10-asis dešimtmetis automobilių entuziastams buvo ypatingas. Beveik kiekviena markė savo modelių gamoje turėjo bent vieną įdomesnį automobilį, kuris buvo skirtas ne eilinėms kelionėms iš taško A į tašką B, o smagesniems pasivažinėjimams užmiestyje ir turėjo išskirtinumo faktorių, tačiau artėjant naujam tūkstantmečiui, sportiški ir daugeliui prieinami automobiliai pradėjo nykti.
Situacija vėl pradėjo gerėti 2001 metais, kai automobilių gamintojai atsižvelgdami į naujos kartos vairuotojų nusiskundimus pradėjo darbuotis prie naujų modelių. Taip 2001 metais pasaulį išvydo nuostabus „
Honda Civic Type R“ (EP3) ir žvitrus bei energingas „
Renault Clio RS“, „VAG“ koncerno garbę gynė „
Seat Leon Cupra“, šių automobilių užnugaryje garsiai riaumojo „Alfa Romeo 147 GTA“, tačiau 2002 metais pasirodžiusi pirmoji „
Ford Focus RS“ modelio karta pradėjo tai, ką „Volkswagen“ padarė aštuntame dešimtmetyje pristačiusi pirmos kartos „
Golf GTI“ - prieinamų ir labai greitų automobilių renesansą.
Pirmoji „Focus RS“ interpretacija nuo kitų hot hatch'ų skyrėsi tuo, jog automobilį kūrę inžinieriai jame panaudojo lenktyniniams automobiliams tinkamus komponentus: „Sach“ amortizatorius, itin lengvus „O.Z“ ratlankius ir „Quaife ATB“ diferencialą bei galingus „Brembo“ stabdžius. Skamba juokingai, ar ne? Tačiau anuomet tokius triukus savo automobiliams atlikinėdavo tik automanai ir autosporto arenoje dalyvaujančios komandos, automobilių gamintojai į tokio tipo modifikacijas žiūrėdavo labai skeptiškai.
Praėjus 15 metų nuo pirmosios kartos „Ford Focus RS“ pasirodymo, sportiškų hečbekų segmentas dabar atrodo visiškai kitaip. Nors daugelis iš jų atrodo kaip steroidų prisivalgę hečbekai, tačiau techninė automobilių dalies kartelė yra užkelta labai aukštai. Kiekvienais metais mūsų dėmesį pritraukia vis galingesnis, vis pajėgesnis ir beprotiškesnis modelis, kuris siekia pagąsdinti žymiai brangesnių, grynaveislių sportiškų automobilių vairuotojus.
Praėjusiais metais visų akys nukrypo į „Ford“, kuri paskelbė, jog į pasiutusiai greitų hečbekų areną sugrįžta trečios kartos „Focus RS“. Ši naujiena buvo pasitikta su daugelio automanų plojimais ir džiugesiu, tačiau daugeliui taip pat kilo klausimas - „Kaip „Ford“ sugebės įsitvirtinti kardinaliai pasikeitusiame pasaulyje, kuriame karaliauja „Audi RS3“ ar „Mercedes Benz A 45 AMG“? Gamintojo atsakymas buvo labai paprastas - „Mes juos sumalsime į miltus jų pačių ginklais.“ Tad gerbiamieji susipažinkite - trečiosios kartos „Ford Focus RS“ : 350 arklio galių, keturi varantieji ratai, dvi milžiniškos triūbos, iš kurių skamba automaniška muzika, ir kaina, kuri priverstų paraudonuoti segmento greičiausius.
Kompromisų paieškos
Automobilių pramonė yra ant kardinalių pasikeitimų slenksčio. Augantis spaudimas iš aplinkosaugininkų ir vartotojų noras turėti ne automobilį, bet išmanųjį telefoną su keturiais ratais netrukus pakeis tradicinio automobilio koncepciją. Per artimiausius metus daugelis gamintojų nori išvystyti elektra varomų automobilių technologijas, įdiegti pažangias saugumo ir autonominio važiavimo technologijas ir palaipsniui iš žodyno ištrinti vairuotojo terminą. Nors šiuos pokyčius išvysime tik artimiausioje ateityje, tačiau trečiosios kartos „Ford Focus RS“ gimimas nebuvo itin lengvas ar nuklotas rožėmis.
