Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kas lemia kataraktos išsivystymą, kokias simptomais ji pasireiškia bei kada reikalinga operacija.
Katarakta – lęšiuko (akies dalies, atsakingos už vaizdo fokusavimą), drumstėjimas, prasidedantis su amžiumi. Tai reiškia, kad kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad lęšiukas bus drumstas.
„Kataraktos vystymosi procesas yra senų ląstelių kaupimasis lęšiuke, o senos ląstelės iš jo nepasišalina. Kuo žmogus vyresnis, tuo tokių ląstelių daugiau, reiškia, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys katarakta“, – aiškino V. Kilius.
Kataraktą išduoda matymas lyg per rūką
Jo teigimu, dažniausiai regos problemos ir vyrus, ir moteris ima kankinti sulaukus 60 ir daugiau metų, tačiau katarakta gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms:
„Nors pagrindinė priežastis, kodėl lęšiukas drumstėja, yra amžius, bet yra ir kitos priežastys, pavyzdžiui, įgimta katarakta, jaunatvinė katarakta. Įtakos gali turėti ir traumos, buvę akies uždegimai, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kai kurie vaistai.
Žalingi įpročiai taip pat turi įtakos kataraktos vystymuisi, rūkoriai, alkoholį nesaikingai vartojantys asmenys dažniau serga katarakta.“
Pačią ligos pradžią galima lengvai sumaišyti su amžine presbiopija, mat dažniausias pradinis simptomas yra neryškus matymas ir bandant pritaikyti akinius, to padaryti nepavyksta, nes akiniai dėl drumsto lęšiuko paprasčiausiai negali pagerinti regėjimo.
Ligai labiau pažengus, pasireiškia kitas kataraktai būdingas simptomas – rūkas akyse, pradedama matyti lyg per miglą, atrodo, tarsi norėtųsi nusivalyti akis ir regėjimas vėl pagerėtų.
„Kuo toliau, tuo labiau liga progresuoja, atsiranda reakcija į dirgiklius – žiūrint į šviesos šaltinį tai pradeda dirginti, suprastėjęs matymas prieblandoje ir naktį. Dėl to vairuojantys žmonės anksčiau pastebi kataraktą“, – kalbėjo gydytojas oftalmologas.
Lęšiuko drumstėjimas gali sukelti ir vieną netikėtą simptomą – staiga gali pagerėti matymas iš arti, tačiau V. Kilius pažymi, kad tai yra tik laikinas matymo pagerėjimas.
Kataraktai būdingas ir neryškių, išblukusių spalvų matymas, tačiau šio požymio daugelis nė nepastebi, mat tai, kad matomos spalvos buvo neryškios, supranta tik po operacijos.
Įspėja nekentėti ir kreiptis pas gydytoją
Tik pačiam žmogui suprasti, ar prastėja regėjimas, ar serga katarakta, o gal kitomis akių ligomis, neįmanoma, todėl gydytojas oftalmologas primena nedelsti ir nekentėti – pastebėjus pokyčius, kreiptis į specialistus.
„Visada reikia kreiptis į gydytoją, kai su matymu kažkas yra negerai, jeigu yra kažkoks įtarimas, reikia nekentėti, kreiptis ir gydytojas nustatys diagnozę, pasakys, koks gydymas reikalingas.
Katarakta turi savo specifinius požymius: neryškų matymą, miglą, matymą lyg per aprasojusį stiklą, bet kartais juos gali sukelti glaukoma ar tinklainės degeneracija. Pablogėjęs matymas gali reikšti skirtingas būkles, todėl jeigu negerai, nereikia laukti, kol praeis“, – pabrėžia V. Kilius.
Vis tik, gydytojas turi džiugią žinią išgirdusiems kataraktos diagnozę – atlikus operaciją, matymas atsistato, tačiau pastebi, kad operacija čia ir dabar vos nustačius ligą nėra būtina visiems:
„Pradinėse stadijose nereikia skubėti operuoti, tik tada, kai ji pasiekia tam tikrą stadiją, dažniausiai – kai pradeda trukdyti matymui. Pradžioje katarakta gali būti paliekama stebėjimui arba gydoma lašais, kurie lėtina kataraktos vystymąsi, bet nechirurginio gydymo, kuris išgydytų kataraktą, nėra.
