Apie šios ligos atsiradimo priežastis bei būdus kaip ją nutolinti komentuoja „Benu“, vaistininkė Loreta Tamošauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.
L. Tamošauskienė aiškina, kad katarakta – akių liga, kurios metu akyje esantis lęšiukas dėl jo drumstėjimo praranda savo skaidrumą, todėl šia liga sergantieji mato neryškų, miglotą vaizdą.
„Katarakta paprastai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau retai, bet pasitaiko atvejų, kai ja serga ir vaikai. Taip pat ji gali išsivystyti dėl įvairių traumų, uždegimų. Katarakta yra viena dažniausių aklumo priežasčių pasaulyje.
Tai neskausminga ir lėtai progresuojanti liga. Pagrindinis simptomas – suprastėjęs regėjimas, neryškus, tarsi pro rūką, vaizdas vienoje arba abejose akyse. Taip pat gali pasireikšti tokie simptomai kaip sumažėjusios spalvos ir kontrastas, dvejinimasis akyse“, – sako vaistininkė.
Kataraktos atsiradimo priežastis – nežinoma
Specialistė teigia, kad daugumai asmenų katarakta vystosi jiems senstant. Maždaug nuo 40 metų prasideda akies lęšiuko drumstėjimas, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai akyse.
„Kodėl katarakta išsivysto – dar nėra tiksliai žinoma, tačiau jos atsiradimo riziką gali didinti, jei šeimoje buvo sirgusiųjų katarakta, žmogus skurdžiai maitinosi, dėl ko atsiranda didelis vitaminų trūkumas.
Rūkymas, reguliarus alkoholio vartojimas, didelis UV saulės spindulių poveikis, taip pat anksčiau patirtos akių traumos gali paskatinti kataraktos atsiradimą bei progresavimą. Didesnę riziką susirgti šia liga turi ir sergantieji cukriniu diabetu.
Sveikas gyvenimo būdas, akių apsauga nuo UV saulės spindulių, reguliarus regos tikrinimasis ir savalaikė sutrikimų korekcija gali padėti anksčiau diagnozuoti šią ligą, tačiau kataraktos vystymosi sustabdyti neįmanoma.
Kol kas vienintelis galimas šios ligos gydymas – operacija, kuomet mikrochirurginiu būdu akies lęšiukas yra pakeičiamas dirbtiniu“, – sako L. Tamošauskienė.
Įtaką gali daryti įvairios traumos bei ultravioletiniai spinduliai
G. Šimkė teigia, kad katarakta neretai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo, tačiau nemažai įtakos turi ir tokie veiksniai kaip įvairios traumos, tam tikros ligos ar ilgalaikis saulės ultravioletinių spindulių poveikis: „Pagrindinis kataraktos simptomas yra neryškus arba miglotas matymas.
Tačiau taip pat pasireiškia ir padidėjęs jautrumas šviesai, akinimo pojūtis – lyg matytųsi blyksniai, ryškios šviesos, taip pat prastas matymas naktį, spalvų išblukimas arba gelsvėjimas. Atsiranda dažnas poreikis keisti akinius ar kontaktinius lęšius, nes senesni atrodo nebeveiksmingi.“
Vaistininkė sako, kad akies lęšiuko pagrindą sudaro vanduo ir baltymai, o sveikam žmogui jie yra išsidėstę taip, kad lęšiukas būtų skaidrus ir galėtų efektyviai praleisti šviesą.
„Visgi senstant, baltymai pradeda klijuotis vienas prie kito, susidaro jų sankaupos, o tai lemia lęšiuko drumstėjimą. Vėliau drumstėjimas progresuoja ir atsiranda katarakta. Todėl ši liga dažniausiai siejama su vyresniu amžiumi.
Kataraktos atsiradimui įtakos gali turėti ir oksidacinis stresas, pažeidžiantis lęšiuko ląsteles. Kadangi vyresniame amžiuje silpnėja antioksidacinės organizmo sistemos, lęšiukas tampa mažiau atsparus įvairioms pažaidoms.