Pirmųjų „Focus RS“ kartų sukūrimas nebuvo itin sudėtingas ar komplikuotas, nes nepaisant plačių arkų ar „RevoKnuckle“ vardu pavadintos priekinės pakabos konfigūracijos, kuri stengiasi panaikinti priekinių ratų nepasukamumą, galingiausios „Focus“ modelių versijos daugybę standartinių modelių detalių. Tokiu būdu gamintojas su ne itin dideliu biudžetu pradžiuginti savo gerbėjus.
Trečios kartos „Focus RS“ projektą pradėję inžinieriai turėjo laikytis tų pačių sąlygų - „Gaunate tam tikro dydžio biudžetą ir iš jo stenkitės išspausti viską.“ Greičiausiai dėl to trečios kartos „Focus RS“ neatrodo taip, lyg būtų išėjęs iš sporto salės. Jis atsikratė milžiniškų arkų ir dar didesnių išmetimo vamzdžių, kurie primindavo žaislinę mašinėlę. Nepaisant tam tikrų eksterjero detalių: galinio spoilerio, masyvesnio priekinio buferio su dviem oro paėmimo angomis, priešais jus stovi pakankamai santūriai atrodantis „Ford Focus“. Tiesą sakant, naujo modelio stilistika man primena pirmos kartos „Focus RS“, kuris taip pat buvo pagardintas keliais skaniais akcentais, kurie iki galo neatskleisdavo, kas tai per žvėris.
Subtilūs eksterjero pakeitimai buvo atlikti ne dėl noro išsiskirti. Kiekviena kėbulo detalė atlieka tam tikrą paskirtį. Pavyzdžiui, priekiniame buferyje esančios oro paėmimo angos maitina šviežiu oru didžiausią tarpinį suslėgto oro aušintuvą, kokį tik buvo galima sumontuoti į pakankamai kompaktišką variklio skyrių. Priekinio buferio šonuose esančios mažytės angos yra skirtos priekinių stabdžių diskų aušinimui, priekinis ir galinis spoileris bei gale esantis difuzorius sugeba sukurti didžiulę prispaudžiamą jėgą posūkiuose.
Standartines spyruokles pakeitė 33% priekyje ir 38% gale standesni analogai, įprastus amortizatorius pakeitė „Tenneco“ adaptyvūs amortizatoriai, kurie priklausomai nuo pasirinkto režimo tampa standesni iki 40%.
Didžiausias pokytis „Ford Focus RS“ recepte - keturių varančiųjų ratų sistema, kuri nė iš tolo neprimena „Haldex“ specialistų sistemos, kurią naudoja daugelis „VAG“ koncerno automobilių. Kaip bebūtų keista, pirmieji „Focus RS“ prototipai buvo aprūpinti „Haldex“ sistema, tačiau po keleto bandymų inžinieriai suprato, jog skandinavų sukurta sistema nesugeba tinkamai susitvarkyti su milžiniška variklio galia važiuojant itin aukštu tempu. Nesuradę tinkamos sistemos, „Ford“ specialistai pradėjo bendradarbiauti su komponentų gamintoja „GKN“, kurios dėka „Focus RS“ atsirado išmani keturių varančiųjų ratų sistema. Iš esmės, jos veikimo principas panašus į „Haldex“ sistemą: ji neturi tradicinio diferencialo, vietoj jo slypi mechanizmas su dvejomis sankabomis, kurios reikiamu metu paskirsto galią tarp priekinių ir galinių ratų.
Pavyzdžiui, priekinėje automobilio dalyje sumontuotas modulis gali bet kuriuo metu net 70% variklio sukimo momento nusiųsti į galinius ratus, o gale sumontuotas modulis pasirūpins, jog reikiamu metu galiniai ratai arba kažkuris vienas iš galinių ratų gautų 100% sukimo momento. Be to, priklausomai nuo vairo ir ratų pasukimo kampo, akceleratoriaus pozicijos ir kitų parametrų, ši sistema automatiškai paskirsto variklio galią tarp priekinių, galinių ir šoninių ratų 100 kartų per sekundę greičiu.
Užuominos į civilizuotiškumą
Kiekvieną kartą laikausi tam tikrų tradicijų - prieš pradedant automobilio bandymą savo mėgstamais keliais, iš pradžių, bent jau 200 kilometrų maluosi po miestą, ir nesvarbu, ar tai būtų ugnimi besispjaudantis „Ferrari“, ar ryškus ir mėlynas „Ford Focus RS“. Kiekvienas automobilis, net ir turėdamas milžinišką potencialą lenktynių trasoje, privalo veikti realiame gyvenime, bendro naudojimo kelyje. Tad iš pradžių į „Focus RS“ pažvelkime jūsų mamos akimis - iš praktiškosios arba tos pusės, kuri leistų (arba ne) naudotis automobiliu kiekvieną dieną.
