Atsilaisvino trumpą pavadėlį
Pirmiesiems elektriniams furgonams išriedėjus į gatves, tokie nedideles baterijas turintys modeliai kaip „Mercedes-Benz eSprinter“ ar „Volkswagen e-Crafter“ viena įkrova galėdavo nuvažiuoti ne daugiau 150–170 km. Kiek mažesnis „Nissan e-NV200“ debiutavo su vos 24 kWh talpos baterija, kuri realiomis sąlygomis leisdavo įveikti tik kiek daugiau nei 100 km.
Tokius modelius gamintojai tiekdavo ne iš gero gyvenimo – tuometės baterijos nepasižymėjo dideliu energijos tankiu, tačiau išsiskirdavo svoriu, tad jų kūrėjams tekdavo rinktis tarp naudingosios apkrovos ir kilometražo.
„Lietuvos metų komercinio automobilio“ rinkimų komisijos narys Vitoldas Milius sako, kad darbui mieste užtekdavo net ir senesnės kartos modelių, nes apie 150 realiai įveikiamų kilometrų tokio dydžio miestuose kaip Vilnius ar Kaunas tarp įkrovimo pertraukų yra pakankama distancija. Tačiau dėl technologijų pažangos šiandien elektra varomo lengvojo komercinio transporto ieškantys verslai turi visiškai kitokias pasirinkimo galimybes.
„Mažas įveikiamas atstumas tam tikra prasme buvo pavadėlis, kuris laikydavo tokius automobilius tik mieste. Vis dėlto baterijų talpa didėja, o be sustojimo nuvažiuojamas atstumas auga. Veikiausiai gamintojai tokius furgonus siūlo matydami, kad tam yra paklausa, įmonėms reikia ir tokių elektromobilių. Jeigu gamintojams ateina signalai, jog reikia dar toliau nuvažiuojančių modelių, natūralu, kad atsiranda ir pasiūla“, – samprotauja specialistas.
Jo žodžius iliustruoja naujausi realūs pavyzdžiai. Štai neseniai pristatytas naujos kartos elektrinis „Iveco eDaily“ furgonas realiomis miesto sąlygomis jau nurieda iki 400 km. Tai lemia našesnė elektrinė pavara ir joje pritaikyta novatoriška modulinė baterijos technologija. Jos talpa gali siekti iki 148 kWh, o įkrovimo galia tiesioginės srovės stotelėse – iki 115 kW.
Kitas pavyzdys – „Ford e-Transit“. Priklausomai nuo konfigūracijos jis gali viena įkrova nuvažiuoti iki 317 km (pagal WLTP ciklą). O keleivinis mikroautobusas „Citroën SpaceTourer“ Europoje apskritai jau siūlomas vien tik su elektros pavara ir dabar viena įkrova gali pervežti iki 9 keleivių 350 km.
Prestižiniame konkurse – elektromobilių iškilimas
Elektrinio lengvojo komercinio transporto plėtrą iliustruoja ir jų desantas šiemet surengtuose „Tarptautiniuose metų furgono 2024“ (angl. International Van Of The Year, IVOTY) rinkimuose. Šiame prestižiškiausiame tarptautiniame konkurse iš 24 didžiausių komercinio transporto leidinių redaktorių sudaryta žiuri komisija ant geriausiųjų trejetuko pjedestalo iškėlė du elektros energija varomus modelius.
Nors nugalėtojo laurus susižėrė tradiciniu vidaus degimo varikliu varomas vienos tonos apkrovos „Ford Transit Custom“, jam įkandin jau sekė ne kiti to paties tipo modeliai, bet minėtasis „Iveco eDaily“, o trečiąją poziciją užėmė kitas elektromobilis „Renault Trafic E-Tech“. Pastarajame modelyje sumontuota 52 kWh talpos baterija, jis su viena įkrova gali nuvažiuoti iki 240 km (pagal WLTP).
Rinkimuose dalyvavo ir daugiau alternatyvią pavarą turinčių modelių, kaip antai vandeniliniai „HYVIA Master E-Tech H2“ ar „Opel Vivaro-e Hydrogen“ bei „Mercedes-Benz eCitan“. Konkurse dalyvavę furgonai skiriasi savo darbinėmis galimybėmis, tačiau pats pasiūlos įvairumas liudija aiškią kryptį – gamintojai pamažu pildo skirtingų profesijų lūkesčius, susijusius su netaršiu ir pažangiu transportu.
V. Milius pastebi, kad komercinių modelių paskirties įvairovė reiškia tai, jog nuvažiuojamo atstumo ar vykdomos užduoties atžvilgiu jie yra labai skirtingi. Tad kol kas dar negalima nurašyti nė vienos pavaros.
„Tie autobusiukai, kurie turi kuo greičiau nuvykti iš Vilniaus į Londoną, matyt, dar ilgai bus neelektriniai, tačiau prekių distribucijos funkcijai atlikti miestuose, o dabar jau ir priemiesčiuose, elektriniai furgonai tapo tinkami. Lieka kainos niuansai – tuomet reikia skaičiuoti labai konkrečius scenarijus“, – tvirtina ekspertas.
Nėra priekaištų
Anot V. Miliaus, „eDaily“ ar panašūs pavyzdžiai rodo, kad jau atsirado tarpmiestinio komercinio transporto variantas. Jis ypač aktualus tokioms šalims, kaip Lietuva ar kitos Baltijos valstybės, kur tarp miestų nėra didelių atstumų.
„Vykstant infrastruktūros plėtrai tai reiškia, kad tokiais modeliais jau galima važiuoti Vilnius–Kaunas ar panašiais maršrutais. Toks transportas dar netinka ilgoms kelionėms, bet anksčiau buvusią tik miestų distribucijos funkciją jis gerokai praplečia. Taigi dabar jau daugiau platesnių galimybių laukusių verslininkų gali pasiskaičiuoti ir įsivertinti padėtį iš naujo“, – svarsto pašnekovas.
Viešosios infrastruktūros klausimas čia išlieka itin aktualus, kaip ir visiems kitiems elektra varomų modelių naudotojams. Vis dėlto jiems gera žinia gali tapti šių metų liepą Europos Parlamento patvirtintas Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas. Vilniuje lapkritį surengtame Transporto inovacijų forume kalbėjusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sakė, kad jį įgyvendindama Lietuva numato investuoti 88 mln. eurų į įkrovimo infrastruktūrą.
V. Miliaus teigimu, visais kitais aspektais jis elektra varomiems komerciniams lengviesiems automobiliams neturėtų jokių priekaištų.
„Tai yra tos pačios transporto priemonės, tik su kitokia pavara ir dar turi įvairių privalumų: veikia tyliai ir ramiai, pasižymi gera dinamika ir pan. Jeigu konkrečiai paskirčiai viena įkrova nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo struktūros patogumo pakanka, tai elektromobiliai yra labai smagūs automobiliai“, – pažymi transporto žinovas.
