Pardavėja Teresė, dirbanti Halės turguje, į maišelį krauna vištienos širdeles. Paukštienos gaminiais prekiaujanti moteris sako, kad vilniečiai vištienos pas ją perka vis mažiau, mat neįperka kone dvigubai pabrangusios vištų mėsos.
„Vištų filė 6,99 jau kainuoja. Šlaunelių mėsa 5,49. – Tai brangu tikrai. – Brangu“, – kalba Teresė.
Tiesa, turguje ir pirkėjų, ir pardavėjų nedaug. Vištiena prekiavę Teresės kaimynai nebeišsilaikė ir prekiauti nustojo.
„Tuoj čia visi išeisim.“
O, anot paukščių augintojų, gyventojams netrukus gali tekti pirkti ne lietuvišką, o lenkišką vištieną, kuri, augintojų žodžiais, yra prastesnės kokybės. Mat paukščių augintojams, nesulaukus valstybės pagalbos išaugusiems energetiniams kaštams amortizuoti, daliai jų teks užsidaryti.
„Lietuvoje paukštienos lygis yra toks, kad jūs valgote niekada nesirgusį paukštį. Nėra jokios salmoneliozės užkrato iš lietuviškos paukštienos, tuo tarpu apie Lenkijoje pagamintos paukštienos salmoneliozės protrūkius jūs galite paskaityti internete tiek ir tiek. Jeigu neturėsime savo ūkių, valgys lietuviai tai, ką jiems atveš“, – tikina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.
Na, o kai kuriems vilniečiams nelabai rūpi, kokia ta vištiena – lenkiška ar lietuviška. Tiesa, kaina jų skiriasi. Štai už lenkišką vištą pardavėjai prašo 4 eurų, o už kaimišką lietuvišką 7 eurų:
„Parašyta ten lietuviška, o ką tu žinai, kokią tu perki iš tikrųjų. Taigi nematai iš kur jinai atkeliavo. Jeigu ten taip auginta, tai turbūt ir čia taip pat.“
„Sako lenkiška „ant antibiotikų užauginta“ – O pas mus ne? Nežinau. – Tai skirtumo kaip ir nematot? – Nematau.“
„Mėsą stengiuosi pirkti lietuvišką. – Kodėl? – Nežinau, man ji paprasčiausiai skanesnė.“
O neviltį puolę paukštininkai šiandien surengė spaudos konferenciją, kurioje kreipėsi į Vyriausybę prašydami juos gelbėti.
„Nežinom, ar išgyvensim išvis. Žiema kaip žiema, bet su tokia perspektyva, kokią dabar turime šiai dienai, tai belieka tik mirtis“, – tikina smulkus broilerių augintojas Ritutis Tamošiūnas.
„Jau esam gavę signalus ne iš vieno ūkininko, kur yra energetinė dedamoji pati didžiausia, kur daugiausia dujų sunaudojama tvartams šildyti, jis žiemos laikotarpiu neaugins“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Paukščių augintojai prašo Vyriausybės kompensacijų 10 kartų pabrangusioms dujoms, kurios reikalingos patalpoms, kuriose geltonsnapiai turi užaugti į mėsinius broilerius, prišildyti iki 33 laipsnių. Tačiau Vyriausybė paukštininkams dujų kainų nekompensuos. Vyriausybės pagalbos priemonių pakete numatytas tik dalinis elektros kainos kompensavimas, nors elektra sudaro tik vieną šeštąją energetikos kaštų mėsinėje paukštininkystėje.
„Tas pagalbos Vyriausybės planas yra daugiau viešųjų ryšių akcija. Tos pagalbos priemonės, kurios yra deklaruojamos tikrai nepasieks nemaža būrio vartotojų. Šnekėkim apie elektros kainų kompensavimą. Yra numatyta, kad pagalba nepasieks ir kompensacijos nepasieks vartotojų, kurie suvartoja mažiau negu vieną megavatvalandę“, – kalba G. Kauzonas.
Paukštininkystės sektorius, anot paukščių augintojų, kasmet sumoka 57 milijonus darbo užmokesčio ir apie 20 milijonų eurų mokesčių. Paukštininkai sako, kad vyriausybės cinizmas ir noras palikti sektorių skursti yra nesuprantamas, mat valstybė yra antras didžiausias naudos gavėjas, po prekybos tinklų, dėl maisto prekių PVM antkainio augimo esant infliacijai.
„Mes prašom kur kas mažesnių sumų, kad grąžintų iš tų mokesčių 20 milijonų sumokėtų, kad bent trečiąjį dalį grąžintų atgal paremt ūkiams“, – sako G. Kauzonas.
„Valstybė jinai nuo kainų padidėjusių, nuo tos savikainos, kuri auga nuo pašarų, dėl to pačios energetikos, valstybė visada uždirba daugiau. Visada. Aš paskaičiavau, kad valstybė per paskutinius metus vien iš PVM‘o už paukštienos kilogramą uždirbo 48 procentus daugiau negu prieš 2 metus“, – tvirtina D. Gudačiauskas.
Paukštininkai, pasak Kaimo reikalų komiteto nario, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, skundžiasi kasmet. Vyšniauskas kartoja valdininkų mantra tapusius žodžius, kad visi sektoriai susiduria su tomis pačiomis problemomis.
„Paukščių augintojai nori daugiau, nori išskirtinių teisių. Aš manau, kad į visus turim žiūrėti vienodai pagal valstybės galimybes. Tiesiog sektoriui reikia keistis, reikia modernizuotis, žiūrėti į tolimesnes, įdomesnes rinkas, pavyzdžiui, tolimąją Aziją“, – teigia Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Tačiau Seimo narys Algirdas Butkevičius mano, kad Vyriausybė turi visas galimybes, jeigu nori padėti verslui.
„Kai kurie Seimo nariai rašėm Vyriausybei, kad pirmiausia atlikit analizę ir pasižiūrėkit, kurios įmonės verslo daugiausia sunaudoja dujų ir elektros energijos ir jeigu dujų ir elektros energijos suvartojimas įmonių sąnaudos sudaro 5 ir daugiau procentų, tai joms reikalingos subsidijos“, – sako A. Butkevičius.
Lietuvoje kasmet pagaminama apie 120 tūkstančių tonų paukštienos. Vištos padeda 880 milijonų kiaušinių. O lietuviai kasmet suvalgo apie 38 kilogramus vištienos.
