Sugrįžo prie ištakų
Pastarieji penki metai „Fiat“ markei nebuvo itin smagūs – krizė, prasti finansiniai rodikliai, sudėtingos identiteto paieškos. Buvo susidaręs jausmas, jog „Fiat“ tiesiog nežino ką daryti, į kurią pusę judėti. Nepaisant „Fiat 500“ modelių šeimos, kuri yra šios markės melžiama karvė, likusi modelių gama neturėjo jokios pridėtinės vertės. O tai yra labai neįprasta gamintojui, kuris visuomet žinojo kaip save pateikti ir kokius modelius privalo kurti.
„Fiat“ visuomet puikiai žinodavo kaip reikia kurti kompaktinės klasės modelius : „Uno“, „Bravo/Brava“, senasis „ Tipo“, „Stilo“ – tai tik keletas pavyzdžių, kurie visuomet būdavo kuriami pagal tą pačią ir teisingą formulę – stilingas, praktiškas, lengvai valdomas, pigiai eksploatuojamas ir nepretenzingas hečbekas. Būtent tokio modelio „Fiat“ modelių gamoje ir trūko.
Po ilgo gumos tempimo automobilių gamintoja „Fiat“ sukirto rankomis su ilgamečiais partneriais iš Turkijos, kurie padėjo ne tik sukurti, bet ir pradėti serijinę naujos kartos „Fiat Tipo“ modelių šeimos gamybą.
Nuo pat pirmųjų „Fiat Tipo“ projekto dienų, ši automobilių šeima turėjo išsiskirti keliose kategorijose : interjero erdvėje, bagažinės tūryje, kainos ir kokybės santykyje. Taip buvo nuspręsta po to, jog „Fiat 500“ modelių šeima turi akcentuoti stilių, išskirtinumą bei technologijas, o likusieji „Fiat“ šeimos nariai turi būti praktiški ir nepretenzingi kūriniai – tiesiog patogios transporto priemonės.
Prieš keletą metų patvirtinta „Fiat“ strategija po truputėlį pradeda duoti labai skanius vaisius. Vien per 2017 metų pirmąjį pusmetį „Fiat“ visoje Europoje pardavė daugiau nei 76 tūkst. „Tipo“ modelių. Palyginimui – „Kia“ senajame žemyne per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pardavė vos 37 579 „Cee‘d“ modelio vienetų.
Stilius – ne prioritetas
„Fiat“ ir visi automobiliai, kurie būna sukurti Italijoje, visuomet turėjo vieną stiprybę – eksterjero dizainą. Juk Italija – dizaino ir madų šalis, todėl nenuostabu, jog ir šioje šalyje sukurti automobiliai spinduliuoja stilingomis detalėmis. Ar naujasis „Fiat Tipo“ tapo išskirtine išimtimi? Tikrai ne.
Žvelgiant į automobilį, eksterjero dizainas neprimena nei korėjietiško, nei prancūziško, nei vokiško, nei japoniško automobilio. Tai savitą dizaino kalbą turintis hečbekas, kuris nors ir neatrodo kaip seksuali manekenė, tačiau automobilio išvaizda neatgrasi – ji santūri, neišsiskrianti ir patraukli vienu metu.
Įsėdus į automobilio vidų, norisi sakyti tokius pačius epitetus – santūru, neišskirtina ir patrauklu, bei tuo pačiu – funkcionalu.
Automobilio interjere panaudotų medžiagų kokybė – tikrai ne pačio aukščiausio lygio, geriausiu atveju – vidutiniškos, tačiau jos funkciją atlieka žymiai geriau negu kituose šio segmento automobiliuose. Vietoj to, kad atrodytų patraukliai, jas palietus apima depresija. „Fiat Tipo“ atveju – pamatai, supranti, jog jos nėra aukščiausio lygio, jas paliekti ir nustembi – interjero apdailos medžiagos nėra šiurkščios ar labai jautrios įbrėžimams.
