Galvos – kaklo srities vėžys sudaro apie tris–penkis procentus visų vėžinių susirgimų, tačiau burnos, burnaryklės vėžys sudaro net 80 procentų šios srities vėžio atvejų.
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas, gydytojas otorinolaringologas Darius Bajorinas, yra keli pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys šio vėžio riziką.
Vyrai serga dukart dažniau nei moterys
Patys didžiausi organizmo priešai, skatinantys burnos, burnaryklės vėžio vystymąsi – žalingi įpročiai.
„Pagrindiniai rizikos faktoriai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, taip pat kramtomo tabako vartojimas, tačiau tai aktualiau kitose populiacijose, Lietuvoje kramtomo tabako vartojimas nėra labai paplitęs“, – aiškino gydytojas otorinolaringologas.
Be to, šios srities vėžiu du kartus dažniau serga vyrai nei moterys, dažniausiai liga diagnozuojama 65-70 metų pacientams, tačiau pašnekovas pažymi, kad rizika susirgti ima didėti nuo 55 metų.
„Kiti rizikos veiksniai yra žmogaus papilomos viruso turėjimas, jis didina riziką susirgti burnos, burnaryklės vėžiu dėl tam tikrų baltymų, kurių gamybą skatina žmogaus papilomos virusas.
Juo dažniau apsikrečia daugiau lytinių santykių turintys, oraliniu seksu užsiimantys asmenys. Kas yra šio viruso nešiotojas, kas jį turi, turi ir didesnį polinkį“, – pridūrė D. Bajorinas.
Kiti rizikos veiksniai yra reliatyvūs, tai yra atlikti moksliniai tyrimai yra kontraversiški, tačiau keliamos versijos, kad riziką didina ir prasta burnos higiena bei nepilnavertė mityba, kurioje mažai daržovių ir skaidulų.
Burnos vėžį gali išduoti opelė burnoje
Burnos ir burnaryklės vėžys pradinėse stadijose, kol liga nepažengusi, pasireiškia vieninteliu simptomu – apie onkologinę ligą gali signalizuoti vaizdas mūsų burnoje:
„Valantis dantis ar panašiai gali būti pastebimi pažeidimai burnos, burnaryklės srityje, gleivinėse. Tai gali būti raudonas, rausvas darinukas, guzelis, bet dažniausiai būna balkšvos spalvos opelė. Jei ji negyja dvi savaites ir ilgiau, reikėtų pasitikrinti pas gydytoją.
Pradinėje stadijoje ligą signalizuoja tik opelės, skausmo nebūna, perštėjimo irgi dažnai nebūna – liga nepraneša apie save jokiais grėsmingesniais požymiais.“
Ligai progresuojant ir didėjant navikui, gali pasireikšti skausmai, rijimo sutrikimai, apsunkintas išsižiojimas – liga ima pažeisti funkcijas. Vienas iš pažengusios ligos simptomų gali būti ir dusulys, taip pat kraujas seilėse, gali pasikeisti ir balsas, atsirasti užkimimas.
Vis tik, gydytojas otorinolaringologas pastebi nesmagią tendenciją – daugelis pacientų į gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga jau pažengusi.
„Dažniausiai žmonės kreipiasi, kai vėžys būna išplitęs, padidėja koks limfmazgis kaklo srityje, patinsta kaklas, seilėse atsiranda kraujas – pasireiškia tokie požymiai, dėl kurių žmonės išsigąsta, o opelės dažnai nesunku ir nepastebėti, nes ne kiekvienas žiūri į savo burną“, – aiškino D. Bajorinas.
Įpročio apžiūrėti burnos ertmę, pavyzdžiui, valantis dantis, neturi daugelis, todėl yra išeitis – reguliariai atlikti burnos higieną, pagal rekomendacijas, bent kas pusę metų. Šios procedūros metu apžiūrima visa burnos ertmė, tad specialistas gali pastebėti neįprastus požymius, žaizdeles ar opeles.
Kaip diagnozuojamas ir gydomas burnos vėžys?
Kilus įtarimui dėl žaizdų ar opelių atsiradimo priežasties, atliekama tos srities biopsija – paimamas audinio gabalėlis ir ištiriamas histologiškai. Šis tyrimas parodo, kokia yra pakitimo kilmė, tai yra tai vėžinis ar nevėžinis darinys.
