Europiečiai ir toliau plačiai remia Ukrainą, tačiau praėjus beveik dvejiems metams po plataus masto invazijos vos 10 proc. europiečių tiki, kad ji gali nugalėti Rusiją, rodo ES atlikta apklausa, o labiausiai tikėtinu galutiniu tašku laikomas tam tikras „kompromisinis susitarimas“, skelbia „The Guardian“.
Dėl to gali kilti klausimas, ar veikiama išorinio spaudimo Ukraina gali sėsti prie derybų stalo? Tačiau Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis teigia, kad tai, ką galvoja Vakarai neturėtų daryti įtakos Ukrainos sprendimams.
„Dauguma europiečių, kurie nėra labai arti užsienio politikos ar politikos apskritai, į karą Ukrainoje žiūri kaip į tam tikrą tolimą dalyką, kuris kažkur egzistuoja toli jų niekaip neliečia. Sėsti prie derybų stalo ar nesėsti turi apspręsti fronto liniją, o ne sociologinės apklausos Portugalijoje“, – portalui tv3.lt teigė V. Jurkonis.
Tačiau TSPMI direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje visuomenės apklausos gali būti svarbus aspektas, tačiau šiuo metu nereikia pernelyg jų sureikšminti.
„Žinoma, ilguoju periodu visuomenės apklausų ignoruoti negalima, nes, dienos pabaigoje, visuomenė eina į rinkimus jie balsuoja ir politikai, kurių laukia rinkimų metai, turi įvertinti tuos dalykus. Bet sakyčiau, kad trumpuoju periodu, nematyčiau, kad reiktų sureikšminti to nuovargio Europos valstybėse“, – portalui tv3.lt teigė M. Šešelgytė.
Profesorė pridūrė, kad nepaisant apklausų, iš Vakarų matosi tendencija toliau remti Ukrainą.
Skaudus miesto praradimas
Politologo Vyčio Jurkonio teigimu, Vakarai yra pernelyg linkę sureikšminti ir gerokai pervertinti situaciją Ukrainoje. Jo teigimu, Avdijivkos praradimas buvo labai logiškas strateginis ukrainiečių sprendimas.
„Šis sprendimas buvo labai paskaičiuotas žingsnis tam, kad būtų išvengta didesnių karinių praradimų. Aš čia nematau, kodėl reiktų iš šio epizodo daryti kažkokią tai išvadą, kad situacija Ukrainos fronte yra kažkokia tai nepakeliama“, – teigė politologas.
Ekspertas pridūrė, jog Rusija prarado daug daugiau, nei Ukraina Avdijivkos klausimu. Ir tai tik įrodo, kad Vakarų parama Ukrainai turi tęstis.
„Mums tiesiog reikia tęsti paramą Ukrainai, tęsti pasipriešinimą Rusijai ir fiksuoti, kad Rusijos praradimai užimant šitą teritoriją buvo gerokai didesni, negu Ukrainos. Čia nėra vienareikšmiško atsakymo, kas prarado daugiau ar kas šiuo šiuo atveju“, – teigė V. Jurkonis.
M. Šešelgytė taip pat pridūrė, jog pralaimėtas mūšis nereiškia pralaimėto karo.
„Na, kai žiūrime į šį karą, paskutiniu metu tokių didelių pergalių ar pralaimėjimų mūšio lauke nebuvo, mes kalbame apie kilometrus į vieną pusę ar į kitą pusę. Ir visada reikia galvoti, kad mūšio pralaimėjimas nėra karo pralaimėjimas ir, aišku, tai buvo skaudu ukrainiečiams, tai buvo tam tikras strateginis pralaimėjimas“, – pasakojo profesorė.
Ekspertė pridūrė, kad toks karas yra didelis kantrybės išbandymas visai Europai.
„Viskas priklausys ne vien nuo paramos iš Vakarų, bet ir nuo ukrainiečių ryžto. Tas karas nesibaigs šiandien, nesibaigs rytoj. Tai yra kantrybės išbandymas – kuri pusė turės daugiau kantrybės?“ – teigė profesorė.
M. Šešelgytės teigimu, iš vienos pusės yra kol kas nepalaužtas režimas Rusijoje, o iš kitos – ukrainiečių priklausomybė nuo Vakarų.
„Iš vienos pusės yra režimas Rusijoje ir panašu, kad ta kantrybė ilgai gali išsilaikyti. Nors, vėlgi, gali būti labai įvairių vertinimų. Ukraina yra labai priklausoma nuo Vakarų paramos ir pagalbos finansine prasme“, – pasakojo M. Šešelgytė.
Karo vado atleidimas
Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno atleidimas, nors nebuvo itin palankiai vertinamas Vakarų, tačiau profesorės teigimu, galima būtų tikėtis tam tikro strateginio pasikeitimo.
„Galima tikėtis drąsesnio puolimo. Be abejo, taip pat svarbu yra santykiai tarp prezidento ir kariuomenės vado, kurie buvo šiek tiek pašliję“, – pasakojo M. Šešelgytė.
Tačiau V. Jurkonio manymu, ukrainiečiai ramiai priėmė tokį pokytį ir nereikėtų pernelyg jo sureikšminti.
„Kalbantis su kolegomis, kurie yra fronte, Ukrainos gynybos ekspertais, jie kaip ir gana ramiai priėmė šitą pokytį, išreikšdami pagarbą ir ponui V. Zalužnui, ir naujajam Ukrainos pajėgų vadui. Aš nemanau, kad šitas žingsnis turėtų kažkaip tai irgi būti traktuojamas kaip auganti takoskyra vadovybėje ar kažkokia tai įtampa tarp kariuomenės ir Ukrainos“, – teigė politologas.
V. Jurkonis taip pat priduria, jog V. Zalužno atleidimas yra paskaičiuotas žingsnis, o aktyvi Kremliaus propaganda siekia tik dar labiau viską suskaidyti.
„Tai yra paskaičiuotas žingsnis ir manau, kad visam šitam dezinformacijos fone, kur Kremlius ieško bet kokios galimybės surasti skeveldrų, plyšių kelti poliarizaciją mums mažiausia, ką reikėtų daryti, tai prisidėti prie tokių Kremliaus pastangų“, – teigė politologas.
Kalbant apie V. Zalužno atleidimą, anot Volodymyro Zelenskio, praėjusiais metais Ukrainai sausumoje nepavyko sėkmingai kariauti su Rusija. Jo vertinimu, Ukrainos kariuomenei reikia pokyčių.
„Pirmaisiais metais mes atsilaikėme. Pradėjome atgauti savo. Įrodėme pasauliui, kad Rusija gali pralaimėti. Antraisiais šio karo metais – laimėjome Juodojoje jūroje. Laimėjome žiemą. Įrodėme, kad galime susigrąžinti Ukrainos dangaus kontrolę. Bet, deja, negalėjome pasiekti savo valstybės tikslų sausumoje“, – kiek anksčiau sakė V. Zelenskis.
