Penktadienį socialdemokratai paskelbė suformavę būsimosios valdančiosios koalicijos branduolį. Socdemai tikisi, jog per savaitgalį jų politikos reaktoriuje turėtų sudegti visos nereikalingos sąjungininkų ambicijos, kad išlaisvinta kolektyvinė energija galėtų kuo greičiau pradėti sukti naujos valdžios generatorių.
Kas pridės atominės masės?
Apie socialdemokratų pasiekimus branduolio sintezės srityje derybų grupės vadovas Gediminas Kirkilas pranešė telegrafiniu stiliumi: „Socialdemokratų derybų grupė pravedė konsultacijas su parlamentinėmis partijomis. Iš esmės suformuotas būsimos valdančiosios daugumos branduolys. Savaitgalį bus svarstoma galima koalicijos sudėtis. Informacija apie tolesnę derybų eigą ir rezultatus visuomenei bus paskelbta kitos savaitės pradžioje".
Socdemų lipdyto koalicijos branduolio atominė masė iki prasidedant savaitgaliui buvo lygi 45. Bendradarbiavimo susitarimą pasirašę socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai Seime turi 33 balsus, o Viktoro Muntiano vadovaujami pilietininkai prie jų žada pridėti dar 12. Tiesa, oficialiai apie jų prisijungimą žadama paskelbti tik kitą savaitę, bet iš visko sprendžiant tai tik formalumas.
Taigi, iki minimalios daugumos Seime lipdomam kairiųjų blokui trūksta 26 balsų. Būtent dėl to intriguoja šis savaitgalis: iš kokių politinių elementų socdemai tikisi sulipdyti trūkstamą koalicijos branduolį?
Reaktorius kairėje užvirs greičiau?
Politologas Algis Krupavičius, vertindamas naujos valdančiosios koalicijos sudarymo perspektyvas, sakė dabartinėje situacijoje nelinkęs būti optimistas. „Koalicijų variantų šiame Seime yra labai daug: kairės – dešinės, mažumos kairės, mažumos dešinės, ir t.t. Tad prognozuoti, kas nutiks, kokia bus naujoji koalicija, tikrai sunku. Dabar susiformavo du jėgos centrai - centro kairės, kurio branduolį sudaro socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai, ir centro dešinės - su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu.“
Pasak politologo, potencialiai suformuoti valdančiąją daugumą ko gero šiek tiek geresnes galimybes turi centro kairė.
Nors gana daug kalbama apie plačią koaliciją, į kurią galėtų įeiti ir socialdemokratai, ir konservatoriai, A. Krupavičius tokią galimybę vertina atsargiai. „Kol kas viešai nurodomos konservatorių sąlygos yra sunkiai priimtinos socialdemokratams. A.Kubilius minėjo, kad socialdemokratai padarė pusę žingsnio, t.y. A. Brazauskas atsistatydino, bet visas žingsnis būtų buvęs, jeigu jis būtų pasitraukęs ir iš partijos pirmininko posto. Tokios išankstinės sąlygos yra ženklas, kad vargu ar plačioji kairės - dešinės koalicija yra tarp labiausiai tikėtinų scenarijų.“
Kas galėtų prisijungti prie socialdemokratų lipdomos koalicijos po šio savaitgalio derybų? Anot politologo, kairėje pusėje esantį jėgos centrą vienija siekis išlaikyti valdžios tęstinumą: „Jie turi valdžią ir natūralu, kad yra suinteresuoti išlaikyti ją ir toliau“.
Tikros vertybės – jėga! Bet tik nauja...
Naujosios sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Vaclovas Karbauskis „Omni.lt“ neatskleidė, į kurį – socdemų ar konservatorių – reaktorių socialliberalai lįstų su geriausia nuotaika. Pradėję konsultacijas su Liberalų sąjūdžiu jie tarsi juda dešinėn, tačiau V. Karbauskis neskuba deginti tiltų. „Niekada negalima atmesti bet kokios galimybės“, - sakė jis, paklaustas, ar sutiktų tęsti darbus su buvusiais valdančiosios koalicijos partneriais. „Bet realiausias variantas, mūsų manymu, būtų kelių partijų blokas, į kurį susijungtų ir socialdemokratai, ir konservatoriai“.
Akivaizdu, kad juodasis buvusių bendražygių humoras, kai slapčiomis jie triuškinama dauguma išjungė politinę srovę Seimo pirmininkui A. Paulauskui, tikrai dar nepamirštas. „Vertindami tą situaciją, kai dirbome kartu su Darbo partija, valstiečiais ir socialdemokratais, matome, kad kai kurie mūsų moraliniai, vertybiniai vertinimai yra skirtingi. Todėl mes labiau linkę kalbėti su naujomis jėgomis, kurios tas vertybes mato truputį kitaip“, - sakė V. Karbauskis.
Vilčių teikiantis skilimas
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas „Omni.lt“ sakė, kad šiuo metu vyksta intensyvios konsultacijos su „platesniu politiniu spektru“. Pasak jo, kiekvieną dieną žengiama po žingsnį į priekį, ir jis tikisi, kad po savaitgalio derybų suburtas branduolys leis suformuoti garantuotą, stabilią daugumą.
Kas dar galėtų tapti socdemų ir valstiečių sąjungininkais, J. Olekas, suprantama, neatskleidė: „Bus dar keletas galimų partnerių, kaip minėjau, vieni jau oficialiai pareiškė norą prisijungti, kiti neoficialiai kalbasi.“ Oficialiai, kaip žinome, į reaktorių pasiprašė V. Muntiano žmonės, apie kitus belieka tik spėlioti. Juolab, kad padėti siūlosi pats A. Brazauskas.
„Centro kairė, kurios pagrindą sudaro socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai, nemaža dalimi priklauso nuo Darbo partijos vidinės situacijos, tai yra, ar Darbo partijos frakcija artimiausiu metu skils, ar visgi liks vieninga“, - sakė A. Krupavičius. Politologas siūlė atkreipti dėmesį į keletą paskutiniųjų buvusio premjero A.Brazausko interviu, kuriuose šis leidęs suprasti, kad socialdemokratai tikisi prisitraukti paramos iš Darbo partijos pusės.
Paklaustas, ar jo manymu socialdemokratai laukia, kad politinės gravitacijos jėgų veikiama Darbo partijos frakcija Seime skils ir jos atominė masė papildys konkuruojančius jėgos centrus, A. Krupavičius atsakė: „Matyt, kad centro kairės koalicijos iniciatoriai šitokio scenarijaus ir tikisi. Jiems jis atrodo bene patraukliausias.“
Branduolinė koalicijų sintezės politika – tikslus mokslas, kuriame veikia fundamentalieji interesų dėsniai. Gerai juos išmanantys mažai rizikuoja suklysti. Tačiau eksperimentuoti su reaktoriais net ir politikoje reikia atsargiai – juk Černobylis į orą išlėkė dėl neįtikėtino „žmogiškojo faktoriaus“...
