Pigs ar brangs?
Pamažu vėstantys orai primena apie artėjantį šildymo sezoną, kuris, kaip turbūt daugelis viliasi, nepasieks ankstesnio kainų rekordo. Valdžia įvairiomis progomis vis primindavo išsiderėjusi iš „Gazprom“ pigesnių dujų, dėl kurių šiemet šildytis bus pigiau, o jei dar ir žiema nebus labai šalta, tai gal ir šildymo kainos artėjančiais eurais nebus tokios grėsmingos. Tačiau gyvename Lietuvoje, kur tikrovė ir politikų supratimas apie ją gerokai skiriasi. Dar kartą tai patvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius, pranešęs, kad 2015 m. šalies biudžeto projektas sudarytas atsižvelgus į būsimą PVM tarifo šildymui padidinimą nuo 9 proc. iki 21 proc. Tad centrinio šildymo naudotojai, lig šiol spėlioję, kiek šiemet galėtų atpigti šildymas, dabar jau turi progą pasvarstyti, ar nuo sausio 1 d. jis brangs, o jei taip, tai kiek. Kodėl valdžiai prireikė naikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui, paaiškino pats ministras. Pasirodo, esama skaudžios neteisybės: turtingieji, gyvenantys dideliuose namuose, prijungtuose prie centrinio šildymo tinklų, taip pat, kaip ir daugiabučių gyventojai, naudojasi lengvatiniu PVM šilumai. Suprantama, toks socialinis parazitavimas netoleruotinas. Tik vėlgi valdiška tikrovė prasilenkia su realiu gyvenimu: erdvių individualių namų savininkai dažniausiai turi įsirengę autonominį šildymą ir moka visą PVM tarifą.
Vieniems pridėjo, kitų nepastebėjo
O apie socialinį teisingumą, susijusį su šildymo paslaugomis, galima būtų pakalbėti ir be jokios ironijos, ta pačia valdiškos tikrovės ir tos, kurioje gyvena dauguma visuomenės, tema. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas primena, kad „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainą 21 proc. sumažino atgaline data – nuo 2013 m. sausio 1 d. O šilumos tiekimo įmonėms dujų tiekėjai jas 17 proc. atpigino tik nuo liepos 1 d. „Tiems žmonėms, apie kuriuos ministras R.Šadžius kalbėjo, t. y. tiems gyventojams, kurie perka dujas ir patys savo namuose gaminasi šilumą, dėl atpigusių dujų buvo išmokėta 42 mln. litų kompensacija. Tačiau mūsų gaminamos šilumos vartotojams tų 130 mln., kuriuos jie permokėjo, niekas negrąžino. Dabar matome, kad ne tik tų permokėtų pinigų žmonėms negrąžina, bet dar ir nori panaikinti PVM lengvatą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Stasiūnas. Kadangi valdžia apie 130 mln. Lt permokos kompensaciją centrinio šildymo naudotojams rūpestingai tyli, galima manyti, kad valdantieji jokių problemų nei dėl ekonominio, nei dėl socialinio teisingumo čia nemato. V.Stasiūnas tvirtai atmeta ir valdžios atstovų priekaištus, neva šilumos gamintojai yra suinteresuoti lengvatinio PVM tarifo šilumai išlaikymu. „Mes tikrai nesame tuo suinteresuoti. Mes esame suinteresuoti tik tuo, kad centralizuoto šilumos tiekimo nauda valstybei būtų ir toliau plėtojama, o ne naikinama. Juk biokuro ištekliai Lietuvoje yra didžiuliai, mes jį supūdome, o tuo pat metu perkame brangias gamtines dujas. Ta PVM lengvata šilumai yra vienintelė nauda mažiau pasiturintiems gyventojams, kurie gyvena neapšiltintuose sovietinės statybos daugiabučiuose. Valstybė labai vangiai prisideda prie daugiabučių namų modernizavimo ir šiltinimo.“
Greiti atimti
