Naujienų portalui tv3.lt apie burnos vėžio simptomus, gydymą bei prevenciją papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas dr. prof. Vykintas Liutkevičius.
Burnos vėžiu serga kelis kartus dažniau vyrai nei moterys. Remiantis Lietuvos Vėžio Registro duomenimis, burnos ir ryklės vėžys vyrams Lietuvoje užima aštuntą vietą dažniausių onkologinių ligų sąraše.
Žvelgiant į Pasaulio sergamumo vėžiu žemėlapius, burnos vėžys Lietuvoje yra pakankamai dažna liga, panašūs aukšti sergamumo rodikliai stebimi Centrinės ir Rytų Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje, o Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse yra šeštas pagal susirgimo dažnį onkologinis susirgimas.
„Nors tikslių statistinių duomenų, išskiriant vien burnos vėžio diagnozę, Lietuvos Vėžio Registre nėra pateikiama, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 70–90 naujų šios ligos atvejų“, – duomenimis dalinasi profesorius.
Ligos simptomai
Dažniausiai pirmieji simptomai, kurie yra būdingi burnos vėžiui yra neužgyjanti, skausminga arba neskausminga opelė – žaizdelė burnos gleivinėje.
Gydytojas nurodo, kad taip pat pacientai dažnai skundžiasi skausmingu kramtymu, rijimu, kraujo priemaiša seilėse, neretai ilgą laiką vargina lėtinės dantų ir periodonto ligos, galima burnos gleivinių lėtinė traumatizacija dantų arba dantų protezų aštriais paviršiais.
Vėlesni simptomai gali būti mazgo ar mazgų apčiuopa kakle, skausmas plintantis į ausį, ribotas ir apsunkintas išsižiojimas dėl ko blogėja mityba, netenkama kūno svorio. Norint užtikrinti ankstyvą ligos diagnostiką, svarbu nepamiršti laiku konsultuotis su šeimos gydytoju.
Išliekant pakitimams burnos gleivinėse – stebint ar jaučiant negyjančią opelę, žaizdelę ar kitus matomus ir jaučiamus pakitimus ilgiau kaip tris savaites, tikslinga gydytojo otorinolaringologo arba veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija.
Burnos vėžio priežastys
Burnos vėžio priežastys gali būti įvairios, tačiau vienos dažniausių yra cigarečių rūkymas ir alkoholio vartojimas. Dėl šių pagrindinių priežasčių burnos vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams, o sergančiųjų amžiaus vidurkis siekia 55–60 metų.
„Kitos reikšmingos priežastys gali būti: skurdi mityba, kai kasdieniame racione trūksta vaisių ir daržovių, bloga dantų ir dantenų higiena, kramtomo tabako gaminiai taip pat galimi predisponuojantys genetiniai faktoriai, kurių dar didelė dalis nėra iki galo išaiškinta.
Pastaruosius kelis dešimtmečius stebima ligos augimo tendencija jaunesnio amžiaus žmonių grupėje, kurie nebūtinai piktnaudžiauja įvardintais rizikos faktoriais. Dažnai jų ligos priežastis yra žmogaus papilomos virusas, pastarasis gali turėti daug potipių“, – aiškina dr. prof. V. Liutkevičius.
Virusas plinta kontaktiniu būdu per gleivines, tačiau ne visiems virusas sukelia onkologinį susirgimą. Galima gyventi nežinant apie viruso turėjimą savo organizme, o susiklosčius palankioms aplinkybėms – susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, virusas gali imti daugintis.
Virusas provokuoja eilę virsmų gleivinės ląstelėse, dėl ko jų dalijimasis tampa netvarkingu. Šis sudėtingas procesas veda prie burnos gleivinių vėžio atsiradimo.
Burnos vėžio diagnozavimas
Pasak gydytojo, burnos vėžį galima įtarti jau apžiūros metu, tačiau diagnozės pagrindimui reikalinga atlikti pakitusių audinių biopsiją, medžiaga siunčiama histologiniam ištyrimui.
Patvirtinus vėžio diagnozę atliekami radiologiniai tyrimai, padėsiantys aiškiai įvardinti onkologinio proceso išplitimą. Burnos ir kaklo sričių kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti onkologinės ligos stadiją.
„Dėl galimo ligos išplitimo į kitus tolimiau esančius organus, tiriame krūtinės ląstos ir pilvo organus. Atlikus diagnostinius tyrimus, nustačius ligos stadiją, su pacientu aptariamos gydymo galimybės, pacientui suprantama kalba aptariami galimų gydymo kelių privalumai ir trūkumai.
