2 ) Audi A1 e-tron
Rotorinis variklis „Audi“ automobilyje? „Audi A1 e-Tron“ nėra tradicinis automobilis su priekyje sumontuotu rotoriniu varikliu. Tai - elektromobilis, kuris turi 0,2 litro darbinio tūrio rotorinį variklį, kuris atlieka generatoriaus funkciją.
Rotorinis variklis įsijungia tik pačiu reikalingiausiu momentu - kai akumuliatorių energija būna beveik išsekusi. Pasak „Audi“ kompanijos inžinierių, rotorinis variklis buvo pasirinktas dėl kompaktiškų išmatavimų, mažesnio svorio ir didesnio efektyvumo.
Rotorinis variklis turėjo ir dar vieną privalumą. Kadangi jis galėjo veikti labai siaurame sūkių diapazone ir buvo kur kas efektyvesnis už tradicinius vidaus degimo motorus, automobilyje esančias baterijas jis pakraudavo žymiai greičiau.
Vis dėlto, „A1 e-Tron“ į serijinę gamybą taip ir nepateko.
3 ) Mazda Eunos Cosmo
„Mazda RX-7“ sulaukė tarptautinės šlovės, tuo tarpu tik Japonijos rinkai skirtas „Eunos Cosmo“ yra žinomas tik labai siauram ratui automanų. „Eunos Cosmo“ pirmą kartą buvo pristatytas 1990 metais ir tapo tiesioginiu „Cosmo“ modelio įpėdiniu. Modeliu, kuris 1967 metais tapo pirmuoju „Mazda“ modeliu turėjusiu rotorinį variklį.
2.0 litrų darbinio tūrio, trijų rotorių motoras išvystė 300 arklio galių ir 403 Nm sukimo momentą. Su šiuo varikliu 2+2 tipo kupė iki 100 km/val. įsibėgėdavo vos per 6,2 sekundės. Net ir šiais laikais tai būtų laikoma puikiu rezultatu.
Įdomu yra tai, jog „Eunos Cosmo“ anuomet tapo pačiu galingiausiu automobiliu, kuris buvo varomas rotoriniu varikliu. Tiesą sakant, penkerius metus „Eunos Cosmo“ buvo „Mazda“ kompanijos flagmanas ir buvo kur kas brangesnis už „RX-7“.
4 ) NSU Ro 80
Jeigu ne pasaulinė naftos krizė, rotoriniai varikliai šiuo metu būtų žymiai populiaresni ir efektyvesni. 1967 metais pristatytas automobilis tuomet į įvairiausiuose laikraščių puslapiuose buvo vadinamas ateities automobiliu. Tačiau ateities automobilius jis buvo vadinamas ne tik dėl rotorinio motoro.
„NSU Ro 80“ turėjo priekinius ir galinius diskinius stabdžius, pusiau automatinę pavarų dėžę, nepriklausomą priekinę pakabą ir naujausią „ZF“ vairo stiprintuvo sistemą.
Automobilis sužavėjo ne tik daugelį pirkėjų, bet ir „Europos metų automobilio“ konkurso komisiją, kuri 1968 metais nusprendė pagrindinį prizą įteikti „NSU Ro 80“ kūrėjams.
Per dešimt gamybos metų „NSU“ pardavė 37,398 „Ro 80“ vienetų.
Vis dėlto, šis automobilis nebuvo tobulas. Didžiausias šio automobilio privalumas ir trūkumas buvo rotorinis variklis. 115 arklio galių išvystantis agregatas nebuvo labai patikimas. Kapitalinio remonto kiekvienas „NSU“ pagamintas motoras reikalaudavo nuvažiavus vos 45 tūkst. kilometrų.