Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė sako, kad reikia skirti blogąjį ir gerąjį cholesterolį – ne visada jis organizmą žaloja.
„Jeigu mes seniau sakydavome „blogasis“ cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dabar pažiūra keičiasi, kadangi pas vienus žmones jis gali būti piktesnis, tai yra, dalelės mažytės ir labai greit patenkančios į kraujagyslės sienelę, pas kitus jis gali būti ne toks piktas. Tai yra pasenusi sąvoka, bet žmonės įpratę taip sakyti.
Gerasis cholesterolis, netgi kai jo daug, gali būti neveiklus. Gydymo tikslus, ar tai nemedikamentinėmis priemonėmis, ar vaistais, deriname pagal mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Ir gairėse nurodyta, koks kiekvieno žmogaus individualiai turėtų būti „blogasis“ cholesterolis“, – sako specialistė.
Turi atitikti normas
Kardiologė sako, kad organizme esant per daug cholesterolio, arterijose gali pradėti formuotis aterosklerozinės plokštelės, dėl kurių išsivysto aterosklerozė – liga, pažeidžianti arterijų sieneles.
„Kai cholesterolio ženkliai per daug, kartu su kitomis medžiagomis jis gali formuoti aterosklerozines plokšteles arterijose. Šis procesas vadinasi ateroskleroze. Kuo didesnė cholesterolio koncentracija ir kuo ilgesnė padidėjimo trukmė – tuo didesnė rizika. Pavojingiausia aterosklerozė yra širdį maitinančioms vainikinėms arterijoms“, – apie rizikas kalba pašnekovė.
Cholesterolio kiekis, kaip ir kitos organizmo medžiagos, turi būti tam tikrose normos ribose. Žmonės dažnai linkę tikėti, kad ši medžiaga yra vien tik blogybė, kurią reikia išnaikinti. Specialistė pabrėžia, kad tai – netiesa.
„Kaip ir kiekviena organizmo biocheminė medžiaga, taip ir cholesterolis turi būti normos ribose. Mes turime kalbėti labai tiksliai, objektyviai paaiškindami cholesterolio naudą organizme ir jo pertekliaus žalą, tuomet galbūt žmonės kitaip žiūrės į šią problemą, nes dabar cholesterolio teorija apaugusi mitais. Gydome juk ne patį cholesterolį, o ligą, vadinamą dislipidemija, kuriai esant nustatomas cholesterolio ar kitų kraujo riebalų padidėjimas, sumažėjimas arba sutrikęs jų santykis.“
Netinkamas gyvenimo būdas – rykštė organizmui
Niekam ne paslaptis, kad cholesterolio padidėjimui įtakos turi ir mityba. Organizmui neigiamos įtakos turi per didelis kalorijų, angliavandenių, cukrų, druskos kiekis, gausus gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų kiekis, polinesočiųjų riebalų, daržovių, vaisių ir skaidulinių medžiagų stoka ir t.t. Mažai judantys, nutukę, keletą rizikos veiksnių bei gretutinių ligų turintys žmonės taip pat patenka į rizikos grupę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
„Negalime kalbėti vien tik apie cholesterolį ir nekalbėti apie kitus rizikos veiksnius, nes viskas organizme yra tarpusavyje susiję. Kraujo riebalai, lipidai, yra ne tik cholesterolis. Tai yra ir trigliceridai, kuriuos labai didina gausus cukraus, angliavandenių kiekis maiste, gliukozės padidėjimas kraujyje, taip pat alkoholis. Kraujo riebalai labai susiję su mityba, antsvoriu, nutukimu, ypač pilviniu, mažu fiziniu aktyvumu, gliukozės padidėjimu kraujyje, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ir netgi su stresu“, – aiškino profesorė.
Cholesterolio sukeliamą arterijų aterosklerozę galima būtų vadinti klastinga, tyliąja liga, kadangi jos požymių dažniausiai nejaučiame: „Cholesterolio padidėjimas dažniausiai yra nejuntamas, neturi klinikinių simptomų, todėl žmonės, jeigu jie neišsitiria kraujo, to ir nežino. Pirmasis požymis dažnai, deja, būna pirmas infarktas arba insultas. Dėl to reikia kraują išsitirti anksti, iki įvykio.“
Specialistė vardija, kad padidėjęs svoris, nutukimas, žalingi gyvensenos įpročiai turi labai didelę reikšmę prisidedant prie infarkto ar insulto rizikos. Deja, daug žmonių į šiuos požymius nekreipia dėmesio, o problemos mastą suvokia tik jau patyrus arterijų pažeidimą. Specialios prevencinės programos padeda daugiau sužinoti apie įpročių įtaką sveikatai.