Pirmasis įspūdis įsėdus į automobilį - neblogas. Vairuotoją pasitiks ne itin gilios, bet puikų šoninį prilaikymą turinčios „Recaro“ sėdynės, labai lengvai perskaitomas prietaisų skydelis ir patogus vairas. Man asmeniškai norėtųsi, jog jis būtų truputėlį storesnis, bet tai tik asmeninės preferencijos.
Surasti patogią vairuotoją poziciją nėra itin sunku, tačiau automobilyje sumontuoti „Recaro“ lopšiai turi vieną trūkumą - sėdynę galima pritraukti, atitraukti, pakeisti atlošo padėtį, tačiau pačios sėdynės aukštis nėra reguliuojamas - jis fiksuotas. Ar tai didelis trūkumas? Nepasakyčiau, bet tai gali nepatikti aukštesnio ūgio vairuotojams, kurie gali pritrūkti erdvės galvai. Šią bėdą (jeigu tai taptų bėda) galima labai lengvai ištaisyti - automobilį įsigyti su kitomis sėdynėmis, kurios turi ne tik aukščio reguliavimą, bet ir šildymą.
Daugelio prietaisų valdymas taip pat nėra sudėtingas ir intuityvus. Didžiausias galvos skausmas yra informacijos ir pramogų sistema, kurią reikia valdyti per lietimui jautrų ekraną. Centrinėje konsolėje yra keletas mygtukų, kurie leis pagarsinti ar patildyti grojančią muziką, pakeisti garso sistemos parametrus ar perjungti dainą, bet jeigu norėsite įvesti kelionės tikslą ar pakeisti tam tikrą parametrą, užtruksite tikrai ne vieną minutę. Lėtai veikiančią sistemą iš dalies būtų galima pateisinti, jeigu ekranas nebūtų sumontuotas taip aukštai ir giliai, bet po kurio laiko nusprendžiau, jog į ją kreipti dėmesio nereikėtų apskritai.
Sprogstamasis užtaisas
Kiekvienas automobilis turi tam tikrą išskirtinę savybę, kuri leidžia jį atskirti nuo kitų. Iš pradžių galvojau, jog „Focus RS“ išskirtinė savybė bus keturių varančiųjų ratų sistema, tačiau bet kada, bet kuriuo momentu dominuoja 2,3 litro, 4 cilindrų benzininis variklis ir jo skleidžiamas garsas.
350 arklio galių ir 440 Nm sukimo momentą išvystantį motorą galėčiau drąsiai rašyti į geriausių jėgos agregatų penketuką. Lankstus, sugebantis dainuoti ir išlaikyti stiprų charakterį plačiame sūkių diapazone ir niekada, niekada neatleidžiantis vadelių.
Atsižvelgiant į tai, jog automobilį varo keturių cilindrų variklis, retkarčiais sunku patikėti, jog jis nekenčia nuo turbinos vėlavimo. Nors variklis atsiskleidžia tachometro rodyklei pasiekus vos 2500 aps/min ribą, tačiau net ir važiuojant aukštesne pavara ir varikliui dirbant 1800 - 2000 aps/min. diapazone, variklis labai greitai sureaguoja į akceleratoriaus komandą ir pradeda riaumoti. Prie jo netrukus prasideda išmetimo sistemos garsas, kuris iš labai žemo ir rūstaus urzgimo pereina į fejerverkų ir kalašnikovo tandemą.
Norėdamas įsitikinti, jog manęs emocijos neapgauna į pagalbą pasitelkiau chronomentrą ir atlikau porą bandymų važiuojant ketvirtu bėgiu : nuo 60 - 100 km/val. automobilis įsibėgėja vos per 4,1 sekundės. Tą patį veiksmą atliekant važiuojant 80 km/val. ir bandant įsibėgėti iki 120 km/val. , automobilis tai padaro taip pat vos per 4 sekundes. Norint išgauti geriausią rezultatą ir net nenaudojant „Sport“ režimo, šiek tiek išprotėjęs „Focus RS“ nuo 60 iki 100 km/val. įsibėgėjo vos per 3 sekundes!!!
