis būtų vadinamas „Pobeda“ vardu. Ak, kaip simboliška.
Kokybės etalonas?
„GAZ-M20 Pobeda“ receptas buvo pakankamai paprastas ir elementarus. Tai buvo 4665 milimetrų ilgio, 1640 milimetrų aukščio automobilis – šie parametrai leido „Pobedai“ tapti vidutinės klasės atstovu. Tuo tarpu 2700 milimetrų ilgio ratų bazė užtikrino pagirtiną erdvę automobilio viduje.
Taip pat tai buvo pirmoji mašina, turėjusi mirksinčius posūkių signalus, elektrinius valytuvus bei naujo tipo kėbulo linijas, kurios užtikrino geras aerodinamines savybes.
Automobilio komponuotė – tradicinė. Variklis – priekyje, varomieji ratai – galiniai. Apvalių formų mašiną į priekį varė 4 cilindrų, 2,1 darbinio tūrio benzininis variklis, kurio pajėgumas siekė vos 50 arklio galių. Šis jėgos agregatas buvo suporuotas su trijų laipsnių mechanine pavarų dėže.
Maksimalus greitis nebuvo didžiulis. Priešakyje atsiradus pakankamai ilgai tiesiajai, automobilis galėdavo pasiekti maksimalų 105 km/val. greitį.
Didžiausiu galvos skausmu tapo ne techninės charakteristikos, o bandymai pradėti masinę gamybą. Dėl itin prastos ekonominės padėties, daugelis pirmųjų egzempliorių buvo surenkami rankomis. „GAZ“ taip pat neturėjo galimybių gaminti didelių gabaritų detalių. Kaip alternatyvą „GAZ“ inžinieriai pasirinko kitą kelią: didžiulė metalo gaminio dalis buvo suskirstyta į kelias dalis, tada jos buvo presuojamos, tada suvirinamos, šlifuojamos ir glaistomos.
Sekanti problema – didžiuliai tarpai tarp durelių, pro kuriuos į automobilio vidų patekdavo dulkės ar vanduo. Be to, pirmųjų egzempliorių vairuotojai skųsdavosi prasta garso izoliacija ir kitomis problemomis.
Tuometinės valdžios atstovai norėdami išspręsti „GAZ-M20 Pobeda“ problemas, ne tik 1948 metais sustabdė masinę gamybą, bet ir atleido tuometinį „GAZ“ vadovą.
Po vienerius metus trukusios pertraukos „GAZ-M20 Pobeda“ sugrįžo ženkliai atsinaujinęs. Automobilis turėjo patogesnę vairuotojo sėdynę, naują išmetimo sistemą, stipresnes galines spyruokles, pajėgesnę oro apipūtimo sistemą bei naują karbiuratorių.
Per pakankamai trumpą laiko tarpą, „GAZ“ pagamino daugiau kaip 230 000 skirtingų „M20 Pobeda“ versijų. Didžioji dalis pagamintų automobilių egzempliorių buvo naudojami įvairių valstybinių įmonių darbuotojų. Nemažai šių rusiškų automobilių pateko ir į skirtingų miestų taksi parkus.
Iki šių dienų „GAZ-M20 Pobeda“ yra laikomas vienų geriausių tarybinių automobilių. Nors komunistinės valdžios priespauda ir kartais nelogiški reikalavimai trukdė inžinieriams išlaisvinti vaizduotę bei panaudoti visas technologijas, tačiau liaudyje vyraujanti pakili, triumfuojanti nuotaika leido sukurti išties autentišką ir pakankamai kokybišką automobilį, kurio inžinerinės sėkmes nepavyko atkartoti kitiems „GAZ“ automobiliams.
GALERIJA
