kraujagyslės

Pusryčiai yra puiki proga pradėti dieną sveikai. Nors daugelis renkasi tradicinį pusryčių patiekalą – kiaušinius, nauji tyrimai rodo, kad per pusryčius juos pakeitus riešutais, galima gerokai sumažinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad per pusryčius kiaušinius pakeitus riešutais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti 17 proc.

Rugsėjo 29-ąją, Pasaulinę širdies dieną, atkreipiame dėmesį į vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo Prano Šerpyčio, Lietuva vis dar susiduria su dideliu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, o pagrindinė to priežastis – sveikatai nepalanki gyvensena, kurioje gausu streso, netinkamos mitybos ir kitų sveikatai žalingų įpročių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Dažniausiai sakoma, kad idealus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg – tai laikoma sveikos širdies ir kraujagyslių sistemos ženklu. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad kraujo spaudimas gali svyruoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip amžius, gyvenimo būdas ar sveikatos būklė.

Nors cholesterolis yra organizmui būtina medžiaga, visgi per didelis jo kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ir kraujagyslių užsikimšimai. Nors daugelis cholesterolį sieja su neigiamas padariniais, svarbu suprasti, kas lemia jo kiekio padidėjimą. Aukštas cholesterolio kiekis dažnai neturi akivaizdžių simptomų, todėl jis paprastai nustatomas tik atliekant kraujo tyrimus.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Kraujagyslių ligos gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Kraujagyslių siaurėjimas yra būklė, kai kraujagyslės, ypač arterijos, susiaurėja. Tai sumažina kraujo pratekėjimą per kraujagysles, dėl ko gali sumažėti organų ir audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Negydant gali kilti gangrena, dėl kurios gali tekti amputuoti galūnes.

Kraujagyslių būklės suprastėjimas (arba arteriosklerozė) apibūdina būklę, kurioje arterijų sienelėse kaupiasi riebalų perteklius, cholesterolio plokštelės ir kitos medžiagos. Šis procesas sukelia arterijų užsikimšimą, kietėjimą, ir sumažina jų elastingumą bei pralaidumą. Tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas ar širdies priepuolis, riziką.

Lietuva vis dar pirmauja dėl mirčių, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. O jų atsiradimo priežastis – užsikimšusios kraujagyslės. Tačiau šioms ligoms galima užkirsti kelią, tereikia savimi pradėti rūpintis kiek įmanoma anksčiau. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, kokie yra užsikimšusių kraujagyslių simptomai, kokį pavojų tai gali sukelti bei kokius maisto produktus rinktis, kad to išvengtume.

Kraujagyslių sistema yra neatsiejama mūsų kūno dalis, atsakinga už kraujo transportavimą ir gyvybinių medžiagų tiekimą visiems organams bei audiniams. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuris dažnai pasižymi nepakankamu fiziniu aktyvumu, netinkama mityba bei padidėjusiu streso lygiu, lemia vis dažnesnes kraujagyslių sistemos ligas, kurių požymius pastebėti kuo anksčiau – itin svarbu.

Ankstyvas miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies priepuoliu, yra rimta širdies ligos forma, kuri gali turėti lemtingų pasekmių. Tai atsitinka, kai širdies raumenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies dėl kraujagyslių užsikimšimo ar susiaurėjimo. Visgi laiku atpažinus miokardo infarkto simptomus, galima išvengti šios ligos pasekmių ar net išgelbėti savo ir (ar) artimojo gyvybę.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse. „Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios.

