Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, verta atsisakyti ar bent riboti kelių maisto produktų vartojimą, norint sumažinti vėžio riziką.
Pašnekovas pabrėžia, kad žmogaus organizmui su maistu būtina gauti įvairių medžiagų, skaičiuojama, kad per dieną jų turėtų būti apie 40 skirtingų ir nė vienas maisto produktas jų neturi jų visų, todėl mityba turi būti kuo įvairesnė.
„Mes žinome, kad mityba yra sveikatos pagrindas, bet juo ji bus tik tada, jeigu mityba bus tokia, kokia rekomenduojama – palanki sveikatai, atitiks sveikos ir švarios mitybos rekomendacijas.
Vis dėlto, kaip rodo mūsų atliekami tyrimai, dalis Lietuvos gyventojų maitinasi tikrai ne taip, kaip turėtų maitintis ir jų mityba yra palanki įvairioms mitybos sąlygotoms ligoms plisti – pagrindinės, ko gero, yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, antroje vietoje – onkologinės ligos“, – aiškino profesorius.
Per daug riebalų ir raudona mėsa didina vėžio riziką
Taigi, kokių produktų mūsų racione turėtų arba nelikti, arba jie turėtų būti vartojami itin saikingai, siekiant išvengti vėžio? R. Stuko teigimu, moksliškai įrodyta, kad per didelis riebalų kiekis maiste yra peilis mūsų organizmui.
„Per didelis riebalų kiekis maiste kelia storosios žarnos vėžio, o moterims – krūties vėžio riziką. Per didelis suvartojamų riebalų kiekis yra tikrai negerai“, – aiškino pašnekovas.
Antras produktas, apie kurį pastaruoju metu kalbama vis garsiau ir daugiau – raudona mėsa. Mokslinių tyrimų duomenimis, jos vartojimas ženkliai didina storosios žarnos vėžio riziką.
„Raudonoje mėsoje yra sialo rūgšties, kuri pasižymi kancerogeniniu poveikiu, todėl raudonos mėsos ir ypač perdirbtos raudonos mėsos gaminių, kaip įvairios dešros, skilandžiai, vartojimą reikėtų mažinti ir tokių gaminių vengti“, – kalbėjo prof. R. Stukas.
Pagal Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, per savaitę patariama suvartoti maždaug 500 gramų raudonos mėsos (apie 80 gramų per dieną), vis tik, profesoriaus teigimu, Šiaurės šalių rekomendacijose kiekiai mažesni – apie 60 gramų per dieną.
Rūkytų gaminių verčiau atsisakyti visai
O štai rūkyti raudonos mėsos gaminiai, nesvarbu, pasigaminti pačių ir rūkyti senoviniu, kaimišku būdu, ar įsigyti parduotuvėje bet kokiu atveju nėra geras pasirinkimas ir mūsų racione šiems produktams – ne vieta.
Rūkant mėsą patiems, dūmuose esančios formaldehido dervos – kancerogeninės medžiagos –patenka į gaminius. Ir nors šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti perdirbtus mėsos gaminius jų tiesiogiai nerūkant, bet suteikiant rūkyto gaminio savybes priedų pagalba, tai – ne ką geresnis pasirinkimas.
„Tokiems gaminiams rūkyto gaminio savybes suteikia sintetiniai maisto priedai, kurie žymimi E raidėmis. Yra dūmų kvapiosios medžiagos, rūkymo medžiagos, bet reikia žinoti, kad kiekvienas sintetinis maisto priedas, nors ir leidžiamas maiste, bet yra potencialus kancerogenas, galintis sukelti vėžį, jei jo vartojama daug.
Žinoma, yra apskaičiuojami kiekiai, kurie leidžiami, nekelia įrodytos rizikos sveikatai, tačiau bet kokiu atveju jautresnėms žmonių grupėms, pavyzdžiui, vaikams, kurių organizmas auga, vystosi sistemos ir organai, tokių gaminių vartoti nereikėtų“, – patarė profesorius.
Jis taip pat pažymi, kad būtent dėl to mitybos specialistai ir ragina skaityti produktų etiketes ir pasitikrinti, kad sudėtyje būtų kuo mažiau E raide pažymėtų priedų. Kuo jų mažiau – tuo mityba sveikesnė.
O kaip dėl cukraus ir baltų miltų, kuriuos kai kurie vadina „maistu vėžiui“? R. Stuko teigimu, tiesioginių šių produktų sąsajų su vėžiu nenustatyta, ir vienas, ir kitas labiau didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, vis tik, ir juos reikėtų vartoti saikingai – potencialios vėžio išsivystymo rizikos nereikėtų atmesti.
Vėžio riziką mažina skaidulos ir antioksidantai
Svarbu ne tik žinoti, ką išbraukti arba apriboti savo mityboje, bet ir kuo ją praturtinti, kad rizika susirgti onkologinėmis ligomis būtų mažesnė. Svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir palanki sveikatai, kuo įvairesnė, o kuo daugiau įtrauksime skaidulinių medžiagų, tuo labiau mums padėkos sveikata.
„Skaidulinės medžiagos, kurių daug galime rasti šakniavaisinėse daržovėse, rupiai maltų grūdų kepiniuose, kruopų košėse, gerina žarnyno motoriką, neleidžia užkietėti viduriams.
Jei viduriai užkietėja, kaupiasi žarnyno turinys, o jame kaupiasi ir kenksmingi tarpiniai medžiagų skilimo produktai, kurie taip pat pasižymi kancerogeniniu poveikiu“, – aiškino R. Stukas ir pridūrė, kad kasdien normaliai tuštinantis sumažiname storosios žarnos vėžio riziką.
Be to, skaidulinės medžiagos palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybinę veiklą – tai taip pat svarbu mažinant storosios žarnos vėžio riziką.
Mityboje būtinai turi atsirasti vietos ir uogoms bei vaisiams, kurių lietuviai suvalgo nemažai, o svarbiausia – daržovėms ir kitiems antioksidantais gausiems produktams:
„Labai svarbu su maistu gauti kiek galima daugiau antioksidantų, kurie slopina oksidacijos procesus, pavyzdžiui, vitamino C, vitamino E, beta karoteno, mikroelemento seleno.
Antioksidantai mažina vėžio riziką, už tai visą laiką atkreipiamas dėmesys, kad reikia valgyti kiek galima daugiau daržovių, nes jose yra stambiamolekuliniai angliavandeniai, kurie labai palankūs sveikatai, taip pat vaisių ir uogų, bet jų vartoti mažiau.“
