Ką svarbu žinoti apie šią ligą ir kokie simptomai išduoda, kad metas skubėti pas gydytoją, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Navickas.
Rizikos veiksniai
Specialistas paaiškina, kad miokardo infarktas yra širdies liga, kuri pasireiškia, kai dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju jis yra pažeidžiamas.
„Dažniausiai tai yra vainikinių širdies kraujagyslių, kurios deguonimi maitina širdies raumenį, patologija. Dėl aterosklerozės kraujagyslėje susidaro nestabili plokštelė, ji įplyšta, aplink ją formuojasi trombas, kuris iš lėto, arba kartais staiga, užkemša kraujagysles.
Tada sutrinka kraujotaka, kraujo deguonies pristatymas į širdį ir toje širdies raumens zonoje prasideda pakenkimas“, – komentuoja G. Navickas.
Pasak gydytojo, didesnė rizika patirti miokardo infarktą yra 45–60 metų amžiaus vyrams. Tačiau pastebima, kad ši grėsminga liga dažnai paliečia ir vyresnes moteris.
„Iki menopauzės miokardo infarkto rizika yra mažesnė. Tačiau perėjus 60 metų ribą, kada sumažėja estrogeno gamyba ir nebėra apsaugos, vyresnio amžiaus moterų, galinčių sirgti miokardo infarktu, skaičius pasiekia ir viršija vyresnio amžiaus vyrų skaičių“, – komentuoja specialistas.
Gydytojo teigimu, miokardo infarkto rizikos veiksnių yra labai daug. Siekiant išvengti šios grėsmingos ligos, pasak G. Navicko, labai svarbu teisingi gyvenimo įpročiai.
„Rizikos veiksniai, kurie nuo pačio žmogaus nepriklauso, yra lytis ir genetika. Tačiau didžiąją dalį veiksnių žmogus gali kontroliuoti.
Pavyzdžiui, kategoriškai atsisakyti rūkymo, atsakingai rūpintis mityba, užtikrinti reikalingą fizinį krūvį ir poilsio režimą. Vis dažniau kalbama, kad prie rizikos veiksnių prisideda ir trumpas miego laikas“, – atskleidžia pašnekovas.
Miokardo infarkto simptomai
Kartais pajautę nemalonius pojūčius krūtinėje, žmonės suabejoja, ar tai viso labo paprastas skausmas, o gal rimtesnis sutrikimas, į kurį nereikėtų numoti ranka? Gydytojas pasakoja, kad miokardo infarktui nėra būdingas trumpalaikis bei duriantis skausmas ir paaiškina, kokie požymiai leidžia atpažinti šią grėsmingą ligą.
„Miokardo infarkto skausmas yra platus, gniaužiantis, dažnai plinta į petį, gali pereiti į viršutinį žandikaulį, kairę ranką. Kartais žmonės sako, kad skausmas netgi surakina nugarą tarp menčių. Jeigu atsiranda netipiniai jutimai krūtinėje, tai yra signalas, kad kažkas su sveikata gali būti blogai“, – įspėja G. Navickas.
Pasak G. Navicko, trumpalaikius gresiančio miokardo infarkto požymius žmogus gali jausti savaitę ar kelias dienas prieš jam įvykstant. Tai gali būti po didesnio fizinio krūvio, ilgesnio pasivaikščiojimo ar lipimo laiptais atsiradęs spaudimas krūtinėje, trunkantis 2–3 minutes. Taip pat gali pasireikšti dusulys.
Pašnekovo teigimu, dažniau kartojantis tokiems požymiams, reikėtų pasirodyti šeimos gydytojui, kuris paskirs siuntimą pas kardiologą. Tačiau, jeigu pirmą kartą gyvenime atsirado ūmus skausmas, kuris truko daugiau kaip 20 minučių, G. Navickas įspėja nedelsti ir kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą: „Toks ligonis turi kuo greičiau patekti į ligoninę pas kardiologus, kad būtų atverta širdies kraujotaka.“
Svarbu neuždelsti
Pasak gydytojo, miokardo infarktą patyręs žmogus į gydytojų rankas turi pakliūti per „dvi auksines valandas“. Per jas atstatoma kraujotaka širdyje, todėl pakenkimai būna minimalūs, o kai kuriais atvejais širdies raumuo išlieka visai nepažeistas.
„Kraujotakos atstatymui yra du metodai. Vienas iš jų, tai kraujo krešulius tirpinantys vaistai, vadinamas trombolizės atlikimas. Kitas metodas – kai į pakenktą kraujagyslę įstatomas stentas, vadinama koronarinė intervencija.
Privalumas yra pirminiam stentavimui, bet jeigu per dvi valandas žmogus negali pakliūti į gydymo įstaigą, kur atliekamas kraujotakos atstatymas statant stentą į kraujagyslę, tuomet daroma trombolizė ir vaistais tirpinamas kraujotakoje susidaręs krešulys. Tačiau laikas per kurį galima atlikti trombolizę nuo skausmo pradžios taip pat yra ribotas“, – paaiškina specialistas.
Žmogui nespėjus atvykti į ligoninę, miokardo infarkto pasekmės gali būti mirtinos. Jeigu žmogus pas gydytojus pasirodo, tačiau uždelsia, tikėtina, kad tai ateityje stipriai atsilieps jo sveikatos būklei.
„Jeigu galvojama, kad paskaudėjo ir praeis, ir į ligoninę patenkama nuo skausmų pradžios praėjus 8–9 valandoms, per tą laiką širdies raumuo nukenčia, nes pakenktoje zonoje formuojasi širdies raumens randas. Gali atsirasti širdies nepakankamumas. Po to žmogus nebus toks, koks jis buvo iki ligos. Jį dažniau gali varginti dusulys, jis sunkiau pakels fizinį krūvį“, – nurodo pašnekovas.
Ragina laiku rūpintis sveikata
G. Navickas pasakoja, kad kai kuriais atvejais miokardo infarktą patyrusiems žmonėms gali nepasireikšti jokie liekamieji reiškiniai, jie jausis taip, tarsi nieko nebūtų nutikę. Tačiau gydytojas įspėja, kad žmogui, kuris jau patyrė miokardo infarktą, rizika, kad jis gali ištikti dar kartą, yra gerokai didesnė. Todėl, pasak pašnekovo, labai svarbu, kad žmonės susirūpintų savo sveikata ir gyvenimo būdu.
„Miokardo infarktą patyręs žmogus būtinai turi vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kurie neleidžia susidaryti naujiems trombams ir reguliuoja cholesterolį. Kartais žmonės pasiklauso kaimynų, neaiškios informacijos ir praėjus infarktui nutraukia vaistus. Taip daryti jokiu būdu negalima“, – sako G. Navickas.
Jis priduria, kad siekiant išvengti šios ligos ar jos pasikartojimo, svarbu vengti aukščiau paminėtų rizikos veiksnių: žalingų įpročių, per mažo fizinio krūvio ir netinkamo poilsio režimo. Gydytojas sako norintis paskatinti visus lietuvius rūpintis savo sveikata ir laiku užkirsti kelią ligoms.
„Prevencinės programos yra ne šiaip sau sugalvotos. Vyrams nuo 45 metų ir moterims nuo 50 metų šeimos gydytojas paskiria kardiologo konsultaciją, yra atliekami visi tyrimai. Kuo anksčiau išaiškini pirminius kraujagyslių pakenkimo požymius, pavyzdžiui, kad žmogus turi nesureguliuotą kraujospūdį ar cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo efektyviau galima užkirsti kelią miokardo infarktui“, – teigia specialistas.
