Kaip pasakojo kaunietė Viktorija (vardas redakcijai žinomas), apie griaunamą slėptuvę jai pranešė jos artimieji, gyvenantys visai šalia buvusių „Juzės“ buities namų, Nasturtų gatvėje. Visai šalia, vos keliolikos metrų atstumu, stovi senos statybos namas.
Apie griaunamą slėptuvę jiems kasdien primena stambių gabaritų statybinė technika, darbą pradedanti maždaug 7:45 ryte ir darbus baigdama apie 17 val.
Kaip pasakojo skaitytoja, be sukeliamų asmeninio gyvenimo nepatogumų, statybos kelia kitą pagrįstą klausimą – kaip išduotas leidimas tokioms statyboms dera su Vyriausybės keliamais tikslais didinti kolektyvių apsaugos statinių (priedangų) ir slėptuvių skaičių.
Be to, Kauno miesto savivaldybė šiuo metu svarsto programą, pagal kurią daugiabučių gyventojams būtų skiriamos lėšos įsirengti slėptuves butų rūsiuose. Tad sprendimas išduoti leidimą statyboms atrodo gana keistas.
Patyrė ir asmeninių nuostolių
Anot Viktorijos, šeimai jau teko patirti ir asmeninių nuostolių. Senos statybos name neseniai buvo atliktas kapitalinis remontas – nuo vibracijos sėdus gruntui, suskilinėjo plytelėmis išklijuotos grindys
Gyventojai pasakoja, jog jau apie 2 savaites laiko gyvena it seisminėje zonoje – skilinėja sienos, dreba aplinkiniai namai
Viktorija neatmetė, jog senos statybos namas gali ir sugriūti. Tik kyla klausimas, kas atsakys už padarytus nuostoliu
Statybos inspekcija – leidimas išduotas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) siekiant išsiaiškinti, ar išduotas leidimas griauti minėtą slėptuvę. Pasirodo, jog toks leidimas išduotas buvo.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad 2024-01-26 statytojui UAB "Kauno buities namai" išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal parengtą projektą „Paslaugų paskirties pastato Savanorių pr. 225, Kaune, rekonstravimo, formuojant du gydymo su administracinės patalpomis pastatus ir automobilių saugyklos statybos projektas“, – atsakyme rašė VTPSI.
Anot VTPSI atstovės, jei gyventoja patirtų nuostolius statybų metu, ji turėtų dėl patirtos žalos kreiptis į teismą civiline tvarka.
„Atvejį reikėtų vertinti individualiai ir Statybos inspekcija tik griežtai savo kompetencijos ribose galėtų įvertinti ar statyba vykdoma, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Tuo tarpu bendruoju atveju pažymėtina, jog ginčas dėl statytojo gretimo žemės sklypo savininkui galimai sukeltos žalos ir jos atlyginimo būdų turi būti sprendžiamas civiline tvarka, todėl gretimo žemės sklypo savininkas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali juos ginti teisme įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įprastai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos, nuostolius kompensuoja draudimas“, – teigė VTPSI atstovė.
Galėjo talpinti iki 250 asmenų
Skaitytojos minima slėptuvė randama adresu Savanorių pr. 225 – būtent šiuo adresu sovietmečiu po buvusiais buities namais „Juzė“ buvo įkurta slėptuvė. Ši slėptuvė – viena iš 214 sovietmečiu įkurtų slėptuvių.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar 2018 m. rašė apie šią slėptuvę – tuo metu ją panaudos būdu kontroliavo Kauno miesto savivaldybė. Portalo duomenimis, slėptuvė yra 690 kv. m. dydžio, iš pradžių galėjusi talpinti apie 250 žmonių, tačiau nepriklausomybės metais perdarius į vadavietę, ši slėptuvė gali talpinti iki 50 žmonių.
Patalpa apsaugota nuo išorinių pavojų: potvynių, cheminio ginklo ir buvo skirta tik ekstremalių situacijų vadų posėdžiams.
Visuomenininkas: kolaboravimas su priešu
Nors savivaldybės įrengia vis daugiau kolektyvinės priedangos statinių, tai nedaro didelio įspūdžio kai kuriems visuomenininkams.
Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Anot visuomenininko, mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.
„Visą laiką priešo logika yra tokia, kad taikinys turi būti kuo vertingesnis. Tai reiškia, kad vienu pataikymu turi būti padaroma kuo daugiau žalos. Ir pavyzdžiui, jei raketa skrenda į 5 aukštų pastatą, tai yra taikomasi tarp 1 ir 2 aukšto, kad aikštelė, ta laiptinė, visa sugriūtų. Griūna perdanga antro aukšto ir tada visas pastatas prasmenga“, – sakė Šarūnas Jasiukevičius.
Visuomenininkas tikina, kad dabartiniai mūsų kolektyvinės apsaugos statiniai ne tik nėra tinkami pasislėpti žmonėms, bet ir labai pavojingi, nes kilus karui taptų pirmaisiais rusų raketų taikiniais.
„Jeigu mes surenkame, sukomplektuojame žmones kolektyviniame gynybos statinyje, kurie yra pažymėti – mokyklos, bažnyčios, sporto salės – tai į tą bažnyčią gali 1000 žmonių tilpti ir priešui tai yra gerokai vertingesnis taikinys. Tai viena raketa nužudytų ne 40 žmonių, o 1000 žmonių“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ teigė Šarūnas Jasiukevičius.