Išgydyti kataraktą pilnai gali tik chirurginis gydymas, bet tai nereiškia, kad visiems reikia operacijos, nes ne visi sulaukia stadijos, kada būtina operuoti.“
Kataraktos operacijos prireikia ne visiems
Kataraktos operacija laikoma viena saugiausių ir mažiausiai komplikacijų sukelianti operacija, nors pašnekovas priduria, kad kuo labiau uždelstas kataraktos gydymas, tuo operacija sunkesnė, tai reiškia, kad didėja ir komplikacijų rizika.
„Jeigu viskas pavyksta sėkmingai, nėra didelio skirtumo, anksti ar vėlai operuoti kataraktą, pilnas atsistatymas įmanomas net ir labai uždelsus, bet rekomenduojama nekentėti.
Katarakta išgydoma visais atvejais, bet gali būti diagnozuojamos kitos ligos, kurių delsimas nesibaigia taip gerai. Jeigu tai yra glaukoma ar tinklainės degeneracija, pralaukus tinkamą momentą procesas yra negrįžtamas ir matymo nebeatstatysime“, – sako jis.
V. Kilius pasakoja, kad kataraktos operacija – gan paprasta procedūra, atliekama taikant vietinę nejautrą ir jau tą pačią dieną po operacijos žmogus gali keliauti namo.
„Atvykus į dienos chirurgijos centrą, kur bus atliekama operacija, pacientas jai paruošiamas, sulašinami lašiukai. Pasiruošimo procesas yra gana imlus laikui, gali užtrukti valandą-dvi, o pati operacija trunka apie 15-30 minučių, kartais kiek ilgiau.
Po operacijos ant akies užklijuojamas tvarstis ir žmogus išleidžiamas namo. Kitą dieną jis turi pasirodyti gydytojui, tvarstis nuklijuojamas ir, jeigu nėra didelio pooperacinio uždegimo, žmogus jau mato.
Geriau matyti žmogus pradeda po savaitės, bet matymas dar būna nestabilu. Maksimumą pasiekia maždaug per mėnesį laiko, tampa stabilus“, – apie kataraktos operaciją pasakojo pašnekovas.
Po operacijos dvi-tris savaites reikalingas režimas, tiksliau, akies priežiūra, lašinami lašai ir laikomasi gydytojo paskirto režimo, kuris visais atvejais yra individualus, priklausomai nuo to, kaip vyko operacija.
Apie mėnesį laiko po operacijos reikia vengti ir akies dirgiklių: dulkių, vėjo, ryškios šviesos, karščio (pvz., pirties), tačiau prabėgus mėnesiui apribojimų nelieka.
Kaip dažnai reikia tikrintis akis?
O ar galime sumažinti riziką susirgti katarakta? V. Kilius sako, kad sveikas gyvenimo būdas lėtina kataraktos vystymąsi ir jos atsiradimą, tačiau nuo jos neapsaugo, tik kitaip formuojasi ir turi mažiau įtakos matymui.
Vis tik, ką visi galime padaryti – reguliariai tikrintis akis. Tai rekomenduojama daryti kas dvejus metus, tačiau gydytojas oftalmologas šypteli, kad sulaukus 40 ir daugiau metų gyvenimas kone pats priverčia tai padaryti:
„Maždaug nuo 40 metų amžiaus prasideda vadinama presbiopija, amžinė toliaregystė, ir jie būna priversti eiti prisiderinti akinius ir juos apžiūri akių gydytojas, jeigu pamato problemas, jas diagnozuoja.“
Gydytojas oftalmologas priduria, kad delsti ir tikėtis, kad regėjimas savaime pagerės, neverta – po operacijos pasikeičia ne tik regėjimas, bet ir gyvenimo kokybė:
„Sergant katarakta didėja tikimybė išsivystyti depresijai. Nėra ryškumo, nėra spalvų, maža šviesos – gyvenimas tampa liūdnas.
O po operacijos – bingo – viskas sušvinta ryškiomis spalvomis, namuose televizorius pradeda rodyti lyg naujas, maistas tampa skanesnis, nes matai, ką valgai, vėl pradedi skirti kaimynus ir, liūdna žinia, atsiranda raukšlių ant veido (anksčiau jų dėl drumsto lęšiuko nesimatė). Bet tai niekis, nes šviesus matymas kelia nuotaiką!“