Atšalus orams, pramoniniai ir individualių namų rajonai dažnai paskęsta dūmuose – gyventojai šildosi namus ir kitas patalpas, rašoma pranešime spaudai.
Tvarko neatsakingai
Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, nors deginti panaudotą automobilių alyvą griežtai draudžiama, tokia praktika vis dar plačiai paplitusi tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių. Skelbimuose internete iki šiol siūloma nusipirkti panaudotos alyvos šildymui.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2022 m. Lietuvos vidaus rinkoje buvo realizuota 27,4 tūkst. tonų alyvos, tačiau surinkta ir perdirbta tik 31,3 proc. šio kiekio. Apie 70 proc. panaudotos alyvos nebuvo tinkamai sutvarkyta – buvo neteisėtai sudeginta šildant patalpas arba atsidūrė gamtoje.
„Daliai gyventojų vis dar atrodo, jog nedidelis kiekis alyvos žalos nepadarys, tačiau vos litras gali užteršti net milijoną litrų vandens, o į dirvožemį patekusios cheminės medžiagos – negrįžtamai pakenkti augmenijai ir gyvūnijai. Deginant alyvą į atmosferą išsiskiria kenksmingos medžiagos: kadmis, chromas, nikelis, arsenas ir anglies dioksidas.
Šios cheminės medžiagos ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir kelia didelį pavojų sveikatai – sukelia kvėpavimo takų ligas, alergijas bei vėžinius susirgimus“, – komentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Užuot sudeginta netinkamomis sąlygomis, panaudota alyva gali būti perdirbta, tačiau, visų pirma, ji turi nukeliauti tinkamu adresu – licencijuotiems atliekų tvarkytojams arba pristatyta į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro aikštelės per metus iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kilogramų alyvos atliekų.
Nauda – keleriopa
Tinkamai perdirbta alyva tampa vertinga žaliava, iš kurios gaminama bazinė alyva, naudojama tepalų ar hidraulinių skysčių gamybai – taip ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi jos ištekliai, prisidedama prie žiedinės ekonomikos. Panaudotą alyvą deginant, ne tik teršiama aplinka, bet ir sunaikinama vertinga antrinė žaliava.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė atkreipė dėmesį, jog gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos atsakingai rūpinasi panaudotos alyvos atliekų surinkimu ir tvarkymu, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas, tačiau vien to nepakanka, labai svarbus ir gyventojų sąmoningumas.
„Kol kas tik nedidelė naudotos automobilių alyvos dalis patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus, esami teisės aktai taip pat neužtikrina tinkamo alyvos atliekų sutvarkymo. Dėl tokios situacijos iki šiol teršiama aplinka, keliamas pavojus žmonių sveikatai, sunaikinama antrinė žaliava, kuri galėjo būti perdirbta.
Kuo daugiau atliekų surinksime ir perdirbsime, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir efektyviau prisidėsime prie taršos mažinimo“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.
Už neatsakingumą – bauda
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą.
Fiziniams asmenims už tokius pažeidimus gresia bauda iki 540 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 1 200 eurų. Pakartotiniai pažeidimai užtraukia didesnes baudas: fiziniams asmenims – iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 2 300 eurų. Už aplinkos teršimą alyvos atliekomis ar jų deginimą papildomai teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!