„Rizikos veiksniai – tai padidėjusi kūno masė, liemens apimtis, cholesterolio kiekis, gliukozės lygis, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, psichosocialiniai veiksniai. Dažnai žmonės kalba – buvo sveikas ir staiga ištiko infarktas. Jis nebuvo sveikas. Jis turėjo nebylią aterosklerozę, visą rizikos veiksnių rinkinį, bet gyveno intensyvų gyvenimą ir nieko nejautė. Nejautė gliukozės, cholesterolio, kraujospūdžio padidėjimo, nekreipė dėmesio į nutukimą, nesveikai maitinosi, nepakankamai judėjo, galbūt rūkė, stresavo, nepaisė darbo ir poilsio režimo, bioritmų. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems žmonėms suteiktume informaciją apie minėtus veiksnius“, – vardija kardiologė.
Gali išduoti įvairūs dariniai ant kūno
Verta paminėti, kad kai kurie žmonės kenčia nuo padidėjusio cholesterolio ne vien dėl gyvenimo būdo, o ir dėl genetikos. Pašnekovė pažymi, kad aplink akis, odoje ar aplink sąnarius bei sausgysles atsiradusios mazginės sankaupos yra įspėjamasis ženklas dėl padidėjusio cholesterolio kiekio organizme. Tai gali būti paveldimos genetinės ligos – šeiminės hipercholesterolemijos - požymis. Šios ligos heterozigotinės formos dažnis: 1:200-250 gyventojų. Tai – viena dažniausių ankstyvų miokardo infarktų priežasčių. Ją reikia įtarti, kai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis viršija 4,9 mmol/l. Dėl to būtina kreiptis į specialistus.
„Gali būti riebalų mazgeliai odoje, aplink sąnarius, sausgysles, aplink akis, bet dažniausiai žmonės tų požymių, jeigu vidutinė forma, neturi, nejaučia, nes liga pakankamai klastinga ir turi labai ilgą nebylų periodą“, – pasakojo Ž. Petrulionienė.
Ligos diagnostikai būtina atlikti lipidogramą, kuri parodys, kiek yra „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų ir bendrą cholesterolio kiekį, o šį tyrimą rekomenduojama reguliariai kartoti, siekiant normos.
„Žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, rekomenduojamas optimalus mažo tankio lipoproteinų cholesterolis yra 3 mmol/l, tačiau, esant mažai rizikai, pagal tarptautines gaires vaistų galima neskirti iki 4,9 mmol/l. Tokiems mažos rizikos asmenims skiriamos nemedikamentinės priemonės, privalomas gyvensenos keitimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pataria gydytoja.
Padeda subalansuota mityba
Jei jūs nesirgote širdies ir kraujagyslių liga, neturite kitų rizikos veiksnių, o jūsų cholesterolio kiekis yra tarp 3 mmol/l ir 4,9 mmol/l, keiskite savo gyvenimo būdą – mitybą, fizinį aktyvumą, atsisakykite žalingų įpročių, mažinkite stresą, nes tai prisideda prie cholesterolio padidėjimo.
„Visų pirma, mityba. Esminiai sveikos mitybos principai: mažinti sočiųjų riebalų, didinti polinesočiųjų riebalų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, mažinančių cholesterolį ir trigliceridus, maiste, mažinti cukraus, druskos kiekį, vengti alkoholio, didinti vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų kiekį. Principai daugmaž visiems žinomi, tačiau taip pat labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, jis mažina lipidus kraujyje, kūno masės kontrolė, kūno masės indeksas turi būti nei per mažas, nei per didelis. Viskas organizme turi būti normos ribose.“
Dėl netinkamo gyvenimo būdo daugėjo antsvorio ir nutukimo atvejų vaikų ir paauglių tarpe, taip pat ir padidėjusio cholesterolio. Gydytoja kardiologė pataria šeimose dar nuo vaikystės rūpintis sveika mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu, kontroliuoti kūno masę, kad ji nebūtų nei per didelė, nei per maža.
Verta pažymėti, kad Lietuvoje nuo 2006 metų veikia širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa vidutinio amžiaus asmenims. Šeimos gydytojai tikrina visus 40-55 metų vyrus ir 50-65 metų moteris. Nustatomi klasikiniai rizikos veiksniai, įvertinama bendroji rizika, paskiriamos priemonės. Pasitikrinti kviečiami visi, dar nesirgę širdies ir kraujagyslių ligomis. Pirminė ankstyva prevencija – efektyviausias būdas sumažinti ligų naštą.
