PORSCHE BOXSTER
„Porsche“ ant bankroto slenksčio buvo ne vieną kartą, tačiau dešimto dešimtmečio pradžioje bendrovės situacija buvo kaip niekada prasta. Jeigu 1986-aisiais visame pasaulyje „Porsche“ pardavė šiek tiek daugiau nei 50 tūkst. automobilių, tai 1993-aisiais šis rodiklis nukrito iki nerimą keliančių 14 tūkst.
Dešimto dešimtmečio pradžioje „Toyota“ siekdama ištiesti pagalbos ranką „Porsche“, tuometiniams bendrovės vadovams netgi pasiūlė 1,5 mlrd. eurų, tačiau jiems šis pasiūlymas nepatiko. „Porsche“ tiesiog privalėjo išlikti nepriklausomu gamintoju. Bet kokiais būdais.
Pokyčiai sportiškų automobilių gamintojos būstinėje prasidėjo 1993-aisiais, kai gamybos vadovo pareigas ėjęs ir tik „Porsche“ darbuotojams žinomas Wendelinas Wiedekingas buvo paaukštintas į „Porsche“ direktoriaus pareigas. Būtent jis ėmėsi būtinų, retkarčiais ne visiems patikusių, bet reikalingų reorganizacijos metodų.
Pirmaisiais Wendelino Wiedekingo vadovavimo metais didžiausiu šio vyro pasiekimu tapo naujas modelis. Šio vadovo dėka „Porsche“ modelių gamą papildė sąlyginai kompaktiškas, išvaizdus ir svarbiausia – įperkamas „Porsche Boxster“ rodsteris, kuris Jungtinėse Valstijose buvo graibstomas kaip karštos bandelės. Per pirmuosius trejus gamybos metus „Porsche“ į Jungtines Valstijas išsiuntė beveik 30 tūkst. „Boxster“ modelių.
„Porsche“ iki šiol neslepia, jog pirmoji „Porsche Boxster“ karta buvo sukurta semiantis įkvėpimo iš „Mazda MX-5“. Pigesnis, galiniais ratais varomas rodsteris atvėrė „Porsche“ kompanijai naujas duris į sekantį bendrovė suklestėjimo etapą, kurio metu „Porsche“ modelių gamoje atsirado ne tik naujos kartos „911“, bet ir pirmasis bendrovės visureigis – „Cayenne“. Pastarasis kaip reikiant išjudino stagnacijoje buvusią kompaniją.
BMW 700
Retkarčiais sunku patikėti, jog vienas didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje kada nors turėjo rimtų finansinių problemų, tačiau kaip ir daugelis gamintojų, kilusių iš Vokietijos, antrasis pasaulinis karas privertė vadovautis „išgyvenk arba mirk“ strategija.
Pasibaigus vienam didžiausių pasaulinių konfliktų pasaulyje, BMW automobilius vėl pradėjo gaminti tik 1952-aisiais, tačiau skuboti bendrovės vadovų sprendimai gamintoją įpynė į didžiulių nuostolių liūną, dėl kurio BMW buvo vos per vieną žingsnį nuo „Daimler“ koncerno glėbio. Tik dviejų pasiturinčių verslininkų, Herberto Quandto ir Haraldo Quandto, investicijų dėka BMW išliko nepriklausomu gamintoju ir pradėjo naują gyvenimo etapą.
Šių brolių investicijų dėka BMW pristatė kompaktišką, ekonominės klasės „BMW 700“, kuris padėjo palaikyti stabilią finansinę situaciją, tačiau ryškiausia BMW išsigelbėjimo žvaigžde tapo 1962 metais pasirodžiusi „BMW New Class“ modelių šeima.
LAND ROVER DISCOVERY
Dešimtys skirtingų gamintojų iš Jungtinės Karalystės prie bankroto slenksčio buvo daugiau kartų negu galite pagalvoti. Ypač „British Leyland“ koncerno valdymo laikotarpiu. „Austin“, „MG“, „Jaguar“, „Mini“, „Rover“, „Triumph“ ir daugelis kitų gamintojų, priklausiusių „British Leyland“ kovojo su išlikimu.
Vis dėlto, daugiausiai nerimo ženklų demonstravo visureigių gamintoja „Land Rover“. Problematiškas gamintojas dar problematiškesniu tapo devinto dešimtmečio pradžioje, kai pagrindinė „Land Rover“ auditorija (ūkininkai) pradėjo žvalgytis į japoniškų automobilių pusę.
