Komplimentai nesvarbūs
Taip, taip. Jie nesvarbūs nei tau, nei vyrui. Kodėl? Todėl, kad, būdami suaugę, mes patys žinome, ką darome gerai, kaip atrodome, galim pasidžiaugti savimi ir be kitų prisidėjimo. Pastiprinimai ir pasidžiaugimai yra labai svarbūs vaikams. Kokius 21 metus.
Tačiau kiekvienam septynmetyje vaiko pastiprinimas keičia formą. Dėl tos pračios priežasties - kad išmintingai mylėtume, o ne lepintume.
Labai daug suaugusiųjų viduje yra vaikai. Todėl jiems labai svarbu, ką kiti žmonės apie juos sako. Tai yra pakankamai liguistas prisirišimas. Verta atsirinkti, kieno nuomonės paisyti, o kieno - ne. Ir ugdyti savyje vidinę refleksiją.
Dažniau paklauskite savęs, ar jūsų deklaruojamos vertybės yra matomos elgesyje. Jūs būtinai atrasite priežastį pasidžiaugti savimi. Net jei gyventumėte vienas vidury vandenyno. Nes visi turime sąžinę. Ji padeda galvote apie save. Jei ką ne taip padarome, pasakome ar pagalvojame, jaučiame gėdą. Tai yra vidinis teisėjas. Ir to gana, kad būtume gerais žmonėmis.
Tylėti, kai gerai?
Susitikimo su moterimis metu viena dalyvė paklausė: ar tikrai reikia vyrus girti? Visų pirma, žodis "girti" reiškia sakyti apie save ar kitą to, ko nėra.
Todėl nei savęs, nei vyrų girti tikrai nereikia. O taip elgiasi labai daug žmonių. Viena dalyvė pasakojo, kad ji nesako vyrui komplimentų, nes stebi neigiamas pasekmes: anot moters, jos vyras pradeda puikuotis, todėl ji priėmusi sprendimą tokį - tyli, kai gerai, o kai blogai, sako pastabas.
Aš nerekomenduoju tokių kraštutinumų. Tai nėra moteriškas gyvenimo kelias. Nors vyresnės kartos atstovai tikrai pasakytų: džiaukis, kad tyliu, vadinasi, viskas gerai.
Dabartiniam žmogui emocinis raštingumas yra ypatingai svarbus. Gyvendami išoriniame komforte mes pagaliau galime pažvelgti į kitus savo svarbius asmenybės aspketus. Jausmai - tai vienas iš jų.
Moteris sukurta jausmams
Kas yra moteris? Moteris - tai jausmai. Tai jausmų upė. Kartais ji būna rami, kartais ji būna audringa. Nesvaikim apie vyrus, kurie turi būti moterims kantrai.
Jei tokie yra, pasisekė kažkam. Bet tokių daug nėra. Bendra tendencija yra tokia. Ir kai kalbame apie komplimentus vyrui, tai turime įsisąmoninti: didžiausias ir vertingiausias komplimentas vyrui nuo jo moters yra jos buvimas savimi. Ką tai reiškia?
Jei moteris džiaugiasi vyro elgesiu, ji tą sako ir rodo. Jei ji nesidžiaugia, irgi sako ir rodo. Ne moralą reikia sakyti, o jausmą. Nesilaiko vyras duoto pažado - sakykim. Nustebino - sakykim. Tik nemeluokim sau.
Būkim nuoširdžios
Moterys klausia: jei vyras, kuriam jau 33 metai, pirmą kartą suplovė indus, tai jau džiaugtis? Aš nežinau. Jei kyla džiaugsmas, tai džiaukitės.
Jei nekyla džiaugsmas, tai nesidžiaukite. Mes esame vyrams žmonos, o ne mamos. Todėl neverta padėti jiems prievarta formuoti kažkokius įpročius, kurių jie patys neformuoja. O vaikams padėti reikia.
Pvz. jei norime, kad vaikas įprastų išnešti šiukšles, priminkime jam tai. Be priekaištų.
Tiek kartų, kiek reikia. Ir pasidžiaukime, kai vaikas šiukšles išneša pats. Pasidžiaukime ir tada, kai jis išneša šiukšles po priminimo.
Nereikia pirkti vaikui dovanų, bet paprasto ir nuoširdaus AČIŪ vaikas tikrai vertas. Kaip gi ra su vyrais? Meskite nesąmonę iš galvos, kad su vyrais reikia elgtis kaip su vaikais. Mes namuose darome daug dalykų ir už tai niekas mums nedėkoja ir nesako komplimentų. Ir tai ra normalu. Nes mes - suaugę žmonės. Atliekame savo pareigą namams, vaikams ir sau.
Taip ir vyrai. Jei jie nemokėjo rūpintis nei namais, nei vaikais, nei savimi, tai išmokimas yra norma.. O ne stebuklas.
Todėl nehiperbolizuokite savo džiaugsmo, kai vyras pagaliau įsuką lemputę ar išplauna lėkštę. Pasidžiaukite, jei džiugu. Ir parodykite tai. Jei vyras nebuvo išauklėtas kas vakarą praustis, tai prausimasis kas vakarą neturėtų sukelti mums euforinės būsenos.
Išmintinga meilė - tai adekvatus atgalinis ryšys. Dažniausiai esame linkę būti reiklios savo vaikams. Neturi kantrybės laukti, kol jie įpras daryti vienus ar kitus dalykus. O vyrams esame nei reiklios ir dar ypatingai kantrios, nes... Vyrai yra kaip vaikai.
Darome daug, kad tik vyrai nepasijustų nemaloniai. O gluminame vaikus, nes... Įsikalėme sau į galvas, kad jei vaikų nespausi, tai iš jų nieko ir nebus. Nesipainiokime.
Su vaikais elkimės kaip su vaikais. O su vyrais - atitinkamai. Nedarykime už vyrus to, ką jie gali patys padaryti.
Yra išimčių, kai vyras daug dirba, daug uždirba, moteris turi pagalbininkę ir vyras padeda žmonai kitais būdais rūpintis vaikais ir namais. Toks vyras gali mažiau gaudytis, kas yra kas namuose. Tačiau dauguma mūsų, moterų, dirba visą dieną kaip vyrai.
O vyrai - visai nesigaudo nei savyje, nei vaikuose, nei namuose. Ir tai - tik mūsų lepinimo pasekmė. Ir tai nėra meilė. Mylėkime išmintingai.