Nemažai kam topinambai gali būti visai negirdėti, tačiau šią daržovę vartojantys žmonės jais jau mėgaujasi. Atėjęs pavasaris – tinkamas metas nuimti pirmąjį topinambų derlių. Apie topinambus ir jų naudą organizmui tv3.lt portalui pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė prof. dr. Elvyra Jarienė. Elvyra Jarienė pasakoja, kad topinambai (lot. Helianthus tuberosus L.) – trumpos dienos augalai, nereiklūs dirvai ir vietai, gerai žiemoja ir dera.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugybėje pasaulio šalių. Jos kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų mirčių, todėl svarbu aptikti jas laiku. Atlikite paprastą testą su savo pirštais – tai gali išduoti, ar sergate gyvybei pavojingomis ligomis. Bet kurio iš įspėjamųjų ženklų pastebėjimas gali išgelbėti gyvybę Kai kurie širdies ligų simptomai daugeliui gerai žinomi, pavyzdžiui, krūtinės skausmas ir dusulys.

Sveika mityba yra sveiko gyvenimo pagrindas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką reikia įtraukti į mitybos racioną. Kardiologas atskleidė, kokių maisto produktų niekada nevalgo ir kurių ragina atsisakyti ir kitus, nes jie nėra naudingi širdies ir kraujagyslių sveikatai. Daugelyje šaldytuvų esantys populiarūs maisto produktai gali būti kenksmingi jūsų širdies sveikatai ir tapti sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų priežastimi, rašo express.co.uk.

Širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai žmonių visame pasaulyje – tai yra pirmaujanti mirties priežastis. Vieno vitamino trūkumas gali paskatinti kraujagyslių kaulėjimo procesą, o tai savo ruožtu didina miokardo infarkto ir staigios mirties riziką.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų klinikos gydytojas profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kodėl kaulėja kraujagyslės bei kaip save apsaugoti, pasirenkant tinkamą maistą.

Chroninis venų nepakankamumas – viena iš labiausiai dominuojančių būklių Europos sąjungos šalyse. Gydytojas kraujagyslių chirurgas Rokas Petrutis sako, kad kojų venų ligų simptomais – kojų tinimu ar sunkumo jausmu kojose, skundžiasi kas antras suaugęs žmogus. Remiantis tyrimų duomenimis, išsiplėtusias kojų venas, t.y. varikozę, turi apie 30 proc. Vakarų Europos moterų ir apie 20 proc. vyrų.

Kraujagyslių kaulėjimas didina riziką stipriai sutrumpinti savo gyvenimo laiką – anot profesoriaus Alvydo Unikausko, tokia yra žiauri tiesa. Tačiau kokios gali būti to priežastys? Šio šeštadienio ryto TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“ profesorius pateiks visus atsakymus.  Kalcio perteklius – kraujagyslių kaulėjimo priežastis. Nuo per didelio kalcio kiekio sienelėse, kraujagyslės praranda savo elastingumą.

Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis Jungtinėje Karalystėje yra dažnas reiškinys – manoma, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų serga šia liga. Tai reiškia, kad širdis turi dirbti sunkiau pumpuodama kraują ir kelia papildomą įtampą įvairiems organams, todėl tampame jautresni įvairioms sveikatos sutrikimams. Yra daug veiksnių, galinčių sukelti hipertenziją arba padidinti jos tikimybę. Tai antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas ir per gausus alkoholio vartojimas.

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius nuolat jaunėja. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad iššokusios kojų venos, galūnių tirpimas ar maudimas yra nereikšmingi simptomai į kuriuos neverta kreipti dėmesio, vis dėlto, kraujagyslių chirurgas Narimantas Markevičius skuba įspėti – išsitirti būtina kuo skubiau. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Pasak kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, kojų venų ligos yra plačiai paplitusi problema.

Širdies ir kraujagyslių ligos jau ne vienerius metus yra pavojingiausia ligų grupė Europoje. Pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai nėra vien žalingi įpročiai ar judėjimo stoka – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje bei netinkami mitybos principai čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Dietistė Vaida Kurpienė dalijasi esminiais taisyklingos mitybos patarimais, padėsiančiais sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Klastingas miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia staiga ir kasmet pasiglemžia tūkstančius žmonių gyvybių. Todėl pajautus nerimą keliančius pojūčius nereikėtų į juos numoti ranka.

