„Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle teigia, kad tai, jog Lietuva tarp naujųjų ES narių nusileidžia tik Estijai ir Čekijai yra išties gera žinia, tačiau blogai yra tai, kad mes pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti užimame tik 123 arba apvertus klausimą atvirkščiai, užimame net 18 vietą pagal mokesčių poveikį skatinimui užsiimti šešėline, vokeline, mokesčių slėpimo, gyvenimo iš pašalpų, valstybės, darbdavio ir savęs apgaudinėjimo veikla.
„Tad pats metas mažinti darbo mokestinę naštą pradedant nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimo bent iki minimalaus darbo užmokesčio dydžio bei mažinant socialinio draudimo įmokas ir dalį pensijų (bazines) dengti iš bendro valstybės biudžeto. Dabar gi minimalų darbo užmokestį uždirbantį (ne gaunančio!) darbuotoją slegia 36.5% mokesčių našta – viena didžiausių Europoje ir visame pasaulyje. Bet tuo pačiu nemaža dalis tų žmonių gauna vienokią ar kitokią valstybės paramą, tad vaizdžiai galima sakyti, kad valstybė iš pradžių apmokestina, o vėliau tuos pačius darbuotojo uždirbtus pinigus duoda atgal“, - rašo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, tai tik tokios sistemos bėda, kad minėto „paėmimo“ ir „davimo“ metu dalis pinigų nubyra biurokratinio aparato išlaikymui. Nors tas byrėjimas ir nenumaldomas noras rūpintis mažai uždirbančiais, matyt, ir yra priežastis, kodėl mokesčiai nėra mažinami.
N. Mačiulis: čia nieko naujo
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškina, kad jau keletą metų ne tik Pasaulio ekonomikos forumo bet ir Pasaulio banko indeksai rodo, kad būtent didelis darbo jėgos apmokestinimas ir nelankstūs darbo santykiai yra tai kas labiausiai slopina Lietuvos konkurencingumą ir potencialą.
„Vis tik, jeigu Seimas ryžtųsi ir priimtų įstatymus ir pokyčius, kurie yra numatyti naujajame socialiniame modelyje, tai Lietuva turėtų galimybę pakilti į trisdešimtuką pasaulyje. Nes vis tik yra ne tik numatytos darbo lankstumo didinimas, bet ir mažinamos socialinio draudimo įmokos. Iš pradžių 1 proc. punktu, tačiau numatoma, kad jos mažėtų ir ateityje. Bent jau iš dalies problema būtų sprendžiama“, - įrodinėjo ekonomistas.
Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103). 2015–2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį – 14,8 proc., trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.
