Apdirbamosios pramonės indeksas antrąjį ketvirtį sustojo tiek 65 punktais, šiek tiek nusileisdamas pirmojo ketvirčio rezultatui (68 punktai) ir ketvirtojo 2012 m. ketvirčiui (66 punktai).
Apdirbamosios pramonės gamybos pokytis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir prieškriziniu laikotarpiu sparčiai auga. Pasak analitikų, optimizmas fiksuojamas visuose sektoriuose, didžiausi lūkesčiai numatomi metalų, mašinų ir įrenginių bei medienos ir baldų, tekstilės ir drabužių, chemijos pramonėje.
Numatoma, kad antrąjį ketvirtį gamybos ir užsakymų plėtra bus išlaikyta, tai pat paspartės naujų darbo vietų kūrimas. Įmonių plėtra bus pasiekta užsienio rinkų sąskaita, vidaus paklausa mažės. Vidaus paklausa išlieka silpna, antrąjį ketvirtį nukris iki 2,9 proc. (pirmąjį ketvirtį buvo 3 proc.).
Susilpnėjo ir darbo rinkos atsigavimas. Pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 12,4 proc., mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 13,1 proc. Pagrindinė nusilpusio darbo rinkos atsigavimo priežastis – sulėtėjęs ūkio augimas. Lietuvos BVP plėtra sulėtėjo nuo 5,9 proc. 2011 m. iki 3,7 proc. 2012 m.
Lietuvos ekonomikos augimas išlieka nepakankamai spartus siekiant išjudinti darbo darbo rinkos atsigavimą. Lietuvos ūkį į priekį tempia į eksportą besiorientuojanti pramonė – pernai gamyba išaugo 9,3 proc. ir jau 11,5 proc. viršija prieškrizinį lygį.
Vidaus rinka kol kas įspūdingo augimo nedemonstruoja – mažmeninė prekyba atsigauna lėtai, statybų sektorius pernai susitraukė 5,2 proc. Kvalifikuotos darbo jėgos stygius vis labiau ribos užimtumo atsigavimą.
Vartotojų lūkesčiai – geriausi nuo krizės pradžios, tačiau pinigų leisti neskubama. Paskolų namų ūkiams segmente – taip pat jokių atsigavimo pokyčių. Darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, bus „stabiliai spartus“. Sparčiausiai atlyginimai augs tekstilės ir drabužių, maisto ir gėrimų, medienos ir baldų pramonėje.
Didžiausios matomos grėsmės įmonių veiklai antrąjį ketvirtį – kylančios žaliavų kainos ir euro zonos skolų krizė. Viena iš didesnių grėsmių taip pat įvardijama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