Surinkimo kokybe „Fiat Tipo“ nenusileidžia nei „Kia Cee‘d“, nei „Hyundai i40“, nei „Opel Astra“ ar „Mazda 3“, o tai yra komplimentas automobiliui, apie kurio gamintoją visuomet sklando patys keisčiausi stereotipai.
Vairuotojo vieta – dar viena kategorija, kuri labai maloniai nustebino. Vairo forma ir storis – optimalus, leidžiantis lengvai ir tiksliai valdyti automobilį, prietaisų išdėstymas – taip pat logiškas. Matymo laukas – į priekį, į šonus bei galą – niekuo nenusileidžia kompaktiškų hečbekų karaliui – „Volkswagen Golf“. Net ir turėdamas šiek tiek lenktą ir siaurą galinį langą – jis gali būti skirtas ne tik už automobilio važiuojančių mašinų šviesų skaičiavimui.
Vienintelis nemalonus dalykas – posūkių ir valytuvų įjungimo svirtelės, kurios nėra pačios kokybiškiausios detalės šiame automobilyje. Tą patį norisi pasakyti ir apie mygtukus esančius ant vairo – kiekvieną kartą paspaudus vieną ar kitą mygtuką apima nemalonus jausmas. Kodėl? Nes juose juntamas laisvumas, trūksta tikslumo. Suprantu, jog tai yra smulkmena, tačiau tokiomis elementariomis smulkmenomis sugeba pasirūpinti net ir „Dacia“.
Sugrįžtant prie malonių siurprizų – reikėtų paminėti „uConnect“ informacijos ir pramogų sistemą, kuri yra keliais šviesmiečiais priekyje už tą, kuri yra montuojama į daugelį bazinių „Fiat“ modelių. Už aukštesnės raiškos, lietimui jautrus ekrano slypi daugelio gamintojų standartus atitinkanti sistema, kuri leidžia džiaugtis funkcionalumu, optimizuotu veikimu ir lengvu valdymu. Be to, „Fiat“ yra vienas iš nedaugelio gamintojų, kuris šiame segmente siūlo atsiųsti programėlę, kurioje galėsite matyti įvairiausius „Fiat Tipo“ parametrus : kuro bako likutį, sužinoti kur palikote savo automobilį, naudotis socialiniais tinklais ir pan.
Itališkai vikrus
Pastaruoju metu, automobilių gamintojai skiria labai daug dėmesio dinaminėms savybėms, užmiršdami komfortą, optimalią pakabos konfigūraciją. Šių sprendimų pasekmė – automobiliai, kurie valdosi pagirtinai, tačiau ne pačiais lygiausiais keliais dreba, kruta, barška – tiesiog pakaba nesugeba tinkamai susitvarkyti su keliamais iššūkiais.
Kadangi „Fiat Tipo“ niekuomet neplanavo nukirsti galvą segmento dinamiškiausiems, itališko hečbeko pakaba buvo sukonfigūruota taip, jog galėtų tinkamai sugerti grubius asfalto sujungimus, duobėtus kelius ar žvyreklius, tačiau tai nereiškia, jog automobilis tapo prancūziškai minkštas, tikrai ne. Italai sugeba surasti optimalų pakabos balansą, kuris leistų užtikrintai įveikti posūkį ir tuo pačiu džiaugtis, jog mašinos pakaba nebando iškratyti dantų plombos ar sulaužyti nugaros. Tačiau tai dar ne viskas
„Fiat Tipo“ taip pat turi pagirtinai veikiantį vairo mechanizmą, kuris automobiliui suteikia daugiau gyvybės negu analogiškos sistemos „Kia“, „Hyundai“ ar „Citroen“ markės modeliuose, o įjungus „City“ režimą, vairą galima sukinėti vienu pirštu – tikrąją ta žodžio prasme, o pirštas net nepajus, jog sukinėjate automobilio vairą.