Užtikrintai ir stabiliai
„Ford Focus RS“, kaip ir bet kuris modernus hot hatch'as, leidžia vairuotojui pasirinkti vieną iš keleto važiavimo režimų: „Normal“, „Sport“, „Track“ ir „Drift“. Daugelyje automobilių šie režimai leidžia pakeisti akceleratoriaus jautrumą, vairo sunkumą, padidina išmetimo sistemos garsumą ir pakabos standumą. „Focus RS“ automobilyje įdiegti važiavimo režimai iš tikro keičia mašinos elgesį, nes vieno mygtuko paspaudimas keičia keturių varančiųjų ratų sistemos, amortizatorių, vairo stiprintuvo, variklio, stabilumo kontrolės ir išmetimo sistemos darbą.
Akivaizdu, jog „Normal“ režimas yra skirtas kasdieninėms kelionėms į darbą, prekybos centrą ar kitą miestą. Įjungus „Sport“ režimą, truputėlį pasunkėja vairas, akceleratoriaus pedalas tampa jautresnis, o išmetimo sistema pradeda sproginėti kiekvieną kartą, kai perkopiate 3800 aps/min. ribą.
„Track“ režimas - lenktynių trasoms skirtas režimas, kuris įspėja elektroninę stabilumo sistemą ir keturių varančiųjų ratų sistemą, jog vairuotojas yra pasiruošęs elgtis agresyviau. Įjungus šį režimą, pakaba tampa pastebimai kietesnė, o keturių varančiųjų ratų sistema ir elektroninė stabilumo sistema leidžia labai lengvai išprovokuoti šoninį slydimą
„Drift“ - turbūt patys suprantate, kam jis skirtas ir ką reikia daryti jį įjungus.
„Sport“ režimas, mano nuomone, yra pats idealiausias. Jis leidžia išlaikyti automobilį tarp itin aukšto efektyvumo ir ne per kietai dirbančių amortizatorių, kurie įjungus „Race“ režimą tampa net iki 40% standesni. Kaip bebūtų keista, tačiau „Focus RS“ yra labai lengvai valdomas automobilis. Vairas pakankamai jautriai reaguoja į bet kokį pasukimą, tad jeigu mėgstate greitai keisti trajektoriją - tai bus vienas malonumas. Be to, norint jausti malonumą vairuojant, nereikia labai sunkiai dirbti ir arti kaip kokiame „Honda Civic Type R“, kuris didžiausią malonumą teikia tik tuomet, kuomet stengiatės iš jo išspausti viską.
Kiekviename posūkyje „Focus RS“ jaučiasi organiškai, natūraliai, lyg po dugnu turėtų milžinišką magnetą, kuris laikytų jį prie kelio dangos. Net ir ilgesniame, greitame posūkyje priekinė dalis išlaiko didžiulį sukibimą su kelio danga ir nedemonstruoja polinkio į nepakankamą pasukamumą.
Galų gale - praėjusių „Focus ST“ ir „Focus RS“ kartų vairuotojus labai maloniai nustebins ir dar vienas faktas - milžiniškas sukimo momentas neplėšia vairo iš rankų. Automaniškai tariant - pradingo torque steeringas.
„Ford“ į sportiškų ir pajėgių hečbekų žaidimų aikštelę įšoko su raumeningu, visiems užpakalius pasiruošusiu išspardyti „Focus RS“. „Ford“ ne tik ištaisė praėjusių kartų „Focus RS“ modelių klaidas, bet ir išmokė jį keleto naujų triukų, kurie retkarčiais tikrai privers pasakyti - „Vau!“
Tad ar „Ford“ sugebėjo sukurti puikų sportišką hečbeką? Be abejonės. Kad ir kokią raketą jis turėtų po variklio gaubtu, norint būti puikiu hot hatch'u, jis privalo visas jam palieptas užduotis atlikti gerai. Jis turi būti universalus, praktiškas, patogus naudoti kiekvieną dieną, sąlyginai ekonomiškas ir esant reikalui - priversti jus prilipdyti prie sėdynės ir nupiešti šypseną jūsų veide, kai išvažiuojate į lenktynių trasą ar vingiuotą kelio ruožą. Ar „Ford Focus RS“ yra puikus hot hatch'as? Velniai rautų taip! Ar jis patiks Jūsų mamai? Greičiausiai ne.
