Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas. Planuojama, kad iš pradžių bus bandomasis laikotarpis, kurio metu mėnesinę išmoką sudarys 550 eurų, tačiau bus išsaugomos galiojančios dabartinės subsidijos ir parama. Vėliau bus palaipsniui pereinama į pilnavertę sistemą.
tv3.lt domėjosi, ką Lietuvos ekonomistai mano apie šią sistemą ir kaip vertintų jos pritaikymo Lietuvoje galimybes.
Būtų atkurtas socialinis teisingumas
„Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad panašų modelį prieš kelis metus svarstė įgyvendinti ir Šveicarija, o šiuo metu jie vėl labai rimtai svarsto ar prie jo nereikėtų sugrįžti.
„Privalumas šio modelio yra labai paprastas – jis praktiškai visiškai sumažina korupcijos galimybes ir visus piliečius traktuoja vienodai. Reikėtų, jeigu ne tokį modelį įsidiegti Lietuvoje, tai bet jau kiek labiau artėti prie tokio modelio“, - tikino ekonomistas.
Ž. Mauricas pateikia ir dabartinės Lietuvos sistemos trūkumus, kuriuos išspręstų šis Suomijos modelis. Tarkime socialinio būsto skyrimo procesas, kuriame galime aptikti daugybę korupcijos pavyzdžių: vieni žmonės neįtikėtinai ilgai laukia eilėje, o tie, kurie sulaukia, gauna butą, kurio kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tai reškia, kad vienam iš dangaus nukrenta tokia suma, o kitas visiškai nieko negauna.
„Tai koks čia socialinis teisingumas? Žymiai geriau duoti visiems žmonėms po kažkokią tai minimalią sumą ir tada jie patys ieško būdų, kaip jiems išsiversti. Žymiai geriau yra tada, kada duodi pačiam žmogui apsispręsti, o ne tampai po įvairias institucijas“, - dėsto pašnekovas.
Anot ekonomisto „besąlygiškas pajamų“ modelis praktiškai visus tuos dalykus panaikina, nes asmuo gauna, tarkime 400 eurų. Tai suma, už kurią galima išgyventi, bet ji nepakankama, kad asmuo gyventų oriai. Tai jis vis tiek stengsis integruotis į visuomenę, dirbti kažką. Tuo pačiu jis tos sumos nepraras ir viskas, ką papildomai uždirbs liks jam. Dabar Lietuvoje yra taip, kad kai tik žmogus įsitraukia į darbą, jam yra atimamos visos pašalpos ir paramos.
„Mes kol kas dar nesame tokiai sistemai pasiruošę, tačiau reikėtų pradėti nuo pirmų žingsnių. Viena tokių iniciatyvų būtų mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, o ne iš Sodros. Tai būtų labai sveikintinas žingsnis. Antras žingsnis yra nedarbo draudimo pakreipimas į normalų, nes dabar yra mokami grašiai ir yra visokiausių apribojimų. Turi būti sistema kaip kitose šalyse, kad jeigu prarandi darbą, tau moka 80 proc. buvusio atlyginimo, nepriklausomai ar tu vaikštai į perkvalifikavimo kursus ar nevaikštai“, - teigė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, svarbiausia yra tai, kad žmonės turėtų saugumo jausmą ir tai, kad besąlygiškas pajamas galės gauti be biurokratų. Nebereikės žemintis, kažkur eit, prašyti pašalpų ar paramos.
Tai skatintų žmones nedirbti?
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia tris pagrindines problemas, kurios kiltų, jeigu toks modelis būtų įvestas Lietuvoje.
„Visų pirma šis modelis nesprendžia socialinės ar nelygybės klausimų. Jeigu bus taikoma minimalių bazinių pajamų kartelė visiems gyventojams ir visi ją gauna, na lyg ir lygybė, teisybė, bet tuo pačiu mes suprantam, kad yra labai daug gyventojų, kuriems tų 800 eurų nereikia ir yra tie, kuriems reikia didesnių pinigų. Tad toks modelis visiškai nemažina socialinės atskirtiems ir pajamų nelygybės“, - tikino N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, kita problema yra tai, kad kai kuriems gyventojams tai gali sumažinti paskatas ieškoti darbo ir oficialiai gauti pajamas.
„Lietuvai tai yra labai aktualu, nes mes ir dabar turime tokią situaciją, kuomet nemažai bedarbių net ir užsiregistravę darbo biržoje bando išvengti darbo pasiūlymų ir gyventi tiesiog iš socialinės pašalpos, tuo pačiu gaudami įvairias kompensacijas, bei šiek tiek neoficialių pajamų“, - dėsto pašnekovas.
N. Mačiulio mano, kad toks modelis, kurį siūlo Suomija, galbūt veiktų visuomenėje, kurioje veikia lygybė ir visi gauna panašias pajamas, nėra didelių atotrūkių bei tuo pačiu yra darbšti visuomenė, kurioje nėra didelės žmonių dalies, kurie vengtų dirbti.
„Kol kas sunkiai įsivaizduoju, kad tai galėtų veikti Lietuvoje, nes nepaisant šių problemų dar yra ir trečias keblumas – tai, kad Lietuvos finansinės galimybės neleistų kalbėti apie tokio pobūdžio sumas. Manau, kad Suomijos politika eina populistiniu keliu, nes matome, kad jos ekonomika pastaruosius kelis metus neauga ir yra beveik recesijoje. Beveik visi sektoriai susiduria su iššūkiais, net anksčiau blizgėjęs informacinių technologijų sektorius dabar patiria nuosmukį. Tad Suomija šiuo metu nėra tokioje padėtyje, kad galėtų plėsti savo socialinės apsaugos tinklą“, - teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
