Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios yra šių negalavimų priežastys bei kada vertėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip pasireiškia šie regos sutrikimai?
Pasak D. Auškalnio, mirguliavimas akyse gali būti apibūdinamas kaip trumpalaikis šviesos blyksnių, žybsnių ar kitų šviesos efektų atsiradimas regos lauke. Tai gali pasireikšti kaip švytėjimai, įvairūs zigzagai ar kitokie šviesos pokyčiai.
Regėjimo lauke matomos plaukiojančios drumzlės yra mažos, šviesios dėmelės ar gijos, kurios juda kartu su akių judesiais. Jos atsiranda, kai mažos dalelės tarsi plaukioja skystame akies viduje ir meta šešėlį ant tinklainės.
„Viena dažniausių klaidingų nuomonių apie šiuos regos sutrikimus yra ta, kad mirguliavimas akyse visada reiškia rimtą problemą. Dažnai tai yra nekenksminga ir atsiranda dėl amžiaus. Taip pat klaidingai manoma, kad drumzlių matymas visada susijęs su akių ligomis, nors tai gali būti ir migrenos ar streso pasekmė“, – aiškina vaistininkas.
Taip pat dažnai žmonės klaidingai mano, kad plaukiojančios drumzlės ar mirguliavimas akyse visada sukelia negrįžtamą regos žalą. Iš tiesų, dauguma atvejų šie simptomai yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais amžiaus pokyčiais ar laikinais veiksniais, tokiais kaip stresas ar nuovargis.
Priežastys
Mirguliavimą akyse gali sukelti įvairios priežastys. Vienos jų:
-migrena,
-didelis stresas,
-nuovargis,
-akies tinklainės funkcijų sutrikimai,
-kraujotakos sutrikimai, tokie kaip hipertenzija ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.
„Matomos drumzlės gali būti nulemtos ir natūralaus amžėjimo – tai yra dažniausia jų atsiradimo priežastis, dėl akių sveikatos pokyčių, susijusių su vyresniu amžiumi“, – priduria pašnekovas.
Plaukiojančios drumzlės taip pat dažnai atsiranda dėl stiklakūnio pokyčių. Su amžiumi stiklakūnis gali suskystėti ir atsiskirti nuo tinklainės, sukeldamas drumzlių atsiradimą.
Kartais mirguliavimą akyse ar drumzlių atsiradimą gali sukelti akių traumos, kurios paveikia tinklainę ar stiklakūnį. Tokiais atvejais simptomai gali būti laikini arba ilgalaikiai, priklausomai nuo traumos sunkumo.
Uveitas (akies uždegimas) ar kitos akių infekcijos taip pat gali sukelti drumzlių atsiradimą ar mirguliavimą, nes uždegimas gali paveikti stiklakūnį ar tinklainę. Nors rečiau, bet mirguliavimas gali būti ženklas, kad atsirado tinklainės plyšimas ar prasidėjo atsisluoksniavimas, kas yra rimta būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį, kuris pasireiškia mirguliavimu akyse ar drumzlių matymu. Šalutinis poveikis dažniausiai yra laikinas, tačiau būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei šie simptomai atsiranda vartojant naujus vaistus. Staigūs gliukozės kiekio kraujyje svyravimai, ypač sergant diabetu, gali sukelti regos pokyčius, įskaitant mirguliavimą akyse.
Kada kreiptis į gydytoją?
„Tačiau jei mirguliavimą akyse lydi staigus regos pablogėjimas, matosi daug drumzlių vienu metu, ar jei jaučiate stiprų akių skausmą – tai gali būti rimtų akių ligų požymis, tad reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tam, kad gydytojas įvardintų diagnozę, jis dažniausiai atlieka specialius akies tyrimus, įskaitant akių dugno apžiūrą, akispūdžio matavimą ir kartais specialius vaizdo tyrimus, kad būtų patikrinta tinklainės būklė.
Atlikus tyrimus ir nustačius sveikatos problemą, gydytojas paskiria atitinkamą gydymą. Pavyzdžiui, jei simptomai kyla dėl migrenos, gali būti skiriami vaistai nuo migrenos. O jei problema susijusi su akies tinklaine, gali prireikti sudėtingesnio gydymo.
Visgi dažniausiai mirguliavimo gydyti nereikia, gali pakakti profilaktiškai drėkinti akis, naudojant specialius akių lašus bei regėjimą stiprinančius maisto papildus“, – paaiškino D. Auškalnis.
Kaip galima užkirsti kelią šiems simptomams?
Pasak vaistininko, minėtų simptomų rizikos padėti išvengti gali sveiko gyvenimo būdo propagavimas: reguliarus poilsis, streso bei įtampos valdymas, fizinis aktyvumas, sveika mityba, turinti daug antioksidantų, pavyzdžiui, vitaminų C ir E, liuteino, seleno, omega-3 riebiųjų rūgščių ir pakankamas skysčių vartojimas.
„Antioksidantai padeda išvengti laisvųjų radikalų sukeliamos žalos kūnui, juos paprasčiausiai neutralizuodami. Nemažai antioksidantų turi vaisiai, daržovės, augaliniai aliejai, kiaušiniai, jūros gėrybės ir žuvis.
Tikslingai neprisižiūrint savo mitybos principų, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir reguliariai vartoti maisto papildus, kurie stiprintų organizmą iš vidaus. Taip pat svarbu rūpintis bendra sveikata ir reguliariai tikrinti kraujospūdį“, – pataria specialistas.