Dyzelio privalumai
„Fiat Tipo“ gali būti komplektuojamas su vienu iš šešių variklių : keturių benzininių ir dviejų dyzelinių. Visi benzininiai motorai komplektuojami su 6 laipsnių mechaninėmis arba automatinėmis pavarų dėžėmis, o dyzeliai – su 5 arba 6 laipsnių mechanine arba 6 laipsnių dvigubos sankabos pavarų dėže.
Benzininių motorų gamą sudaro 1,4 ir 1,6 litro darbinio tūrio jėgos agregatai, kurių pajėgumas svyruoja nuo 95 iki 120 arklio galių. Benzininių variklių išskirtinumas yra tas, jog 1,4 litro, 120 AG versija gali važiuoti naudodama ne tik benziną, bet ir dujas, o 1,6 litro, 110 AG versija su mielu noru suvalgys ne vieną litrą bioetanolio.
Dyzelinių variklių gamoje : 1,3 ir 1,6 litro motorai, kurie išvystys 95 arba 120 AG. Būtent pastaroji variklio versija buvo mūsų bandomajame automobilyje. 320 Nm sukimo momentą išspaudžiantis varikliukas buvo suporuotas su „Fiat“ koncerno inžinierių sukurta dvigubos sankabos pavarų dėže, kuri jau kuris laikas buvo montuojama į „ Alfa Romeo“ automobilius.
Nepaisant mažo darbinio tūrio, 1,6 litro dyzeliukas mėgsta sparčiai suktis, demonstruoja tikrai neprastas dinamines savybes, ypač 1750 – 3000 sūkių diapazone, kuomet pasiekiamas didžiausias sukimo momentas. Prie guvaus variklio charakterio puikiai prisijungia ir automatinė pavarų dėže, kuri pavaras perjungia sklandžiai ir greitai. Pasiruoškite dar vienam komplimentui, nes ši dėžė veikia žymiai maloniau ir vikriau negu ta, kuri neseniai buvo pradėta montuoti į „Hyundai i30“ automobilius.
Jeigu bent kartą turėjote reikalų su itališkais dyzeliais, tuomet išbandę „Fiat Tipo“ neturėtumėte likti nustebę šio variklio ekonomiškumu. Net ir turėdamas automatinę pavarų dėžę, kuri įprastai kuro sąnaudas padidina 1 – 2 litrais, nuvažiavus daugiau nei 300 kilometrų mieste vidutinių kuro sąnaudų vidurkis siekė 6,1 litro. Užmiestyje, nuvažiavus daugiau kaip 500 kilometrų, vidutinių kuro sąnaudų vidurkis svyravo nuo 4,9 iki 5,6 litro.
Technologijų trūkumas?
Anksčiau automobiliai buvo perkami dėl valdymo savybių, dizaino, komforto, garantijos ilgumo. Dabar, vis daugiau žmonių automobilį perka atsižvelgdami į technologijų ir saugumo įrangos sąrašą.
Dabar beveik visi kompaktiški hečbekai būna aprūpinti išmaniomis greičio palaikymo kontrolėmis, išvažiavimo iš eismo juosto įspėjimo sistemomis ir pan. „Fiat Tipo“, deja, nėra vienas iš tų automobilių, kuris galėtų pasigirti labai ilgu elektroninių prietaisų sąrašu.
Kaip ir kiekvienas modernus automobilis, taip ir „Fiat Tipo“ turi stabdžių antiblokavimo sistemą, elektroninę stabilumo sistemą, ratų praslydimo kontrolės sistemą, įkalnės asistavimo sistemą, keletą saugumo pagalvių, klimato kontrolę, šildomas priekines sėdynes, galinio vaizdo kamerą, adaptyvią greičio kontrolę, parkavimo daviklius – privalumai, kurių užteks norint automobiliu naudotis kiekvieną dieną, bet jeigu ieškote mašinos, kuri turėtų automatinį stabdymą nuo žioplinėjimo, „LED“ tipo priekinius žibintus ar eismo juostos keitimo pagalbos sistemą, tuomet „Fiat Tipo“ turėtumėte išbraukti iš savo potencialių kandidatų sąrašo.