10-asis dešimtmetis automobilių entuziastams buvo ypatingas. Beveik kiekviena markė savo modelių gamoje turėjo bent vieną įdomesnį automobilį, kuris buvo skirtas ne eilinėms kelionėms iš taško A į tašką B, o smagesniems pasivažinėjimams užmiestyje ir turėjo išskirtinumo faktorių, tačiau artėjant naujam tūkstantmečiui, sportiški ir daugeliui prieinami automobiliai pradėjo nykti.
Situacija vėl pradėjo gerėti 2001 metais, kai automobilių gamintojai atsižvelgdami į naujos kartos vairuotojų nusiskundimus pradėjo darbuotis prie naujų modelių. Taip 2001 metais pasaulį išvydo nuostabus „
Honda Civic Type R“ (EP3) ir žvitrus bei energingas „
Renault Clio RS“, „VAG“ koncerno garbę gynė „
Seat Leon Cupra“, šių automobilių užnugaryje garsiai riaumojo „Alfa Romeo 147 GTA“, tačiau 2002 metais pasirodžiusi pirmoji „
Ford Focus RS“ modelio karta pradėjo tai, ką „Volkswagen“ padarė aštuntame dešimtmetyje pristačiusi pirmos kartos „
Golf GTI“ - prieinamų ir labai greitų automobilių renesansą.
Pirmoji „Focus RS“ interpretacija nuo kitų hot hatch'ų skyrėsi tuo, jog automobilį kūrę inžinieriai jame panaudojo lenktyniniams automobiliams tinkamus komponentus: „Sach“ amortizatorius, itin lengvus „O.Z“ ratlankius ir „Quaife ATB“ diferencialą bei galingus „Brembo“ stabdžius. Skamba juokingai, ar ne? Tačiau anuomet tokius triukus savo automobiliams atlikinėdavo tik automanai ir autosporto arenoje dalyvaujančios komandos, automobilių gamintojai į tokio tipo modifikacijas žiūrėdavo labai skeptiškai.
Praėjus 15 metų nuo pirmosios kartos „Ford Focus RS“ pasirodymo, sportiškų hečbekų segmentas dabar atrodo visiškai kitaip. Nors daugelis iš jų atrodo kaip steroidų prisivalgę hečbekai, tačiau techninė automobilių dalies kartelė yra užkelta labai aukštai. Kiekvienais metais mūsų dėmesį pritraukia vis galingesnis, vis pajėgesnis ir beprotiškesnis modelis, kuris siekia pagąsdinti žymiai brangesnių, grynaveislių sportiškų automobilių vairuotojus.
Praėjusiais metais visų akys nukrypo į „Ford“, kuri paskelbė, jog į pasiutusiai greitų hečbekų areną sugrįžta trečios kartos „Focus RS“. Ši naujiena buvo pasitikta su daugelio automanų plojimais ir džiugesiu, tačiau daugeliui taip pat kilo klausimas - „Kaip „Ford“ sugebės įsitvirtinti kardinaliai pasikeitusiame pasaulyje, kuriame karaliauja „Audi RS3“ ar „Mercedes Benz A 45 AMG“? Gamintojo atsakymas buvo labai paprastas - „Mes juos sumalsime į miltus jų pačių ginklais.“ Tad gerbiamieji susipažinkite - trečiosios kartos „Ford Focus RS“ : 350 arklio galių, keturi varantieji ratai, dvi milžiniškos triūbos, iš kurių skamba automaniška muzika, ir kaina, kuri priverstų paraudonuoti segmento greičiausius.
Kompromisų paieškos
Automobilių pramonė yra ant kardinalių pasikeitimų slenksčio. Augantis spaudimas iš aplinkosaugininkų ir vartotojų noras turėti ne automobilį, bet išmanųjį telefoną su keturiais ratais netrukus pakeis tradicinio automobilio koncepciją. Per artimiausius metus daugelis gamintojų nori išvystyti elektra varomų automobilių technologijas, įdiegti pažangias saugumo ir autonominio važiavimo technologijas ir palaipsniui iš žodyno ištrinti vairuotojo terminą. Nors šiuos pokyčius išvysime tik artimiausioje ateityje, tačiau trečiosios kartos „Ford Focus RS“ gimimas nebuvo itin lengvas ar nuklotas rožėmis.
