Klinikinis psichologas Vytautas Jurkuvėnas aiškina, kad dar būdami visai maži išmokstame skirtingai reikšti emocijas, tai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje augome. Šiandien viena iš dažnų psichologinių problemų – emocijų slopinimas viduje, tarp jų ir pyktis, kas vėliau iššaukia sveikatos sutrikimus, kaip psichosomatiniai skausmai, kamuojantis nerimas, baimė ir kiti sunkumai.
„Tiesa tokia, kad mes jau gimstame su pykčio emocija, tačiau kaip ją išreikšti ir reaguoti supykus mes išmokstame vaikystėje. Jei vaikas mato, kad tėvai supykę daužo indus arba atvirkščiai – tai išreiškia nesikalbėdami savaitėmis, nenuostabu, kad matant tokį pavyzdį elgsimės taip pat“, – teigia psichologas.
Pyktis gali būti naudingas
Nors pyktis atrodo vien tik neigiama emocija, pasirodo, tai gali mums atnešti ir naudos. Pasak specialisto, ši emocija gali lemti gyvenimo resursus. Pavyzdžiui, jei įmonės vadovas rodo pyktį ir jį moka parodyti teisingai, šansai uždirbti daugiau pinigų kur kas padidėja.
Taip pat pyktis pagerina ir derybinę poziciją. Moksliškai įrodyta, kad jei žmogus derėdamasis parodo pyktį, tai pagerina jo šansus laimėti.
„Sutiksite, kad pyktis gali būti ir labai didelė, žmones suvienijanti jėga. Šia emocija taip pat galime parodyti, kad rūpinamės visuomenės gerove. Pavyzdžiui, juk kartais gali būti taip smagu pasipiktinti troleibuse, jei kažkas užėmė jūsų vietą ar neužleido atsisėsti vyresniam“, – kalba Vytautas Jurkuvėnas.
Kodėl mes pykstame?
Vis dėlto, kad ir kiek įvardintume pykčio pliusų, šis mūsų gyvenimą išties apkartina. Psichologas aiškina, kad beveik visos pykčio priežastys yra susijusios su mūsų laisvės apribojimu arba su tuo, ko mūsų manymu mes pelnytai negavome.
„Labai dažnai su žmonėmis kalbantis apie jų pykčio priežastis išsiaiškiname, kad jie nepildo savo norų, dėl to juos užvaldo ši emocija. Norai dažnai nepildomi, nes manoma, kad esi tam nepajėgus, kad kažkas užkirs kelią ir viduje pradedama dėl to pykti“, – teigia psichologas.
Net ir tokiose situacijose žmonėms neretai sunku įvardint, ką jie jaučia. Pavyzdžiui, jiems sunku suprasti, ar tai yra pyktis, liūdesys, pavydas ar kitokie jausmai. Vėlgi, tai nutinka dėl vaikystėje išmoktų klaidingų pamokų, kad emocijas geriausia slėpti tiek nuo savęs, tiek nuo aplinkinių.
„Juk yra žmonių, kurie gali nesupykti mėnesius ar net kelis metus, tačiau kai pratrūksta, būna baisu. Taigi, mūsų pyktis dažnai yra paslėptas po kitomis emocijomis“, – sako specialistas.
Psichologas atskleidžia, kad yra įprasta, jei pacientas pas specialistą ateina dėl liūdesio, nerimo, depresijos, pirmiausia bandoma išsiaiškinti, dėl ko jis pyksta. Dažnai net patys pacientai nustemba, kad po visomis problemomis visgi slėpėsi ne kas kitas, o pyktis.
Būdai, kaip sau padėti
Kadangi psichologinės problemos dažnai susijusios su pykčio neatpažinimu ir slopinimu, kyla klausimas, kaip galima atpažinti šią problemą ir sau padėti? Psichologas pataria, kad pirmiausia būtina imti po truputį tyrinėti savo emocijas, mėginti sau pripažinti, kas vyksta gyvenime, ko norima iš savęs ir dėl kokių priežasčių pasiduodame pykčiui.
„Svarbu nebijoti pykti ir reikšti savo emocijas. Nelaukite kol viduje prisikaups daug pykčio, išreikškite jį kur kas anksčiau. Jei pykstate ant žmogaus – kalbėkitės ir pasakykite jam tai, o nelaukite, kol pats susipras, nes jis greičiausiai neatspės jūsų jausmų“, – patarimais dalinasi psichologas.
Žmonės, jaučiantys pyktį arba pykčio pasekmes, taip pat dažnai griebiasi ir kitų priemonių, kaip medikamentai, pavyzdžiui, raminamieji vaistai, užsiima joga, meditacija, pradeda vaikščioti į sporto salę, keliauti.
Vytautas Jurkuvėnas tikina, kad šie būdai be abejonės padeda žmogui pasijusti geriau, tačiau poveikis yra greitas ir trumpalaikis, kadangi šios priemonės esminės pykčio problemos neišsprendžia ir nepadeda žmogui suvokti, kame slypi esminė problema. Todėl norint sau padėti, pirmiausia, būtina tapti nuoširdiems ir atviriems prieš save, o jei susivokti savo jausmuose tampa pernelyg sudėtinga, pokalbis su specialistu gali tam padėti.
