Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuotoje diskusijoje „Situacija sveikatos sektoriuje – vis grėsmingesnė: medikai prabils atvirai“ dalyvavusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, jog šiuo metu išvis nėra aišku, kam gi reikėjo imtis didelio masto reformos.
„Mūsų pastabos buvo apie tai, kad nėra poveikio analizės, nėra aišku, kodėl ta reforma buvo reikalinga. Kada nesupranti, kokie yra turimi resursai – finansinės galimybės, žmogiškieji ištekliai, laiko klausimas ir darai tokio mastelio reformą – gaunasi chaosas“, – teigė A. Gerliakienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog vadinamoji sveikatos reforma susideda iš šešių dalių. Kai kurios iš šių dalių, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos centralizavimas sulaukė palaikymo. Vis dėlto, bene daugiausiai dėmesio sulaukusi dalis – gydymo įstaigų tinklo pertvarka.
Pagal šią pertvarką, dalis gydymo įstaigų turės užsidaryti, jei neatitiks iškeltų kriterijų – vertinimas pradedamas nuo šių metų. Taip pat savivaldybėse kuriami sveikatos centrai – taip bus apjungiami pirmoji grandis (pirminę sveikatos apžiūrą atliekantys šeimos gydytojai) ir antroji grandis – ligoninės, teikiančios siauresnių sričių specialistų pagalbą.
A. Gerliakienė teigia, jog su šiomis pertvarkomis, savivaldybėms užkraunama milžiniška našta, su kuria savivaldybės turbūt nesusitvarkys.
„Mano matymu, atsakomybė už gydymą yra permesta savivaldai. O savivalda niekaip nėra pasiruošusi – nei biudžetai patvirtinti, nei kas nors buvo derinta. Tiesiog nuleista iš viršaus, su didele jėga“, – pokyčius kritikavo LMS valdybos pirmininkė.
Panašiai situaciją mato diskusijoje dalyvavusi Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė, Ieva Drėgvienė. Anot jos, nors reformos tikslai skambėjo gražiai, tikslai realiai įgyvendinti nebuvo, pacientai naudos nepajuto.
„Labai pasigedome aiškaus plano ir tikslo, ko mes siekiame“, – sakė I. Drėgvienė.
Kiek anksčiau kritiką išreiškė ir šešių žiedinių savivaldybių merai, mat nuo šių metų liepos 1 dienos, savivaldybės turi užtikrinti nespecializuotų pacientų pavežėjimą savo lėšomis. Žiedinių savivaldybių merai anksčiau sakė, jog tam neturi nei piniginių, nei žmogiškųjų išteklių.
„Tokie teisės aktų pakeitimai pareikalautų itin didelių savivaldybių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Prašome atsižvelgti į žiedinių savivaldybių specifiką ir specializuotų bei nespecializuotų paslaugų užtikrinimą kertant savivaldybių teritorijos ribas patikėti valstybei ir šiam tikslui numatyti lėšas“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui adresuotame rašte, kurį pasirašė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybių merai.
Įgyvendinant pokyčius, medikai taip pat pasigenda ir dialogo – jie jaučiasi negirdimi.
„Niekas per daug su medikais ir nediskutavo – kiek rašėm raštų, į juos atsižvelgta nebuvo. Tai itin liūdna“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
„Labai pasigedome diskusijos. Nesame girdimi, nėra jokio dialogo“, – jai antrino I. Drėgvienė.
Nepritaria paslaugų apjungimui
LMS valdybos pirmininkė nepritaria ir idėjai apjungti pirmosios ir antrosios grandies sveikatos paslaugų tiekimą – anot jos, verčiau reikėtų plėsti šeimos gydytojo įgaliojimus.
„Pasirinkta kryptis nėra visiškai teisinga. Jeigu 30 metų buvo vystoma šeimos gydytojo institucija ir iki finišo ne tiek toli jau liko, buvo pasukta visiškai priešinga kryptimi. Manyčiau, kad reikėtų plėsti šeimos gydytojo institucijos įgaliojimus – kaip daroma kitose europos sąjungos šalyse, nukraunant gydytojus specialistus, trečiojo lygio įstaigas, perkeliant funkcijas šeimos gydytojams. Tai yra ir pigiau – paruošti šeimos gydytoją kainuoja pigiau, nei kitus specialistus.
Antrojo ir trečio lygio įstaigose naudojama įranga taip pat yra labai brangi“, – aiškino A. Gerliakienė.
Tačiau, A. Gerliakienė taip pat siūlo kai kurias šeimos gydytojams priskirtas funkcijas panaikinti, perleidžiant slaugytojams ir vaistininkams.