Pirmųjų „Focus RS“ kartų sukūrimas nebuvo itin sudėtingas ar komplikuotas, nes nepaisant plačių arkų ar „RevoKnuckle“ vardu pavadintos priekinės pakabos konfigūracijos, kuri stengiasi panaikinti priekinių ratų nepasukamumą, galingiausios „Focus“ modelių versijos daugybę standartinių modelių detalių. Tokiu būdu gamintojas su ne itin dideliu biudžetu pradžiuginti savo gerbėjus.
Trečios kartos „Focus RS“ projektą pradėję inžinieriai turėjo laikytis tų pačių sąlygų - „Gaunate tam tikro dydžio biudžetą ir iš jo stenkitės išspausti viską.“ Greičiausiai dėl to trečios kartos „Focus RS“ neatrodo taip, lyg būtų išėjęs iš sporto salės. Jis atsikratė milžiniškų arkų ir dar didesnių išmetimo vamzdžių, kurie primindavo žaislinę mašinėlę. Nepaisant tam tikrų eksterjero detalių: galinio spoilerio, masyvesnio priekinio buferio su dviem oro paėmimo angomis, priešais jus stovi pakankamai santūriai atrodantis „Ford Focus“. Tiesą sakant, naujo modelio stilistika man primena pirmos kartos „Focus RS“, kuris taip pat buvo pagardintas keliais skaniais akcentais, kurie iki galo neatskleisdavo, kas tai per žvėris.
Subtilūs eksterjero pakeitimai buvo atlikti ne dėl noro išsiskirti. Kiekviena kėbulo detalė atlieka tam tikrą paskirtį. Pavyzdžiui, priekiniame buferyje esančios oro paėmimo angos maitina šviežiu oru didžiausią tarpinį suslėgto oro aušintuvą, kokį tik buvo galima sumontuoti į pakankamai kompaktišką variklio skyrių. Priekinio buferio šonuose esančios mažytės angos yra skirtos priekinių stabdžių diskų aušinimui, priekinis ir galinis spoileris bei gale esantis difuzorius sugeba sukurti didžiulę prispaudžiamą jėgą posūkiuose.
Standartines spyruokles pakeitė 33% priekyje ir 38% gale standesni analogai, įprastus amortizatorius pakeitė „Tenneco“ adaptyvūs amortizatoriai, kurie priklausomai nuo pasirinkto režimo tampa standesni iki 40%.
Didžiausias pokytis „Ford Focus RS“ recepte - keturių varančiųjų ratų sistema, kuri nė iš tolo neprimena „Haldex“ specialistų sistemos, kurią naudoja daugelis „VAG“ koncerno automobilių. Kaip bebūtų keista, pirmieji „Focus RS“ prototipai buvo aprūpinti „Haldex“ sistema, tačiau po keleto bandymų inžinieriai suprato, jog skandinavų sukurta sistema nesugeba tinkamai susitvarkyti su milžiniška variklio galia važiuojant itin aukštu tempu. Nesuradę tinkamos sistemos, „Ford“ specialistai pradėjo bendradarbiauti su komponentų gamintoja „GKN“, kurios dėka „Focus RS“ atsirado išmani keturių varančiųjų ratų sistema. Iš esmės, jos veikimo principas panašus į „Haldex“ sistemą: ji neturi tradicinio diferencialo, vietoj jo slypi mechanizmas su dvejomis sankabomis, kurios reikiamu metu paskirsto galią tarp priekinių ir galinių ratų.
Pavyzdžiui, priekinėje automobilio dalyje sumontuotas modulis gali bet kuriuo metu net 70% variklio sukimo momento nusiųsti į galinius ratus, o gale sumontuotas modulis pasirūpins, jog reikiamu metu galiniai ratai arba kažkuris vienas iš galinių ratų gautų 100% sukimo momento. Be to, priklausomai nuo vairo ir ratų pasukimo kampo, akceleratoriaus pozicijos ir kitų parametrų, ši sistema automatiškai paskirsto variklio galią tarp priekinių, galinių ir šoninių ratų 100 kartų per sekundę greičiu.
Užuominos į civilizuotiškumą
Kiekvieną kartą laikausi tam tikrų tradicijų - prieš pradedant automobilio bandymą savo mėgstamais keliais, iš pradžių, bent jau 200 kilometrų maluosi po miestą, ir nesvarbu, ar tai būtų ugnimi besispjaudantis „Ferrari“, ar ryškus ir mėlynas „Ford Focus RS“. Kiekvienas automobilis, net ir turėdamas milžinišką potencialą lenktynių trasoje, privalo veikti realiame gyvenime, bendro naudojimo kelyje. Tad iš pradžių į „Focus RS“ pažvelkime jūsų mamos akimis - iš praktiškosios arba tos pusės, kuri leistų (arba ne) naudotis automobiliu kiekvieną dieną.