Šilumos tiekimo įmonės, asociacijos vadovo teigimu, laikosi tokios nuostatos: kol dauguma daugiabučių namų Lietuvoje nėra renovuoti ir apšiltinti ir kol nebaigtas perėjimas prie šilumos gamybos iš biokuro, panaikinti PVM lengvatą šilumai būtų neteisinga. „Žmonės gyvena namuose, kuriuos ne patys pasistatė, juos pastatė valstybė, ir pastatė tokius, kokie yra, tad valstybė dabar turi padėti jiems juos apšiltinti. Lietuva pripažįstama kaip labai gerai tvarkanti centralizuotą šilumos tiekimą, tačiau ir kaip blogiausiai prižiūrinti daugiabučius gyvenamuosius namus. Nei Estijoje, nei Lenkijoje, nei Slovakijoje tokios baisios būklės daugiabučių, kokie yra Vilniuje, Kaune ir kitur, jau nebepamatysite. Čia mūsų gėda“, – sakė V.Stasiūnas. Jis piktinosi, kaip per praėjusią Seimo kadenciją valdantieji pasielgė su 1 mlrd. litų, kurie iš ES JESSICA programos fondo buvo skirti Lietuvos daugiabučiams renovuoti. „Juk tik keletą namų renovavo, o nepanaudotus pinigus skyrė sraigtasparniams nupirkti. Žodžiu, ten, kur reikia, neprisideda, o atimti labai greiti“, – dėstė V.Stasiūnas. Pasak pašnekovo, jei viskas klosis sėkmingai, jau 2016 m. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir mažesni Lietuvos miestai, išskyrus keletą, jau bus perėję prie šilumos gamybos iš vietinio biokuro. Netrukus jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir sostinė. Štai tada, V.Stasiūno teigimu, renovavus daugumą Lietuvos daugiabučių, jau būtų galima atsisakyti PVM lengvatos šildymui. O PVM tarifą šilumai padidinus iki 21 proc., asociacijos skaičiavimais, 60 kv. m ploto buto sovietinės statybos daugiabučiame name savininkas už šilumą kas mėnesį mokėtų 40 Lt brangiau nei dabar. Prastesnės būklės daugiabučiuose, kur šilumos nuostoliai didesni, šiluma esą brangtų 80 Lt.
Atsako nereikėtų ilgai laukti?
Centrinio šildymo paslauga Lietuvoje teikiama apie 700 000 butų, taigi, PVM lengvatos šilumai panaikinimas paliestų didžiąją šalies gyventojų dalį. KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. Algis Krupavičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos politikoje pastebintis blogą tendenciją: dažnai su ekonomika susieti sprendimai nėra iki galo paskaičiuoti, gerai pagrįsti duomenimis ir įrodymais. „Ir atsitinka taip, kad niekas negali pasakyti, kiek kainuos vienas ar kitas sprendimas, kokių pasekmių sulauksime. Klausimais, kurie liečia dideles visuomenės grupes, turi būti diskutuojama iš anksto, viešai ir atvirai. Tokios diskusijos aiškiai pritrūko. Svarstymai prasidėjo tik tada, kai imta diskutuoti dėl 2015 m. biudžeto“, – sakė politologas. Pasak jo, valdančiosios ir opozicinės partijos dėl PVM tarifo šilumai keitimo yra labai atsargios turbūt todėl, kad 2015 m. kovo 1 d. vyks rinkimai į savivaldybių tarybas. „Taigi, rinkimai sutampa su šildymo sezonu. O jei staiga šildymo kainos imtų ir padidėtų, priešingai nei tikinama, tai, matyt, atsako visuomenėje nereikėtų ilgai laukti“, – įsitikinęs A.Krupavičius. Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas, anksčiau dirbęs Energetikos komisijoje, taip pat mano, kad sprendimas dėl PVM lengvatos šildymui bus veikiamas artėjančių vietos valdžios rinkimų. „Jei nuo sausio 1 d. ši lengvata bus panaikinta, tai, manau, savivaldybių merai ir tie, kurie kandidatuos, vis dėlto išreikš abejonę, ar reikia žengti šį žingsnį“, – sakė jis. Tačiau Seimo narys tikisi, kad lengvatos panaikinimas daugumai šilumos vartotojų nebus skausmingas. „Pirmiausia reikia paskaičiuoti, kiek žmonių išgalės, nenuskriausdami savęs, mokėti tą pilną 21 proc. PVM šildymui. Be abejo, šią lengvatą vis tiek reikėtų išlaikyti, nes jei žmogus gauna minimumą, turi išlaikyti šeimą, jam visas PVM bus didelė suma, negalima jo nuskurdinti. Čia reikia išsamesnės diskusijos, kuri tikrai bus Socialdemokratų frakcijoje, ir tik tada bus priimti sprendimai. Kol kas PVM šildymui sumažinimas – dar tik diskusijų objektas“, – sakė politikas.