„Jeigu pasitvirtina onkologija, tolimesniam stadijavimui, išplitimo laipsniui įvertinti reikalinga sritinė kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, pozitronų emisijos tyrimas.
Diagnozę reikėtų aprašyti kuo greičiau ir visus duomenis susisteminti, tada, priklausomai nuo surinktų duomenų, atvejis aptariamas multidisciplininiame, daugiaklinikiniame konsiliume ir nusprendžiama, koks gydymas būtų tinkamiausias žmogui“, – ištyrimo eigą išvardijo D. Bajorinas.
Diagnozavus burnos, burnaryklės vėžį, Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjo teigimu, jei tik įmanoma, pirmas pasirinkimas yra chirurginis gydymas, kurio metu radikaliai pašalinamas navikas, jei reikia – limfmazgiai ir vėliau pacientas sstebimas pagal protokolą.
Vis tik, čia kyla tam tikrų bėdų – burna yra ir funkciškai, ir estetiškai jautri sritis, atsakinga už kalbą, mitybą, todėl nepakanka vien pašalinti naviką, svarbu viską padaryti taip, kad žmogus galėtų kiek įmanoma aiškiau kalbėti, laisviau valgyti.
Taip pat gali būti skiriamas gydymas chemoterapija, spinduline terapija, biologine terapija ar kombinuojant chirurginį gydymą su viena iš minėtųjų terapijų.
Negydant pasekmės – tragiškos
Kuo anksčiau aptiktas vėžys ir laiku pradėtas gydymas – itin svarbu. D. Bajorino teigimu, vėžį diagnozavus ankstyvose stadijose, išgyvenamumas siekia virš 90 proc., tačiau žvelgiant į bendrą paveikslą, penkis metus ir ilgiau išgyvena apie 55 proc. pacientų.
Taikyti pagal individualią situaciją paskirtą gydymą itin svarbu – nesigydant, pasekmės būna itin skaudžios:
„Jei liga negydoma, ar tai būtų burnos, ar burnaryklės srities vėžys, pirmiausia sutrinka mityba, darosi vis sunkiau valgyti kietą, vėliau ir minkštą, ir skystą maistą, sutrinka rijimas. Kitas dalykas, toliau progresuojant ligai gali siaurėti kvėpavimo takai, atsiranda dusulys – pradžioje didesnio fizinio krūvio metu, toliau ir ramybės metu.
Ši sritis taip pat labai gausiai įnervuota, galvos – kaklo srityje daug nervų ir stambiųjų kraujagyslių, tad gal atsirasti gyvybei pavojingi kraujavimai, nervų pažeidimai, sutrikdantys įvairias funkcijas: veido motorikos, regos, klausos.
Ir, aišku, ligai progresuojant, baigtis būna letali, jei nesigydoma. Nežinau ar yra atvejų, kai žmogus stebuklingai pasveiksta savaime.“
Tad kaip saugoti save, kad rizika susidurti su viena pavojingiausių burnos ertmės ligų būtų kuo mažesnė? Pirmiausia, anot gydytojo, svarbiausia nerūkyti, nekramtyti tabako ir nevartoti alkoholio, nes tai yra didžiausi rizikos veiksniai.
Svarbi ir svorio kontrolė, nes nutukimas taip pat priskiriamas prie rizikos veiksnių, be to, ne ką mažiau svarbi sveika mityba, gausi daržovių ir skaidulinių medžiagų.
„Svarbu tinkama burnos higiena. Svarbu ne tik valytis dantis ir liežuvį, bet valandos visada galima apsižiūrėti savo burnos ertmę ir sekti jos būklę. Nereikia labai fanatiškai dėl kiekvieno pakitimo, paryškėjusios kraujagyslės jaudintis, nes emocinė būklė taip pat svarbi, bet reikia būti sąmoningam apie savo burnos, ryklės sveikatą.
Tai ypač svarbu, jei šeimoje yra buvę būtent galvos – kaklo srities vėžio atvejų, burnos, burnaryklės onkologija, nes tas asmuo, kurio šeimoje tėvai, seneliai turėjo tokį onkologinį susirgimą, gali turėti didesnį polinkį“, – patarė gydytojas otorinolaringologas D. Bajorinas.