Pirmasis įspūdis įsėdus į automobilį - neblogas. Vairuotoją pasitiks ne itin gilios, bet puikų šoninį prilaikymą turinčios „Recaro“ sėdynės, labai lengvai perskaitomas prietaisų skydelis ir patogus vairas. Man asmeniškai norėtųsi, jog jis būtų truputėlį storesnis, bet tai tik asmeninės preferencijos.
Surasti patogią vairuotoją poziciją nėra itin sunku, tačiau automobilyje sumontuoti „Recaro“ lopšiai turi vieną trūkumą - sėdynę galima pritraukti, atitraukti, pakeisti atlošo padėtį, tačiau pačios sėdynės aukštis nėra reguliuojamas - jis fiksuotas. Ar tai didelis trūkumas? Nepasakyčiau, bet tai gali nepatikti aukštesnio ūgio vairuotojams, kurie gali pritrūkti erdvės galvai. Šią bėdą (jeigu tai taptų bėda) galima labai lengvai ištaisyti - automobilį įsigyti su kitomis sėdynėmis, kurios turi ne tik aukščio reguliavimą, bet ir šildymą.
Daugelio prietaisų valdymas taip pat nėra sudėtingas ir intuityvus. Didžiausias galvos skausmas yra informacijos ir pramogų sistema, kurią reikia valdyti per lietimui jautrų ekraną. Centrinėje konsolėje yra keletas mygtukų, kurie leis pagarsinti ar patildyti grojančią muziką, pakeisti garso sistemos parametrus ar perjungti dainą, bet jeigu norėsite įvesti kelionės tikslą ar pakeisti tam tikrą parametrą, užtruksite tikrai ne vieną minutę. Lėtai veikiančią sistemą iš dalies būtų galima pateisinti, jeigu ekranas nebūtų sumontuotas taip aukštai ir giliai, bet po kurio laiko nusprendžiau, jog į ją kreipti dėmesio nereikėtų apskritai.
Sprogstamasis užtaisas
Kiekvienas automobilis turi tam tikrą išskirtinę savybę, kuri leidžia jį atskirti nuo kitų. Iš pradžių galvojau, jog „Focus RS“ išskirtinė savybė bus keturių varančiųjų ratų sistema, tačiau bet kada, bet kuriuo momentu dominuoja 2,3 litro, 4 cilindrų benzininis variklis ir jo skleidžiamas garsas.
350 arklio galių ir 440 Nm sukimo momentą išvystantį motorą galėčiau drąsiai rašyti į geriausių jėgos agregatų penketuką. Lankstus, sugebantis dainuoti ir išlaikyti stiprų charakterį plačiame sūkių diapazone ir niekada, niekada neatleidžiantis vadelių.
Atsižvelgiant į tai, jog automobilį varo keturių cilindrų variklis, retkarčiais sunku patikėti, jog jis nekenčia nuo turbinos vėlavimo. Nors variklis atsiskleidžia tachometro rodyklei pasiekus vos 2500 aps/min ribą, tačiau net ir važiuojant aukštesne pavara ir varikliui dirbant 1800 - 2000 aps/min. diapazone, variklis labai greitai sureaguoja į akceleratoriaus komandą ir pradeda riaumoti. Prie jo netrukus prasideda išmetimo sistemos garsas, kuris iš labai žemo ir rūstaus urzgimo pereina į fejerverkų ir kalašnikovo tandemą.
Norėdamas įsitikinti, jog manęs emocijos neapgauna į pagalbą pasitelkiau chronomentrą ir atlikau porą bandymų važiuojant ketvirtu bėgiu : nuo 60 - 100 km/val. automobilis įsibėgėja vos per 4,1 sekundės. Tą patį veiksmą atliekant važiuojant 80 km/val. ir bandant įsibėgėti iki 120 km/val. , automobilis tai padaro taip pat vos per 4 sekundes. Norint išgauti geriausią rezultatą ir net nenaudojant „Sport“ režimo, šiek tiek išprotėjęs „Focus RS“ nuo 60 iki 100 km/val. įsibėgėjo vos per 3 sekundes!!!
