Istorija verta filmo
Visų didžiųjų automobilių gamintojų iš Italijos istorija yra stipriai persipynusi, o joje reikšmingą vaidmenį atliko ir tokie šiandien nebeegzistuojantys vardai kaip „De Tomaso“. Tačiau „Ferrari“ ir „Maserati“ istorija net ir itališkame kontekste yra išskirtinė.
Po didžiųjų pergalių, tarp kurių buvo ir „Formulės 1“ čempionų titulai, „Maserati“ po tragiško nutikimo „Mille Miglia“ lenktynėse 1957 m. pasitraukė iš automobilių sporto kaip gamintojas ir susikoncentravo į važinėjimui gatvėmis skirtų automobilių kūrimą. Sportas, žinoma, iš gamintojo dienotvarkės nedingo – „Maserati“ automobiliai ir toliau buvo matomi lenktynėse, tačiau tik privačiose komandose, o kompetentingi inžinieriai rūpinosi jų tobulinimu.
Tai buvo metai, kuomet pasirodė puikūs „Maserati“ automobiliai, šiandien kainuojantys šimtus tūkstančių ar milijonus eurų: 3500 GT, 5000 GT, „Mistral“, pirmosios kartos „Quattroporte“, „Ghibli“ ir kiti.
Panašiu metu visu ryškumu pradėjo žibėti „Ferrari“ žvaigždė – įmonės įkūrėjas Enzo Ferrari skyrė daug dėmesio automobilių sportui ir tai vėliau buvo skaičiuojama dešimtimis pergalių „Formulės-1“ bei kitų varžybų etapuose ir čempionatuose.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje dalis „Ferrari“ bei „Maserati“ akcijų buvo parduota, o po kelerių metų atėjusi naftos krizė, sumažinusi sportinių automobilių paklausą dešimtimis procentų visame pasaulyje, sudavė itin stiprų smūgį abiems gamintojams. Galiausiai „Maserati“ atsidūrė kito sportinių automobilių gamintojo „De Tomaso“ rankose.
Po keleto sėkmingų modelių, kaip „Biturbo“, pasirodymo „Maserati“ vėl laukė permainos – dar vieni pagrindinių akcininkų pokyčiai. 1993 m. kontrolinį „Maserati“ akcijų paketą įsigijo koncernas, valdęs ir „Ferrari“ bei šiandien žinomas FCA vardu. Vos po kelerių metų, 1999 m., pilna „Maserati“ kontrolė buvo perleista „Ferrari“.
Sportas ir prabanga – kartu
Tai yra duetas, kuris idealiai papildo vienas kitą. „Maserati“ nuo pat įkūrimo žinomas kaip sportiškų, tačiau prabangių ir išskirtinių automobilių gamintojas. „Ferrari“ savo ruožtu garsėja geriausiais pasaulyje sportiniais automobiliais, aukščiausio lygio varikliais bei pakabų suderinamumu.
Kaip sukurti idealų automobilį? Leisti „Maserati“ kurti kėbulą bei interjerą, o variklį palikti „Ferrari“. Taip daroma visuose „Maserati“ modeliuose nuo 2002 m. ir pirmieji šios sąjungos vaisiai buvo atmosferinius 4,2 l darbinio tūrio variklius turėję „Coupé“ bei „Spyder“ modeliai. Netrukus tas pats variklis pradėtas montuoti ir į „Quattroporte“, o didžiausią įtaką pasauliui padariusiu bendru šių gamintojų darbu iki šiol laikomi ant tos pačios platformos sukonstruoti „Ferrari Enzo“ bei „Maserati MC12“ modeliai.
Būtent šis automobilis pažymėjo „Maserati“ grįžimą į automobilių sportą ir atnešė ne vieną įspūdingą pergalę, tarp kurių – keturi FIA GT vairuotojų bei penki komandų čempionų titulai 2005–2009 metais. MC12 buvo neretai lyginamas su „Enzo“, o legendinėje „Nurburgring Nordschleife“ trasoje savo pranašumą įrodė: MC12 vieną ratą įveikė per 7 min. 24,29 sek. – sekunde greičiau už savo pusbrolį „Enzo“.
Legendinių gamintojų bendradarbiavimas nenutrūko ir vėliau: 4,7 l atmosferiniai „Ferrari“ varikliai buvo pradėti montuoti į „Maserati GranCabrio“ bei „GranTurismo“ modelius. Vėliau į naujos kartos „Quattroporte“, „Ghibli“ bei „Levante“ modelius pradėti talpinti taip pat „Ferrari“ kurti 3 bei 3,8 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai su dviem turbokompresoriais – galingiausias jų montuojamas į „Quattroporte GTS“ modelį ir pasiekia 390 kW (530 AG) pajėgumą, o prabangus sedanas iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,7 sek.
Toks dviejų gamintojų duetas leido sukurti ne tik labai kokybiškus modelius – „Maserati“ kaina premium segmente yra labai konkurencinga. Pavyzdžiui, išskirtinis visureigis „Levante“ kainuoja nuo 77 tūkst. Eur, o prabangus sedanas „Ghibli“ – nuo 72 tūkst.
„Maserati“ jau paskelbė planus apie modelių gamos plėtrą ir naujų variklių kūrimą kitą dešimtmetį – gamintojas toliau remsis ne tik galingais „Ferrari“ agregatais, bet ir plėtos išskirtinį efektyvumą užtikrinančias hibridines jėgaines.