Vienas prieinamiausių
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naująjį „Fiat Tipo“ galima įsigyti su sedano, hečbeko arba universalo kėbulo tipu.
Pigiausias „Fiat Tipo“ modelis iš gamyklos išrieda su sedano kėbulo tipu. Lietuvoje „Tipo“ sedaną galima įsigyti nuo 12 990 eurų, hečbeką – nuo 13 990 eurų, o universalą – nuo 14 990 eurų.
Mūsų bandytas modelis su 1,6 litro dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže kainuoja 20 490 eurų. Už šią sumą gausite aukščiausios „Lounge“ komplektacijos automobilį ir pakankamai daug privalumų.
Ką už šią sumą galima įsigyti pažvelgus į konkurentus? „Ford Focus“, „Opel Astra“, „Kia Cee‘d“, „Hyundai i30“, „Seat Leon“, „Peugeot 308“, „Renault Megane“ ir „Volkswagen Golf“ bei „ Honda Civic“.
Visi automobiliai turi dyzelinį variklį ir automatinę dėžę.
- Ford Focus : 1,6 litro dyzelis su 120 AG – „Trend“ komplektacija – 19 561 euras
- Renault Megane : 1,5 litro dyzelis su 110 AG – „Bose“ (aukščiausia) komplektacija – 21 190 eurų
- Kia Cee‘d : 1,6 litro, 134 AG dyzelis – „GT-Line“ (aukščiausia) komplektacija – 22 990 eurų.
- Opel Astra : 1,6 litro, 136 AG dyzelis – „Enjoy“ – 19 945 eurai.
- Peugeot 308 : 1,6 llitro, 120 AG dyzelis – „Allure“ (aukščiausia komplektacija) - 22 300 eurų.
- Mazda 3 : 1,5 litro, 105 AG dyzelis – „Premium Plus“ (aukščiausia komplektacija) - 22 990 eurų.
- Volkswagen Golf – 115 AG dyzelis – „Comfortline“ – 22 004 eurai.
- Hyundai i30 – 134 AG dyzelis – „Comfort“ – 22 990 eurų.
- Seat Leon – 115 AG – „Style“ – 22 943 eurai.
- Honda Civic – dyzelinio variklio neturi, tačiau už panašią sumą išeina 1 litro, 130 AG benzinas, vidutinės „Elegance“ komplektacijos automobilis kainuoja 22 210 eurų.
Tiesiai į dešimtuką – taip būtų galima pavadinti „Fiat“ sugrįžimą į kompaktinės klasės žaidimų aikštelę. Sukurtas vadovaujantis racionalumu, o ne emocijomis, naujasis „Fiat“ hečbekas puikiai tiks tiems, kas ieško geriausio rinkoje kainos ir kokybės santykio.
Šį kartą „Fiat“ tikrai neprašovė.
PRIVALUMAI
- Interjero erdvė
- Itin lengvas valdymas
- Kėbulo prošvaisa
- Ekonomiškas dyzelinis variklis
- Erdvios ir patogios daiktų dėtuvės
- Funkcionali ir patogi naudotis multimedijos sistema
- Kainos ir kokybės santykis
- 5 metų garantija
TRŪKUMAI
- Sėdynės galėtų turėti geresnį šoninį prilaikymą
- Garso izoliacija važiuojant didesniu greičiu
- Per aukšta bagažinės pakrovimo anga
- Pavarų dėžė veikia grubokai iki tol, kol pasiekia darbinę temperatūrą
- Nepatogus navigacijos valdymas
GALERIJA