Sulig kiekvienu mėnesiu drastiškai kritę automobilių pardavimai privertė „Land Rover“ vadovus imtis kardinalių pokyčių. Kokių? Vietoje to, kad „Land Rover“ stengtųsi patenkinti tik ūkininkų poreikius, visureigių gamintojas panoro išplaukti į plačiuosius vandenis ir tapti, pavyzdžiui, „Jeep“ analogu.
Praėjus keletai metų „Land Rover“ pristatė praktišką, talpų, šeimoms draugišką bei geru pravažumu pasižymintį „Land Rover Discovery“, kuris paklojo pamatus visiškai naujai „Land Rover“ modelių šeimai: pradedant „Freelander“ ir baigiant naujos kartos „Range Rover“.
MERCEDES-BENZ 300 SL
Iki antrojo pasaulinio karo klestėjusi „Mercedes-Benz“ vėliau atsidūrė tokioje pačioje situacijoje kaip ir BMW. Dauguma gamyklų buvo sugriautos, reikalinga infrastruktūra taip pat. Iki antrojo pasaulinio karo gaminti automobiliai buvo techniškai ir technologiškai pasenę.
Jūsų nuostabai, „Mercedes-Benz“ nusprendė, jog pati geriausia išeitis išgelbėti kompaniją nuo bankroto – sukurti sportinį automobilį. Ir ne bet kokį, o „W194“ vardu pavadintą sportinį kupė, kuris pirmame lenktynių sezone nepaliko vilčių pagrindiniams konkurentams iš „Ferrari“ ar „Jaguar“. Bet kaip sportinis automobilis gali išgelbėti kompaniją nuo finansinio kracho?
Matote, naujas sportinis bolidas atkreipė „Mercedes-Benz“ automobilių importu Jungtinėse Valstijose užsiimančio Makso Hoffmano dėmesį. Jis „Mercedes-Benz“ vadovams pasiūlė sukurti bendro naudojimo keliams skirtą versiją, kuri padėtų patenkinti anapus Atlanto gyvenančių vairuotojų poreikius.
Praėjus vos porai metų nuo šio pasiūlymo, 1954-aisiais įvykusioje Niujorko automobilių parodoje įvyko „Mercedes-Benz 300 SL“ modelio debiutas, kuris iki šiol laikomas pirmuoju superautomobiliu pasaulyje.
Milžiniško susidomėjimo sulaukęs automobilis „Mercedes-Benz“ kompanijai padėjo pasiekti tris tikslus: 1 ) Padėjo tvirtus pamatus sparčiai augančioje Jungtinių Valstijų rinkoje. 2 ) Po „300 SL“ pasirodymo susidomėjimas „Mercedes-Benz“ automobiliais išaugo kelis kartus. 3 ) Aukšta kaina bei didelis susidomėjimas „Mercedes-Benz“ kaip reikiant papildė bendrovės banko sąskaitą. Šių veiksnių dėka „Mercedes-Benz“ vadovai galėjo lengviau atsikvėpti ir negalvoti apie bankroto procedūros inicijavimą, kuri šešto dešimtmečio pradžioje buvo labai arti.
ASTON MARTIN DB7
„Aston Martin“ patenka į tų gamintojų gretas, kurie kiekvienais metais gyvendavo ant itin siauros išgyvenimo ribos. Vis dėlto, kai „Ford“ panoro įsigyti įžymųjį prekinį ženklą, „Aston Martin“ bendrovės darbuotojams atsirado viltis, jog didžiulę vertę turintis gamintojas pagaliau sulauks reikalingų investicijų.
„Ford“ siekdama britišką markę atgaivinti palaipsniui, 1994 metais pristatė „Aston Martin DB7“. Automobilį, kuris turėjo „Jaguar“, „Ford“ ir netgi „Mazda“ komponentų. Taip, žvelgiant iš prestižinės pusės toks elgesys nepriimtinas, tačiau kai gamintojas balansuoja ant bankroto ribos į tokius taupymo būdus galima numoti ranka.