Užtikrintai ir stabiliai
„Ford Focus RS“, kaip ir bet kuris modernus hot hatch'as, leidžia vairuotojui pasirinkti vieną iš keleto važiavimo režimų: „Normal“, „Sport“, „Track“ ir „Drift“. Daugelyje automobilių šie režimai leidžia pakeisti akceleratoriaus jautrumą, vairo sunkumą, padidina išmetimo sistemos garsumą ir pakabos standumą. „Focus RS“ automobilyje įdiegti važiavimo režimai iš tikro keičia mašinos elgesį, nes vieno mygtuko paspaudimas keičia keturių varančiųjų ratų sistemos, amortizatorių, vairo stiprintuvo, variklio, stabilumo kontrolės ir išmetimo sistemos darbą.
Akivaizdu, jog „Normal“ režimas yra skirtas kasdieninėms kelionėms į darbą, prekybos centrą ar kitą miestą. Įjungus „Sport“ režimą, truputėlį pasunkėja vairas, akceleratoriaus pedalas tampa jautresnis, o išmetimo sistema pradeda sproginėti kiekvieną kartą, kai perkopiate 3800 aps/min. ribą.
„Track“ režimas - lenktynių trasoms skirtas režimas, kuris įspėja elektroninę stabilumo sistemą ir keturių varančiųjų ratų sistemą, jog vairuotojas yra pasiruošęs elgtis agresyviau. Įjungus šį režimą, pakaba tampa pastebimai kietesnė, o keturių varančiųjų ratų sistema ir elektroninė stabilumo sistema leidžia labai lengvai išprovokuoti šoninį slydimą
„Drift“ - turbūt patys suprantate, kam jis skirtas ir ką reikia daryti jį įjungus.
„Sport“ režimas, mano nuomone, yra pats idealiausias. Jis leidžia išlaikyti automobilį tarp itin aukšto efektyvumo ir ne per kietai dirbančių amortizatorių, kurie įjungus „Race“ režimą tampa net iki 40% standesni. Kaip bebūtų keista, tačiau „Focus RS“ yra labai lengvai valdomas automobilis. Vairas pakankamai jautriai reaguoja į bet kokį pasukimą, tad jeigu mėgstate greitai keisti trajektoriją - tai bus vienas malonumas. Be to, norint jausti malonumą vairuojant, nereikia labai sunkiai dirbti ir arti kaip kokiame „Honda Civic Type R“, kuris didžiausią malonumą teikia tik tuomet, kuomet stengiatės iš jo išspausti viską.
Kiekviename posūkyje „Focus RS“ jaučiasi organiškai, natūraliai, lyg po dugnu turėtų milžinišką magnetą, kuris laikytų jį prie kelio dangos. Net ir ilgesniame, greitame posūkyje priekinė dalis išlaiko didžiulį sukibimą su kelio danga ir nedemonstruoja polinkio į nepakankamą pasukamumą.
Galų gale - praėjusių „Focus ST“ ir „Focus RS“ kartų vairuotojus labai maloniai nustebins ir dar vienas faktas - milžiniškas sukimo momentas neplėšia vairo iš rankų. Automaniškai tariant - pradingo torque steeringas.
„Ford“ į sportiškų ir pajėgių hečbekų žaidimų aikštelę įšoko su raumeningu, visiems užpakalius pasiruošusiu išspardyti „Focus RS“. „Ford“ ne tik ištaisė praėjusių kartų „Focus RS“ modelių klaidas, bet ir išmokė jį keleto naujų triukų, kurie retkarčiais tikrai privers pasakyti - „Vau!“
Tad ar „Ford“ sugebėjo sukurti puikų sportišką hečbeką? Be abejonės. Kad ir kokią raketą jis turėtų po variklio gaubtu, norint būti puikiu hot hatch'u, jis privalo visas jam palieptas užduotis atlikti gerai. Jis turi būti universalus, praktiškas, patogus naudoti kiekvieną dieną, sąlyginai ekonomiškas ir esant reikalui - priversti jus prilipdyti prie sėdynės ir nupiešti šypseną jūsų veide, kai išvažiuojate į lenktynių trasą ar vingiuotą kelio ruožą. Ar „Ford Focus RS“ yra puikus hot hatch'as? Velniai rautų taip! Ar jis patiks Jūsų mamai? Greičiausiai ne.