Laisvieji radikalai gali pažeisti ląstelių baltymus, DNR ir lipidus, todėl žmogui gali grėsti įvairios ligos, įskaitant kataraktą. Laisvieji radikalai gali pažeisti lęšiuko ląsteles, pakeisdami jų funkciją, tai gali turėti įtakos lęšiuko gebėjimui praleisti šviesą ir išlaikyti ryškų regėjimą.
Dar viena priežastis, kodėl vyresnio amžiaus pacientus katarakta kankina dažniau, yra paprasčiausias drėgmės netekimas. Senstant lęšiukas gali prarasti dalį jo sudėčiai esminio vandens, tad pamažu nyksta elastingumas ir skaidrumas, atsiranda drumstėjimas.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurios kataraktos formos yra įgimtos, paveldimos iš tėvų“, – sako G. Šimkė.
Kaip išvengti kataraktos?
G. Šimkės teigimu, nors katarakta gali atsirasti dėl natūralaus senėjimo, yra būdų, galinčių padėti šios ligos išvengti arba, kiek įmanoma, atitolinti jos progresavimą.
Visų pirma, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nes, pavyzdžiui, rūkymas blogina kraujotaką, skatina uždegiminius procesus organizme, mažina vitamino C, E ir kitų, pasisavinimą.
„Taip pat rūkant į organizmą patenka daug laisvųjų radikalų – nestabilių molekulių, kurios gali pažeisti ląsteles. Panašiai veikia ir alkoholio vartojimas.
Taip pat būtina naudoti akių apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių. Į akis patenkantys UV spinduliai, gali sukelti pažeidimus lęšiuke, oksidacinį stresą ir pažeisti lęšiuko baltymus bei kitas struktūras, kas lemia drumstėjimo atsiradimą.
Svarbu kontroliuoti ir lėtines ligas, tokias kaip diabetas, nes diabetui būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti padidėjusį sorbitolio kaupimąsi akies lęšiuke. Sorbitolis savo ruožtu didina skysčių sankaupas ir tuo pačiu lęšiuko dydį, tad atsiranda kataraktos rizika“, – pasakoja vaistininkė.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti kataraktos riziką?
Specialistė akcentuoja, kad labai svarbu įvairi subalansuota mityba bei maisto papildai, kuriuose gausu antioksidantų:
„Dažniausiai antioksidantai randami vaisiuose, įvairiose daržovėse, riešutuose bei sėklose (pavyzdžiui, migdoluose, lazdyno riešutuose, migdolų sėklose), sėmenyse, žuvyje bei jūros gėrybėse (lašišoje, krevetėse), arbatoje ir kavoje (žaliojoje arbatoje) ir kituose maisto produktuose.
Renkantis maisto papildus, reikėtų į racioną įtraukti vitaminą C, seleną, cinką, beta-karoteną, polifenolius, likopeną, liuteiną, zeaksantiną. Liuteinas ir zeaksantinas yra natūraliai randami ir maisto produktuose: žalios ir geltonos spalvos daržovėse, tokiose kaip špinatai, brokoliai, morkos, salotos, paprikos.
Taip pat jų gausu kiaušiniuose, žuvyse. Vaistinėse yra platus maisto papildų, skirtų akių sveikatai gerinti, pasirinkimas. Pagrindinės jų sudedamosios dalys yra antioksidantai, kurie, kaip ir buvo minėta, mažina oksidacinį stresą.
Vitaminai ir antioksidantai, tarsi natūralus filtras, taip pat saugo akis nuo kenksmingų mėlynos šviesos, kurią spinduliuoja elektronikos prietaisai, pavyzdžiui., telefonas, televizorius, kompiuterio ekranas, bangų. Pastarosios gali taip pat pakenkti tinklainės audiniams.“