Galutinis gydymo sprendimas aptariamas ir priimamas gydytojų specialistų komandos susirinkime, pacientui pritariant, toliau seka gydymo kelias, kuris neretai būna ilgas ir sunkus“, – tikina dr. prof. V. Liutkevičius.
Gydymas
Kalbant apie burnos vėžio gydymą, kaip ir bendrai onkologijoje, galimi trys gydymo keliai:
- chirurginis,
- spindulinis;
- chemoterapija.
Gydymo metodo pasirinkimas labiausiai priklauso nuo naviko apimties, pažeistų audinių lokalizacijos, paciento amžiaus, gretutinių ligų.
Diagnozavus burnos vėžį anksti, dažniausiai siūlomas chirurginis gydymas – operacija. Esant nedideliems navikams galimas jų operavimas sukeliant nedidelę aplinkinių sveikų audinių traumą, trumpas pooperacinis sveikimo laikotarpis, išsaugoma gera gyvenimo kokybė.
„Esant aukštesnės stadijos navikams, operacinis gydymas gali sukelti nemažai iššūkių, operacijos apimtys didėja, reikia šalinti sritinius kaklo limfmazgius, burnos audinių pooperaciniai defektai plastikuojami kitų kūno sričių perkeliamais audiniais.
Negalint taikyti radikalaus chirurginio gydymo, pacientams siūlomas spindulinis arba chemospindulinis gydymas. Gydymo trukmė ilga, po gydymo dažnai vargina ilgai išliekantys šalutiniai gydymo reiškiniai:
- burnos sausumas,
- skonio praradimas,
- gleivinių jautrumo sutrikimai,
- dantų praradimas,
- kaklo audinių patinimas.
Neretai pacientams reikalingas kelių gydymo metodų derinys“, – aiškina profesorius.
Su kokiais sunkumais susiduria sergantieji?
Viena didžiausių problemų yra tai, kad burnos vėžys didžiajai daliai pacientų diagnozuojamas jau pažengusioje ligos stadijoje. Šiems pacientams gydymas užtrunka ilgai, kenčia jų gyvenimo kokybė.
Po ilgo ir sunkaus gydymo gali išlikti sutrikusios kramtymo ir rijimo funkcijos, dėl ko mitybos užtikrinimui gali prireikti suformuoti maitinimosi vamzdelį per priekinę pilvo sieną į skrandį.
Gydytojo teigimu, kai kuriems pacientams kvėpavimo funkcijos užtikrinimui tenka įstatyti vamzdelį per kaklo priekinę apatinę dalį į trachėją.
„Nemaža dalis sergančiųjų kenčia skausmus burnos, kaklo srityse, skausmo malšinimui vartojami medikamentai neigiamai veikia skrandžio gleivinę, narkotiniai analgetikai sukelia bendrą silpnumą, mieguistumą.
Dalis pacientų susirgę ir po gydymo tampa mažiau darbingi, blogėja jų socialinis ir materialinis statusas. Sergantiems pacientams po gydymo reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir pagalba, jiems reikalingas ilgalaikis sekimas dėl galimo ligos atkryčio“, – liūdnomis žiniomis dalinasi gydytojas.
Tačiau kaip vieną teigiamų ligos aspektų galima nuspėti mažiau agresyvią ligos eigą jaunesnio amžiaus nerūkantiems ir alkoholį saikingai vartojantiems pacientams, kurių liga siejama su Žmogaus papilomos virusu.
Jiems liga dažniau diagnozuojama ankstyvose stadijose, liga geriau pasiduoda gydymui ir mažesnė tikimybė jai atsinaujinti.
Kaip to išvengti?
Aiškiai įrodyta, kad atsisakius pagrindinių ligos rizikos faktorių rūkymo ir alkoholio burnos vėžio rizika yra ženkliai mažesnė. Žmogaus papilomos viruso išvengti galima atsakingai renkantis lytinius partnerius, vengiant nesaugaus oralinio sekso.
„Viltys sumažinti viruso plitimą dedamos žvelgiant į ateitį – tikimąsi ateityje, dėl vaikų vakcinacijos labiausiai paplitusių formų Žmogaus papilomos viruso vakcina, sumažinti gimdos kalelio ir burnos vėžiu sergančiųjų skaičių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad diagnozavus ikivėžines burnos gleivinių ligas (leukoplakija, plokščioji kerpligė), reikalingas pacientų ilgalaikis stebėjimas, savalaikis gydymas“, – įspėja dr. prof. V. Liutkevičius.
