Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi. Būtent toks metas ir yra palankus kaupti atsargas ateičiai.
„Akivaizdu, kad mes augimo stadijoje, tačiau tuo pačiu atkreipiu dėmesį, kad lyginant dabartinę situaciją su prieškrizine, jos gerokai skiriasi. Jei 2007 m. matome, kad augimas virš brūkšnio buvo, tai šiuo metu perkaitimo tokio nėra“, - sako V. Vasiliauskas.
Nepalankiausio scenarijaus neatlaikytų vienas bankas
V. Vasiliauskas apibendrina, kad bankų sektoriaus būklė tikrai gera. Pelningumo rodikliai, lyginant su likusiomis Europos šalimis, yra geri. Vadinasi, bankai dirba efektyviai, kreditavimas ir toliau sparčiai auga. Gyventojams per šių metų pirmą ketvirtį suteiktą 7,3 proc. paskolų daugiau, o verslams – 5,1 proc. V. Vasiliausko teigimu, bankai linkę dabar skolinti smulkioms ir vidutinės įmonėms net labiau nei didelėms.
Lietuvos banko vadovas teigia, kad dabar svarbiausia stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas. Gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą – vadinamąjį anticiklinio rezervo kapitalą. Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, t.y. apie 60 mln. eurų atsargą. Lietuvos bankas vis dar nori, kad ši riba išaugtų iki 1 proc.
„Būtina toliau kaupti rezervus, jei niekas nepasikeis per artimiausią mėnesį, birželio pabaigoje ketiname apsispręsti dėl anticiklinio rezervo kapitalo padidinimo“, - teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko manymu, jau dabar dauguma bankų turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems ir yra aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.
Jis pridėjo, kad reikia saugotis ir kibernetinių grėsmių, nes incidentų daugėja. Tačiau tempas lėtesnis, jei praeitais metais 19 proc. augimas buvo incidentų, dabar – apie 10 proc.
„Tempas gal ir džiugina, bet tai nuolat besikeičianti ir naujas formas įgaunanti grėsmė. Pastoviai atliekame finansų rinkos dalyvių apklausas. Iš apklausų matome, kad nuostolių sumos siekia apie 200 tūkst. eurų, kurios patyrė. Mes ir toliau stiprinsime veiksmus kibernetinio saugumo srityje. Tai bus viena prioritetinių apsaugos sričių“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Šiemet atliktas „Stress“ testas parodė, kas būtų jei šiais metais kristų NT kainos apie 21 proc., o Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) sumažėtų 7,2 proc.
„Pagal patį nepalankiausią scenarijų, bankinis sektorius galėtų sugerti kiek didesnį nei 800 mln. eurų nuosmukį. Vienas bankas jį pažeistų, šiam bankui nepalankaus scenarijaus atvejo reikėtų apie 3 mln. eurų kapitalo padidinimo. Kaip žinome, jis šiuo metu kapitalą didina 1 mln. eurų, tad tokį žingsnį sveikiname“, - teigė V. Vasiliauskas.
Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą. Pabrėžiama, kad bankų sektorius turi papildomai atsidėti, kad pasiruoštų toms situacijoms, kurios gali įvykti.
„Jei mokestiniai pasiūlymai, kokie šiai dienai suformuoti, liks tokios apimties, tai liks prociklinę fiskalinę politiką dėl to iš finansinio stabilumo perspektyvų ir toliau budrūs išliksime. O anticiklinio kapitalo rezervo didinimas nuo 0,5 proc. iki 1 proc. yra neišvengiamas“, - nurodė V. Vasiliauskas.
Potencialių būsto pirkėjų gali sumažėti per pus
Jei praeitų metų pradžioje rinka šilo ir turėjome sandorių augimą 3 proc., metų pabaigoje buvo sumažėjimas. Šių metų pirmas ketvirtis vėlgi vėsesnis būsto rinkoje, balandį atsistatė ir būsto sandorių skaičius atsistatė. Per keturis mėnesius būstų buvo parduota tiek pat, kiek ir 2017 metais. Paskolų vaidmuo ir kredito vaidmuo finansuojant būstą yra išlikęs ganėtinai svarbus. 40 proc. būsto sandorių buvo sudaryti įkeičiant būstą, o 2017 m. suteiktų naujų būsto paskolų vertė siekė 70 proc. visos būsto rinkos apyvartos.
„Labiausiai charakterizuojantis požymis, kad būsto rinkoje kredito vaidmuo svarbiausias per pastaruosius dešimt metų. Manome, kad tokios tendencijos ir toliau išsilaikys.
Būsto kainų augimas sulėtėjęs. Praeitų metų pradžioje kainos augo apie 10 proc., vėliau sulėtėjo. Tikėtina, kad ir šiemet toliau lėtės. Pagrindinis dalykas – lūkesčiai. Taip pat įsijungs ir demografiniai faktoriai. Pasiūla nemažės, tad atitinkamai ir vėsins rinką“, - komentavo V. Vasiliauskas.
Pasak V. Vasiliausko akivaizdu, kad būsto rinką kaitina mažų palūkanų aplinką, augantys atlyginimai. Vilnius – didelę dalį užimantis segmentas. Statybos tempai nemažėja, tačiau gyventojų skaičiaus pokyčiai gali mažinti lūkesčius.
„Kalbant apie ilgą laikotarpį, tipinis aktyvus pirkėjas keisis. Jau nuo kitų metų turėtų pradėti mažėti aktyvumas tipinio pirkėjo skaičius Lietuvoje ir tai tiesioginė koreliacija su demografija. Tas nuoseklus mažėjimas tęsis iki kokių 2030-2040 metų, kur bus stabilizacija ir po to atsigavimas. Taip tai prognozė, bet faktas tame, kad pramodeliuojant dešimt metų to tipinio pirkėjo skaičius sumažės per pus nuo 400 tūkst. iki 200 tūkst. tai vis tiek paveiks rinką“, - nurodė V. Vasiliauskas.
Stebimos rizikos
Anot V. Vasiliausko, yra dvejopos rizikos. Pirmiausia išorinės, susijusios su Skandinavija, pagrindinių veikiančių Lietuvoje bankų namų rinkomis.
„Kalbant apie Šiaurės šalis mes tradiciškai kartojame tą patį. Jeigu Šiaurės šalys patirtų sunkumų, pirmiausia su NT rinkos situacija, tai pagrindinis kanalas, kuris Lietuvos ekonomiką paveiktų, susijęs su kreditavimu ir mažėjančiomis paskolų apimtimis. Tai ir paskolų kainą galėtų didinti“, - teigia jis.
Lietuvos banko vadovas sako, kad Šiaurės šalių rinkoje neapibrėžtumas ir toliau didėja. Švedijoje NT kainos nuolatos kyla. Pastaruoju metu augimas sulėtėjęs, pagrindiniai faktoriai, kurie tai nulėmė, tai – pasiūlos padidėjimas.
V. Vasiliausko teigimu, namų ūkių įsiskolinimas Skandinavijos rinkose didėja, dėl to reikia atidžiai stebėti ir prognozuoti galimus tolimesnius judesius.
Kalbant apie vidinius faktorius, kaip rizika nurodomas perkaitimas NT rinkoje ir skolinimasis. Vertinant vidines rizikas, kol kas nematoma didesnių problemų, nes statybos leidimų suteikiama vis daugiau.
