Nors vairuotojai renkasi elektromobilius siekdami sumažinti taršą bei išlaikymo ir aptarnavimų kaštus, automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas rodo, kad jie taip pat turi didelę tikimybę tapti nesąžiningų pardavėjų aukomis – nemaža dalis gatvėmis važinėjančių elektromobilių turi suklastotą ridą.
Elektromobilių rida klastojama taip pat dažnai kaip ir kitų transporto priemonių
Šiuo metu jau nebekyla abejonių, kad ateityje dauguma važinėsime elektriniais automobiliais. Vis daugiau vairuotojų renkasi tyliai dirbančias bei aplinkos neteršiančias transporto priemones vietoje triukšmingų, iškastiniu kuru varomų, modelių. Nors įvairių šalių vyriausybės po truputį mažina elektromobilių vairuotojams skirtų lengvatų skaičių, juos daug lengviau išlaikyti nei benzininius ar dyzelinius automobilius. Tuo pačiu jie ir technologiškai pažangesni.
Deja, elektromobiliai naudoja tuos pačius skaitmeninius odometrus kaip ir kitos transporto priemonės, kurių rodmenis galima lengvai suklastoti. Įdomu tai, kad pakoreguoti ridą šiuolaikiniuose odometruose daug lengviau nei kadaise į senus automobilius montuotuose mechaniniuose.
Pasak „carVertical“, net 15,6 proc. visų Europoje važinėjančių automobilių turi suklastotą ridą. Elektrinių transporto priemonių su pakoreguotais odometro parodymais dalis panaši – 13,4 proc. Taigi tiek elektromobilių, tiek automobilių su vidaus degimo varikliais pirkėjai susiduria su panašia rizika įsigyti transporto priemonę su netikru kilometražu.
4 iš 10 elektromobilių praeityje buvo apgadinti
Maždaug pusė visų Europoje važinėjančių automobilių yra patyrę didesnių ar mažesnių apgadinimų. Elektromobilių statistika panaši – 43,6 proc. Kadangi dauguma elektrinių transporto priemonių naudojamos miestuose, kartu su senstančiu automobilių parku apgadinimų skaičius tik augs.
Nors nedideli apgadinimai automobilio ilgaamžiškumui reikšmės neturi, stipri avarija gali negrįžtamai paveikti transporto priemonės rėmą ir važiuoklę, paskatinti koroziją bei pažeisti elektromobilio bateriją. Jei daugumą smulkesnių trūkumų galima sutvarkyti, pažeistą bateriją reikėtų keisti, siekiant išvengti trumpojo jungimo ar net gaisro. Naujos baterijos kainuoja brangiai, todėl nesąžiningi pardavėjai siekia atsikratyti tokiais automobiliais kaip „neturinčiais trūkumų“.
Suklastota rida slepia tikrąją baterijos būklę
Automobilio rida yra puikus būdas įvertinti jo komponentų būklę. Dauguma elektromobilių gamintojų taiko baterijoms 100 tūkst. kilometrų garantiją. Visgi elektromobilio baterijos paprastai tarnauja ilgiau – apie 320 tūkst. kilometrų.
Žinant automobilio kilometražą, galima apytiksliai įvertinti, kiek dar tarnaus baterija. Deja, aklai pasikliauti šiais skaičiavimais negalima, nes rodmenys gali būti suklastoti, o baterijos būklę sekantis kompiuteris perprogramuotas. Kadangi nesąžiningi pardavėjai sugeba pakoreguoti odometro parodymus per keletą minučių, pirkėjai turi imtis papildomų priemonių siekdami apsisaugoti nuo apgavysčių.
„Priklausomai nuo baterijos talpos, jos pakeitimas gali atsieiti dešimtis tūkstančių eurų, o kartais net pusę automobilio vertės. Tai pati brangiausia elektromobilio dalis, nors bendrai paėmus elektrinių transporto priemonių išlaikymas pigesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliais“, – sako „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Parduodami automobilį su mažesne rida nei yra iš tiesų, naudotų transporto priemonių pardavėjai gali uždirbti daugiau, todėl greitu metu ši ydinga praktika niekur neišnyks. Sukčiai greitai perpranta šiuolaikiniuose automobiliuose taikomas technologijas, todėl elektromobilių paplitimas klastojamos ridos problemos neišspręs.