„Nuo šeimos gydytojų reikėtų nuimti tam tikras funkcijas, perleidžiant jas slaugytojams – tai puikiai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Reikėtų daug dėmesio skirti slaugai, nes iki šiol buvo manoma, kad su slauga viskas vyksta savaime“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
„Gal reikėtų dalį funkcijų, kurios tenka šeimos gydytojams, pvz skiepai, perkelti vaistininkams, kurie puikiai su tuo susitvarko – su sklaida, informacija. Įvedus balansą į šeimos gydytojo instituciją, išloštų visa sistema“, – pridūrė medikė.
Pasiūlė, kaip užkardyti mobingą
Kita medikų bendruomenę kamuojanti problema – dažnai pasikartojantys mobingo atvejai, kai kada netgi privedantys gydytojus iki savižudybių. O šio mėnesio pradžioje, nusižudė jauna medikė, dirbusi Kauno klinikose. A. Gerliakienė teigia, jog ligoninėse praverstų kolegialus valdymas – taigi, reikėtų sukurti priežiūros organą.
„Mano siūlymas būtų įvesti kolegialų valdymą, kaip yra kitose ūkio šakose. Tai suteiktų skaidrumo, pašalintų įprotį į darbuotojus žiūrėti kaip į baudžiauninkus, su jais atitinkamai elgtis“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Anot LMS vadybos pirmininkės, šiuo metu darbo inspekcija neretai siūlo mobingą patiriantiems darbuotojams kreiptis į ligoninės administraciją – nors ir ligoninės administracija gali dalyvauti mobingo procese.
„Dabar darbo inspekcija nukreipia darbuotoją, kuris patiria mobingą, į ligoninės administraciją. O pats administracijos vadovas gali dalyvauti mobingo veikloje, ar palaikyti tą darančius padalinių vadovus. Tai yra gana dažnas reiškinys“, – paaiškino LMS vadybos pirmininkė.
„Darbo inspekcija turėtų bendradarbiauti ne su administracija, o pačiais darbuotojais. Taip pat reikėtų aktyvinti medikų savivaldą, kas padėtų spręsti šias problemas“, – pridūrė medikė.
Siūlo mažinti biurokratiją
A. Gerliakienė sutinka, jog gydytojai patiria didelį darbo krūvį. Tačiau, anot jos, ne mažesnė problema – gydytojams efektyviai dirbti trukdo dideli raštinio darbo kiekiai.
„Jeigu didžiąją dalį laiko gydytojas yra priverstas įvedinėti duomenis į esveikatos sistemą ir klinikiniam darbui fiziškai nelieka laiko, mūsų pasiūlymas būtų nukrauti gydytojus įvedant sveikatos sekretorės funkcijas“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
„Teko kalbėti su Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovu – jis sakė, kad tą patį regioną Didžiojoje Britanijoje aptarnauja 13 kardiologų, kurie turi sekretores, pas mus aptarnauja 55 be sekretorių. Įkainiai yra visiškai kiti, darbo efektyvumas yra visiškai kitoks. Klinicistai turėtų gydyti, o ne užsiimti raštvedyba“, – pridūrė medikė.
Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė, Ieva Drėgvienė sutinka, jog gydytojams nelieka laiko, kurį galėtų skirti pacientams.
„Nemanau, kad pacientų raštingumas prastas. Bėda visada yra ta, kad gydytojas turi per mažai laiko skirti pacientui, suteikti išsamią informaciją. Tai tikrai ne gydytojo kaltė, o sistemos – gydytojas turi pildyti absurdiškai daug dokumentų“, – sakė I. Drėgvienė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius taip pat mano, jog esama būdų, kaip galėtų būti sumažinta biurokratija. Pavyzdžiui, anot jo, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams galėtų būti numatoma paprastesnė tvarka, registruojantis pas gydytojus.
„Reikia ne kraštutinumų – kad pavyzdžiui visi gali kreiptis kur nori, tai gali sukelti chaosą. Bet palengvinti žmonėms galimybę patekti pas atitinkamus specialistus, jei sergi lėtine liga“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Profesorius taip pat pastebėjo, jog net paprastos užduotys neretai reikalauja medikų darbo.
„Nėra net elementaraus apsikeitimo duomenimis – šeimos gydytojai dažniausiai turi suvesti tyrimų duomenis, kad gydytojas-specialistas matytų tuos tyrimus sistemoje“, – paaiškino V. Kasiulevičius.
V. Kasiulevičius pastebėjo, jog neefektyvus darbo planavimas ateityje taps dar didesne problema, mat slaugytojų ir gydytojų ateityje trūks dar labiau, nei dabar.
„Slaugytojų trūksta labiau nei gydytojų – 2030 m. jų trūks kelių tūkstančių, tą rodo Vyriausybės strateginio analizės centro analizė. Šeimos gydytojams yra virš 90 laisvų vietų, 2030 m. jų trūks 269. Tai reikš didelį šoką sistemai“, – perspėjo V. Kasiulevičius.
Tokio bukumo vyriausybės dar nėra buvę, bet Nausėdai tiko ir patiko !