Didelis cholesterolio kiekis gali tyliai kauptis arterijose, sukeldamas sveikatos problemų, pradedant širdies ligomis ir baigiant insultais. Nors vaško tipo medžiaga dažnai neatkreipia į save dėmesio, viena sritis, kuri gali pranešti apie pavojų, yra jūsų kojos, rašoma express.co.uk. Kaip aiškinama sveikatos portale „Saint Luke’s”, didelis „blogojo” cholesterolio kiekis skatina plokštelių kaupimąsi arterijose.

Nors daugelį džiugina vasaros metu lepinanti šiluma, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų būti itin atsargūs. Esant aukštai temperatūrai, savijauta gali smarkiai pablogėti, todėl svarbu žinoti, kaip padėti sau ir išvengti negalavimų. Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip sergantieji šiomis ligomis turėtų rūpintis savo sveikata vasarą.

Pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys yra mankštinimosi stoka. Iš tiesų, „British Heart Foundation“ (Britų širdies fondas) teigia: „Fiziškai neaktyvus ar sėdimas darbas gali sukelti širdies ir kraujotakos ligas, tokias kaip širdies priepuolis ir insultas“. Gera žinia yra tai, kad fizinis aktyvumas nereiškia, jog būtinai reikia lankytis sporto salėje ar bėgti maratoną. Fizinis aktyvumas yra ir namų ruoša, ir sodininkystė.

Venų varikozinė liga – lėtinio pobūdžio susirgimas, pasireiškiantis paryškėjusiomis paviršinėmis kojų venomis. Daugelis mano, kad šia liga vyrai neserga, o moterys susiduria tik su estetine problema.

„Įsivaizduokite, operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti kas nors geriau už modernias technologijas medicinoje?“, – stebisi pacientas Romas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje buvo atlikta aneurizmos uždarymo operacija endovaskuliniu būdu, t. y., per kraujagysles, atliekant tik nedidelį pjūvį kirkšnyje ir panaudojant pačią naujausią ir moderniausią intram...

Odos paviršiuje susiformavę kraujagysliniai dariniai – netvarkingas pakitusių kraujagyslių augimas ar jų išsiplėtimas – dažniausiai atsiranda be jokių išankstinių perspėjančių požymių ar simptomų. Gydytoja dermatovenerologė Daiva Jasaitienė sako, kad dauguma šių darinių yra gerybinės kilmės ir pavojaus nekelia, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti sveikatos problemų ne tik naujagimiams ar kūdikiams, bet ir suaugusiesiems.

Kai kurie žmonės gali sunerimti sužinoję, kad jų kraujyje yra dalykų, panašių į voratinklius, nors ir daug mažesniu mastu. Nors šie tinklai, techniškai žinomi kaip neutrofilų ekstraląsteliniai spąstai (NET), vaidina lemiamą vaidmenį organizmo gynybos sistemoje, dabar mokslininkai sužinojo, kad jie taip pat prisideda prie autoimuninių ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę (IS), sukėlimo.

Ankstesni tyrimai parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas gali būti naudingas širdžiai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad taip nėra, o vartojant net ir nedidelius kiekius svaigalų, gali kilti širdies ir kraujagyslių komplikacijos. Ištyrę duomenis, surinktus iš daugiau nei 350 000 žmonių Jungtinėje Karalystėje, mokslininkai padarė išvadą, kad tie, kurie išgeria mažiau nei rekomenduojama – 14 alkoholinių gėrimų per savaitę – vis tiek susiduria su padidėjusia širdies problemų rizika.

Aukštas cholesterolis – tai per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis – tai vašką primenanti medžiaga, kuri gaminasi kepenyse ir gaunama su maistu. Nors tinkamai organizmo veiklai reikia tam tikro kiekio cholesterolio, pastoviai per didelis jos kiekis gali užkimšti arterijas ir taip sukelti didelį širdies ligų pavojų.

