Pasak E. Šidlausko, minios psichologija, būtent fanų grupė, turi tam tikrą veikimo būdą, kuris remiasi emocijomis ir kartais gali būti arti chuliganizmo arba tam tikrų konvencijų nepaisymo.
„Tos emocijos nedraugauja su racionaliniu protu, apskaičiavimu, mandagumu, susitvardymu. Priešingai – tai daugiau nevaržomas „bujojimas“, galios pokytis.
Žmonės nuo jo apsvaigsta, tampa mažiau save kontroliuojantys ir kartais pasielgia drastiškiau negu tik parodo vidurinį pirštą“, – atskleidžia psichologas ir priduria, kad iš sirgalių visame sporto pasaulyje žinoma, kad būna daug įvairių materialių, rimtesnių nuostolių ir nusikaltimų.
Sirgalių elgesys neigiamai veikia jaunimą
Paklaustas, ar toks sirgalių elgesys gali būti vertinamas kaip įprasta emocijų išraiška sporto renginyje, psichologas teigė, kad žodžio „normalus“ šiuo atveju nenaudotų. Anot jo, toks elgesys labiau atspindi socialiai nepriimtiną, nekultūringą ir nepadorų elgesį, kuris taip pat pažeidžia administracinį kodeksą.
„Emocijos yra emocijos, jos tiesiog kunkuliuoja ir neklausia žmogaus, ar tu nori, kad mes būtume. Tai yra gana spontaniški ir iš dalies neatsakingi veiksmai, kuriuos diktuoja emocijos, nes tuo metu sveikas protas, valia ir atidumas nublėsta, juos nustelbia afekto, apsvaigimo, galios, pykčio būsena“, – aiškino pašnekovas.
Vis tik, psichologo teigimu, tokios emocijos yra gerokai stipresnės nei pavienio žmogaus emocijos: „Minios energija – ji daug stipresnė. Tuo ir užburia dalyvius būti fanais, gali savotiška priklausomybė atsirasti, kaip sektose.“
Be to, E. Šidlauskas pažymėjo, kad necenzūrinių frazių skandavimas rungtynėse gali duoti neigiamą pavyzdį vaikams ir jaunimui.
„Demonstruojamas nepagarbus elgesio modelis autoritetams, valdžios atstovams, o tai vaikui arba jaunai psichikai yra pavyzdys, kad galima elgtis asocialiai ir tai yra šaunu. Toks poveikis nėra geras“, – sakė pašnekovas.
Skandavimai neišspręs problemų?
Psichologo teigimu, siekiant sumažinti tokio pobūdžio konfliktus viešose vietose, juos reikėtų spręsti pasitelkiant socialiai priimtiną kalbą ir būdus. Anot jo, viešose vietose, medijose ar kitur pasitaikantys įžeidinėjimai ar skandavimai problemų neišsprendžia, o tik dar labiau kursto nesantaiką.
„Tai tik dar labiau įaudrina žmones, nesprendžia problemos, o kursto emocijas ir sukuria iliuziją, kad konfliktas išspręstas. Jei kažkas nepatinka, mes žinome, kad politikus galime išrinkti savivaldybėse, Seime ir kitur – jei jie netinkami, galima išrinkti kitus.
Jei jie atlieka nusikalstamus veiksmus, tai turi būti įrodyta teisme, o ne viešu linčiavimu. Būtent todėl mes vadinamės demokratine valstybe, nes remiamės teisinėmis institucijomis“, – paaiškino psichologas.
E. Šidlauskas pridūrė, kad tokio pobūdžio skandavimai ar įžeidinėjimai tik dar labiau daro žmones suirzusius, neapkenčiančius aplinkos ir blogina šalies psichologinį klimatą, o tai nėra naudinga.
Pasak jo, norint, kad tokie incidentai nesikartotų, apsauga stadionuose ir sporto arenose, jeigu mato, kad yra pažeidžiama vieša tvarka, turėtų atitinkamai reaguoti. E. Šidlauskas taip pat pridūrė, kad įprastai sirgalių klubai turi savo vadovus, kurie įprastai „diriguoja“ kitiems sirgaliams.
„Jis skanduoja, užveda toną, ką ir kaip šaukti, todėl svarbu stebėti lyderius, su jais kalbėti, kad jie prižiūrėtų savo draugus, nes jie tarsi lyg vyresni, vadovaujantys, koordinuojantys minią.
Tie žmonės galbūt galėtų patys bendradarbiauti, laikytis šių taisyklių, kurios yra priimtinos toje vietoje, ir išvengti nereikalingų incidentų su teisėsauga“, – pridūrė specialistas.