„Aston Martin“ gali dabar tik pasidžiaugti, jog daugeliui nerūpėjo sąsajos su „Jaguar“, „Mazda“ ar „Ford“. Daugiau ne 7000 parduotų kupė egzempliorių reikšmingai prisidėjo prie prestižinės markės suklestėjimo.
BUICK REGAL
2008-aisiais „General Motors“ koncerno vadovai kiekvieną dieną sėdėjo ir galvojo ką daryti su valdomais prekiniais ženklais. Ir taip vos ant kojų pastovintis koncernas nusprendė, jog atėjo metas atsisveikinti su „Saab“, „Saturn“ ir dar keliais gamintojais. Tarp potencialių kandidatų buvo ir „Buick“, kuri daugelį metų nedemonstravo jokios ryškaus proveržio.
Likus kelioms akimirkoms iki itin rimto sprendimo, „General Motors“ vadovybė sulaukė pasiūlymo iš Kinijoje veikusio padalinio. Jų pasiūlyme buvo prašoma Kinijoje pradėti vidutinio dydžio sedano prekyba, kuri leistų „Buick“ markei įsitvirtinti sparčiai augančioje Kinijos rinkoje.
„General Motors“ apsvarsčiusi visus įmanomus scenarijus, į Kiniją išsiuntė truputėlį modifikuotą „Opel Insignia“ sedaną, kuris vos per keletą mėnesių užkariavo Kinijos rinką.
FORD TAURUS
„Ford“ bendrovės istorija primena amerikietiškus kalnelius. Retkarčiais „Ford“ neria į absoliutų dugną, retkarčiais pakyla virš debesų.
Norint prisiminti tamsiausią bendrovės gyvavimo periodą, iš pradžių reikėtų prisiminti „Ford LTD“ modelių gamą. Tai turėjo būti aukštesnės klasės, patogių, ištaigingų automobilių modelių gama, kuri, švelniai tariant, padėjo „Ford“ kompaniją devinto dešimtmečio pradžioje nusitempti į finansinį dugną.
„Ford“ atsižvelgdama į pasikeitusius vairuotojų poreikius, bendrovė labai greitai priėmė gana radikalų sprendimą. Jie 1986-aisiais pristatė vidutinės klasės sedaną, kuris buvo varomas priekiniais ratais. Jeigu šiandien tokia konfigūracija niekam nekelia baimės, tai anuomet visuomenės akyse „Ford“ sprendimas buvo priimtas su didžiule kritikos banga.
„Ford“ siekdama išgelbėti savo kailį, „Ford Taurus“ kūrimo laikotarpio metu į savo dirbtuves atsitempė „Toyota Camry“, „Honda Accord“ ir netgi 5 serijos BMW tam, jog galėtų suprasti kuri slypi šių automobilių stiprybės, silpnybės ir, žinoma, kuriuos sprendimus „Ford“ komanda galėtų panaudoti savo modelyje.
Daugiau nei 1 mlrd. dolerių kainavęs „Ford Taurus“ kūrimas atsipirko su kaupu. Vien per vienerius metus „Ford“ pardavė daugiau nei 200 tūkst. „Ford Taurus“ modelių.
Iki šiol manoma, jog „Ford Taurus“ buvo tas modelis, kuris padėjo bendrovei išvengti bankroto, mat „Ford Taurus“ nesėkmės atveju automobilių pramonės gigantas būtų pradėjęs atlikinėti procedūras, reikalingas paskelbti bankrotą.
LOTUS ELISE
„Lotus“ keletą dešimtmečių iš eilės buvo išnaudojama įvairiausiais būdais. Net nesuskaičiuosime kiek kartų „Lotus“ buvo ties bankroto slenksčiu, kiek kartų „Lotus“ atleidinėjo darbuotojus ir kiek kartų bandė prisikelti iš naujo, tačiau vienas džiaugsmingiausių momentų bendrovės istorijoje įvyko sulig „Lotus Elise“ pasirodymu.
Ypatingai lengvas, vairavimo malonumui skirtas automobilis labai greitai sudomino gausų būrį entuziastų, kurie troško būtent tokio automobilio. Būtent „Lotus Elise“ automobilio dėka britų markė galėjo džiaugtis stabilia ir tvirta finansine padėtimi, o dabar, kai „Lotus“ pateko į „Geely“ koncerno rankas, gali tikėtis, jog jiems pavyks pademonstruoti tikrąjį „Lotus“ potencialą.
