„Tokie teisės aktų pakeitimai pareikalautų itin didelių savivaldybių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Prašome atsižvelgti į žiedinių savivaldybių specifiką ir specializuotų bei nespecializuotų paslaugų užtikrinimą kertant savivaldybių teritorijos ribas patikėti valstybei ir šiam tikslui numatyti lėšas“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui adresuotame rašte, kurį pasirašė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybių merai.
Rašte atkreipiamas dėmesys, kad LR sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata numato valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų teikimo apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tuo tarpu šio įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad savivaldybės teikiamos specializuotos ir nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos organizuojamos ir apmokamos pagal LR socialinių paslaugų įstatymą bei jo pagrindu priimtus teisės aktus. Šios nuostatos tarpusavyje nesuderinamos, todėl turi būti peržiūrėtos ir patikslintos.
Teks mokėti pačioms?
Pažymima, kad SAM projekte taip pat numatyta, jog savivaldybės galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, tačiau neįvardijami paslaugų įkainiai. Pernai savivaldybės savo pavaldume esančias įstaigas perdavė SAM, o dabar, norėdamos užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą, galimai turės susimokėti už šias paslaugas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad kai kurioms savivaldybėms tokia našta būtų sunkiai pakeliama. „Išankstiniai skaičiavimais mūsų savivaldybei tai galėtų papildomai kainuoti mažiausiai pusę milijono eurų“, – sakė meras.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad dabar dalį funkcijų vėl norima grąžinti savivaldybėms, taip sukuriant besidubliuojantį pacientų pavėžėjimo tinklą, kuriam nenumatyta lėšų. Mero teigimu, nėra aiškus finansavimo šaltinis, nes šiuo metu LR vietos savivaldos įstatyme palikta spraga ir nenustatyta, ar pacientų pavėžėjimas yra savarankiškoji, ar deleguotoji savivaldybės funkcija.
„Mums rūpi mūsų rajono gyventojų sveikata ir galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims patekti į gydymo įstaigas, todėl palaikome praplėstą paslaugų gavėjų – rajono gyventojų – ratą. Pagal naują tvarką jų Vilniaus rajone padidės daugiau nei dviem tūkstančiais. Tačiau papildomas finansavimas savivaldybei nenumatytas“, – teigė R. Duchnevič.
SAM: savivaldybės tai žinojo nuo pradžių
SAM, paklausta, ar savivaldybės pacientų pavėžėjimą turės organizuoti iš savo pinigų, patikslino, kad šiuo metu vyksta pilotinis projektas, skirtas įvertinti šios paslaugos poreikius ir apimtis. Ministerija taip pat priminė, kad apmokėjimo sąlygos savivaldybėms buvo žinomos iš anksto.
„To reikia, kad būtų surinkti duomenys apie pacientų poreikius, sukaupta patirtis tiek valstybės, tiek savivaldybių pervežant pacientus bei pradėtos vystyti organizacinės, informacinės, gydymo įstaigų administracijos sistemos bei kompetencijos, reikalingos pavėžėjimui visos valstybės mastu. Jį, pagal planą, norima pradėti nuo liepos 1 d.
Pagal pirminį pilotinio projekto, kuriame dalyvauja 20 savivaldybių, sumanymą, pacientų pervežimai tarp savivaldybių apmokami valstybės lėšomis, savivaldybės ribose – iš savivaldybių biudžetų, joms iki kovo 1 d. kompensuojant patirtas išlaidas valstybės lėšomis“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Tiesa, priduriama, kad atsiradus finansinėms galimybėms, savivaldybės už vietinius pacientų pervežimus kompensacijų sulauks iki pat bandomojo projekto pabaigos – birželio 30 d.
„Taigi pats faktas, kad savivaldybės turės mokėti už dalį pacientų pervežimų joms buvo žinomas dar pačioje projekto pradžioje. Diskusijų kėlė apimtys – t.y. nežinoma, kiek tokių pavėžėjimų gali būti. Dabar aiškėja apimtys“, – aiškino SAM.
Nurodoma, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki šių metų kovo 1 d. pavėžėjimo paslauga buvo suteikta 9,2 tūkst. kartų, skaičiuojant per visas 20-im savivaldybių.
Ministerija tai pat nurodė, kad šiuo metu kartu su savivaldybėmis diskutuoja dėl pavėžėjimo tvarkos ir aprašo, kuris jį reguliuoja, tikslinimo.
„Kokia apimtimi tai bus padaryta, kol kas per anksti kalbėti. Planuojama, kad galutinis rezultatas bus pasiektas per pavasarį“, – teigė ministro patarėja Tomas Bagdonas.
Tipiskas konservu "reformu" mechanizmas.