Lietuvoje pirmaujanti mirčių priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Dėl jų kasdien pagalbos prireikia maždaug 20–čiai asmenų, iš kurių 3 – miršta. Kaip įmanomą šią statistiką pakeisti, domėjosi TV3 laida „Sveikas rytojus“. Šios ligos galima išvengti pakeitus gyvensenos įpročius ir įsidėmėjus rizikos veiksnius, kurie pavojingi širdžiai ir kraujagyslėms, ir gali sukelti miokardo infarktą ar insultą.

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti beveik kiekviename organizmo audinyje. Jis būtinas gyvybinėms reikmėms – hormonų, tulžies rūgščių gamybai, ląstelėms bei galvos smegenims. Kaip ir kiekvienas dalykas, cholesterolio kiekis organizme turi tilpti į tam tikras ribas – negerai, kai jo per daug, negerai, kai ir per mažai. Apie padidėjusio cholesterolio kiekio keliamą žalą paaiškino specialistai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof.

Aukštas kraujospūdis – problema, nuo kurios neapsaugotas nei vienas. Kartais kraujo spaudimas pakyla esant tam tikrai situacijai, tačiau nuolatinis aukštas kraujospūdis jau yra liga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė sako, kad ne visais atvejais pakilęs kraujo spaudimas turėtų kelti nerimą – kartais tai sąlygoja aplinkiniai veiksniai ir šoktelėjęs kraujospūdis yra normali reakcija.

Jei rudenį būtų paskelbti šviežio sezono derliaus karaliaus rinkimai, tapti vienu rimčiausių kandidatų į sostą neabejotinai pretenduotų moliūgas. Tai tik patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pardavimai, rodantys, kad lietuviai vien nuo 2021-ųjų pradžios iki rugpjūčio nupirko daugiau nei 109 tūkst. kilogramų šių daržovių. Tiek sveria 65 vidutinio dydžio automobiliai.

Koronavirusas ir karantinas daliai žmonių šiemet sutrukdė laiku pasirūpinti savo sveikata ir apsisaugoti nuo kitų pavojingų ligų sukeliamų pasekmių, pastebi gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas. Šiemet į gydytojo ir jo kolegų rankas pateko gerokai daugiau sunkių smegenų aneurizmos atvejų nei anksčiau – apribojus kontaktų skaičių ne vieną žmogų su plyšusia aneurizma galvoje artimieji rado per vėlai arba beveik per vėlai.

Jeigu staiga ant savo odos pamatėte atsiradusią raudoną dėmelę, per daug nesijaudinkite. „Bright side“ paaiškino, kaip atsiranda tokios  dėmelės ir kaip jų išvengti. Kodėl atsiranda angiomos? Angiomos yra maži gerybiniai navikai, kurie susidaro iš kraujagyslių. Jų atsiradimą gali paveikti 2 priežastys. 1. Amžius. Daug žmonių pirmą kartą pamato atsiradusias angiomas būdami trisdešimties metų arba vyresni.

Retos širdies ir kraujagyslių ligos pavojingos gyvybei, ypač jauname amžiuje, nes gali sukelti staigią mirtį. Nors šioms ligoms gydymo nėra, tačiau jas nustačius laiku galima prailginti žmogaus gyvenimo trukmę ir padėti nugyventi pilnavertį gyvenimą.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas. Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje.

Deja, tačiau Lietuva vis dar pirmauja dėl mirčių, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Paprastai jų atsiradimo priežastis – užsikimšusios kraujagyslės bei nuolatinis stresas. Norėdami apsisaugoti nuo galimos širdies ligų rizikos, pasirūpinkite savimi kiek įmanoma anksčiau. Medikai išskiria pagrindinius produktus, kuriuos reguliariai vartojant, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Riešutai.

Čili pipirai gali būti labai naudingi sveikatai, rašoma dailystar.co.uk. Naujas tyrimas tikrino aitriųjų pipirų poveikį organizmui. Čili pipirai gali būti labai naudingi širdžiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad aitriuosius pipirus dažnai – daugiau nei keturis kartus per savaitę – valgantys žmonės mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų.