Dažnai į viešą asmenį nukreipiamos patyčios
E. Šidlauskas teigia, kad visuomenė visada buvo ir bus konflikte ir tai nėra naujas reiškinys. Pasak jo, tai yra žmogiškos prigimties dalis – skirtumai, nepakantumas ir noras pasiduoti emociniams impulsams.
„Civilizacija ugdo įvairius savitvardos, savireguliacijos mechanizmus per religiją, psichologiją, meną, kad nukreiptų energiją pozityviai. Deja, kartais agresija išsprūsta, bet tai yra bendražmogiška prigimtis. Tiesiog alkoholis, gaujos emocijos duoda tam tikrus panašius rezultatus, nesvarbu, kokia bus politinė situacija“, – pasakojo jis.
Be to, psichologas sako, kad yra suprantama, kodėl V. Matijošaitis sureagavo į situaciją. Pasak jo, kiekvienam būtų sunku psichologiškai atlaikyti, jeigu minia skanduotų kokius nors įžeidžiančius žodžius.
„Jeigu tu ateini į renginį, prie kurio prisidėjęs ar finansiškai, ar dar kaip nors, kaip bet kuris kitas lauki pripažinimo ar bent jau pagarbos savo asmeniui, kad neįžeidinėtų.
Kai gaunasi priešingai, yra skaudu ir galimos įvairios reakcijos“, – teigė E. Šidlauskas ir pridūrė, kad tai gali nutikti bet kuriam žmogui, tačiau svarbiausia yra daryti išvadas.
Bet kuriuo atveju agresija yra silpnumo požymis. Psichologo teigimu, žmonės dažniausiai pyksta tada, kai jaučiasi silpni ar praranda situacijos kontrolę.
Agresyvų elgesį galima vertinti kaip pažeidžiamumo išraišką, kai asmenys per pyktį ir agresiją bando išreikšti savo apmaudą.
„Nebūtinai visa kritika, nukreipta į V. Matijošaitį, yra susijusi tiesiogiai su juo. Dažnai žmonės, patiriantys sunkumų asmeniniame gyvenime, savo nepasitenkinimą ar nusivylimą nukreipia į viešus asmenis, tokius kaip politikai.
Tai gali pasireikšti patyčiomis ar įžeidžiais komentarais. Laimingi ir savo gyvenimu patenkinti žmonės linkę nesileisti į įžeidinėjimus“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Konfliktas tarp mero ir sirgalių
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad lapkričio 22-ąją, penktadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusių krepšinio rungtynių metu kilo konfliktas tarp miesto mero V. Matijošaičio ir sirgalių.
Merui pasirodžius arenoje, iš tribūnos buvo pradėta skanduoti: „Krabas yra rusų kekšė“. Dėl šio poelgio teisėsauga pradėjo administracinę teiseną.
Savo ruožtu Kauno meras kelios dienos po incidento naujienų agentūrai ELTA perduotame komentare tokį sirgalių elgesį pavadino chamišku. Anot jo, skanduotėje jam taikyta necenzūrinė leksika pasitarnauja Kremliaus režimui.
Pranešama, kad praėjus kelioms dienoms po šio mačo policija gavo anoniminį pareiškimą, kuriame teigiama, kad galėjo būti pažeista viešoji tvarka, tad yra pradėtas tyrimas.
Kauno miesto meras reaguodamas į šią situaciją teigė, kad nesileis įžeidinėjamas. Praėjus keletui dienų V. Matijošaitis ir vėl pakomentavo situaciją ir kreipimąsi į teisėsaugininkus dėl incidento.
„Nežinau, kas buvo tas ar tie anonimai, kurių pareiškimą Policija gavo savaitės pradžioje. Tai tik parodo, kad žmonės nepritaria arenoje rėkusių jaunuolių veiksmams.
Šiandien aš pats kreipiausi į pareigūnus, prašydamas įvertinti penktadienio įvykius, nes patyčioms ir chamizmui mūsų mieste neturi būti jokios tolerancijos.
Gerai, kad ten buvau aš. Kitas tokios agresijos gal ir neatlaikytų. Šįkart neatsivedžiau į rungtynes anūkų, bet man, kaip vyrui, gėda už tuos šaukusius su atkištais pirštais, nes aplink buvo daugiau vaikų, šalia stovėjo žmona.
„Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą visiems, o ne skatint priešpriešą ir susiskaldymą. Nenorėčiau, kad auganti karta Kaune dar kada nors matytų tokius agresijos priepuolius.
Šitas poelgis – apgirtusios interpretacijos be jokių faktų. Jeigu tai toleruosime, tuomet bet kurį žmogų gatvėj jie galėtų užmėtyti akmenimis.
Šiandieninis Kaunas – per daug gražiai tvarkomas, vakarietiškas miestas, o tokie išsišokimai neturi nieko bendro su demokratija. Banditų laikai jau seniai praeityje“, – išplatintame komentare teigė V. Matijošaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