Kauno klinikose, atliekant šuntavimo operaciją, pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo lazdijiškį nuo kojos amputacijos. Medikai sako, kad ateityje tai leis ir kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems išvengti drastiškų pasekmių.  Lazdijiškis Juozas Grubys pasakoja, kad bėdos su dešine koja prasidėjo prieš gerus metus.

Kauno klinikose praėjusią savaitę atlikta pirmoji kraujagyslės implantacija – ji padėjo pacientui išsaugoti koją. „Pacientas praktiškai šiandien gali vykti namo. Operuotas jis buvo antradienį ir šiandien jis jau vaikšto, gali vykti namo“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička. Kraujagyslė persodinta okliuzine kraujagyslių liga sergančiam pacientui.

Atsiradus mažam raudonam guzeliui prie ausies, Algirdas nieko blogo neįtarė. „Maniau, kad tai tiesiog iššokusi kraujagyslė, nejaučiau jokio skausmo. Po keleto mėnesių jis pradėjo didėti. Galiausiai guzelis išaugo iki kumščio dydžio. Kreipėmės į gydytojus, o atlikus tyrimus buvo patvirtinta melanomos diagnozė, sakė reikalinga sudėtinga operacija“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Lietuvoje kasmet dešimtys tūkstančių žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasaulinės širdies dienos proga gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai visiems priminė, kad šias mirtinas ligas galima sustabdyti, jei laiku bus pakeistas gyvenimo būdas, atsisakyta nesveiko maisto ir žalingų įpročių. „Svarbu yra informuoti visuomenę, kad vis tik širdies kraujagyslių ligos lieka numeris vienas žudikas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Maždaug 200-ai mirčių per metus, kurių galima išvengti. Tokia mirštančių nuo pilvo aortos aneurizmos statistika. Medikai sako, kad gydyti ligą paprasta, tačiau būtina tikrintis, kad ji būtų laiku pastebėta. Visgi tyrimas Lietuvoje mokamas, tad minint pasaulinę aortos dieną sostinėje šimtai žmonių nepraleido progos nemokamai pasitikrinti – turi šį sutrikimą, ar ne.

Hemorojus – daug nemalonumų sukelianti ir dažnai gėdinga liga, apie kurią drovimasi kalbėti net su savo šeimos gydytoju. Nors tai yra gerybinė, pavojaus gyvybei nesukelianti liga, tačiau kasdienybę ji gali ypač apsunkinti. tv3.lt portalo skaitytoja Indrė dalinasi išgyvenimais, su kuo kasdien priverčia susidurti hemorojus bei skatina kitus nebijoti apie tai kalbėti ir ieškoti gydymosi būdų.

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma pateko į Santaros klinikas. Adamkus pasakoja, kad savo žmoną rado suklupusią ant grindų namuose ir neslepia ne juokais išsigandęs. Ponios Almos gydytoja pasakoja, kad 92iejų buvusiai pirmajai šalies poniai atliekami tyrimai, tačiau pavojus gyvybei esą tikrai negresia. Į didžiausią šalies ligoninę – Santaros klinikas ponia Alma Adamkienė pateko prieš dvi dienas. Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus pasakoja, kad susmukusią žmoną rado namuose ant grindų.

Amerikiečių ir kanadiečių tyrimo metu dar kartą patvirtinta, kad selenas – vienas plačiausiai aptarinėjamų mikroelementų, kuris apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kuo daugiau mikroelemento seleno yra kraujyje, tuo mažesnė tikimybė patirti insultą. Tokią žinią pacientams siunčia mokslininkai straipsnyje moksliniame žurnale „Circulation“. Selenas – mikroelementas, kurio gauname iš tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, viso grūdo javų, riešutų, žalios mėsos ir jūros gėrybių.