Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios.
Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus.
„Įvertinti ir apsvarstyti“
Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida. Kadangi ne viskas reglamentuota įstatymais, dažnai skamba reikalavimai tiesiog „įvertinti ir apsvarstyti“.
Štai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas liepos 8 d. kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybos (LRT) pirmininką Dainių Radzevičių ir jos narius, prašydamas įvertinti ir apsvarstyti LRT dirbančio Audriaus Matonio straipsnį apie premjero Andriaus Kubiliaus patarėją Virgį Valentinavičių.
A. Vidžiūno nuomone, A. Matonio straipsnyje „pažeidžiami svarbiausi - politinio korektiškumo ir neutralumo principai, įstatymiškai privalomi visuomeninio transliuotojo vadovams ir žurnalistams“.
A. Matonis atskirto, kad tai jo asmeninė nuomonė. Matyt tuo ir baigsis „įvertinimai ir svarstymai“. Jeigu A. Vidžiūnas siekia kitokių vertinimų, jam reikia kreiptis į teismą – juolab, kad jis užsiminė apie įstatymą.
Kitas neseniai pasigirdęs raginimas „įvertinti ir apsvarstyti“ yra gana aiški užuomina atleisti iš darbo konkretų asmenį.
Birželio pabaigoje Liberalų sąjūdžio vadovai ir žydų visuomeninės organizacijos atstovai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorę, prašydami pasiaiškinti dėl centro darbuotojo Ričardo Čekučio „nuolat viešai reiškiamų pažiūrų nesuderinamumo su jo atliekamomis pareigomis LGGRTC“.
Anot laišką pasirašiusių Liberalų sąjūdžio pirmininko, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Klaipėdos uosto generalinis direktoriaus, Liberalų sąjūdžio valdybos nario Eugenijus Gentvilo, Europos Parlamento nario, prof. Leonido Donskio, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko dr. Simono Alperavičiaus, „R. Čekutis yra nuosekliai viešai ir reguliariai išreiškęs kraštutinio (radikalaus) nacionalizmo, ksenofobijos ir atvirai tautinę nesantaiką kurstančių teiginių bei vertinimų viešumoje bei populiariuose interneto socialiniuose tinkluose“.
Laiško autoriams „nesuprantama, kaip Seimui pavaldžioje įstaigoje, kuri tiria nusikaltimų žmonijai, įvykdytų Lietuvoje, darbuotojas skleidžia pažiūras, dėl kurių tokie nusikaltimai ir vyksta. Manytume, kad R. Čekučio minėti pasisakymai galimai prieštarauja LR įstatymams ir turėtų būti įvertinti ne tik administraciniu LGGRTC, bet ir teisiniu požiūriu“.
Žygis bus! (http://www.patriotai.lt)
R. Čekutis, būdamas Liberalų sąjūdžio parlamentarės Dalios Kuodytės padėjėju, šįmet Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose buvo įtrauktas į partijos „Jaunoji Lietuva“ sąrašą Nr. 12.
Kadangi Lietuvoje atleisti iš darbo arba „nubausti už pažiūras“ galima tiktai pagal įstatymus, verta bent jau paviršutiniškai apžvelgti panašius atvejus, dėl kurių kitose valstybėse nemažai diskutuota.
Leptelėjai – lauk iš darbo
JAV valstybės tarnautoja juodaodė Shirley Sherod maždaug prieš metus buvo atleista iš darbo po to, kai vienas apžvalgininkas į savo asmeninį blogą įdėjo ištraukas iš jos viešos kalbos vaizdo įrašo. Galėjo susidaryti vaizdas, kad Sh. Sherod prisipažino, jog, dirbdama advokate, diskriminavo baltąjį žmogų dėl jo rasės. Paaiškėjus, kad fragmentas ištrauktas iš konteksto, JAV valdžia ėmė atsiprašinėti ir siūlyti Sh. Sherod gerai apmokamą darbą. Atsiprašymai sklido ir iš JAV prezidento Baracko Obamos administracijos.
Kitas atvejis kažkiek primena Lietuvos istoriko Petro Stankero „nuotykius“ ir R. Čekučio „bylą“.
Amerikietė politologė Christina Jeffrey 1995 metų sausį užėmė JAV Atstovų rūmų istorikės postą. Netrukus Ch. Jeffrey teko aiškintis dėl pastabų, kurias ji, dirbdama JAV Kennesaw universitete, išsakė 1986 m., kada JAV Švietimo departamentas paprašė įvertinti vieną iš istorijos dėstymo programų. Ch. Jeffrey parašė, kad programa nepasižymi objektyvumu, kadangi „nacių požiūris, nors ir nepopuliarus, vis tik yra požiūris, bet jis nėra atspindėtas kaip ir Kukluksklano požiūris“.
Kažkokie „neabejingi piliečiai“ paviešino mokslininkės recenziją. Tai sukėlė Demokratų partijos ir JAV žydų organizacijų nepasitenkinimą. JAV Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Newtas Gingrichas atleido Ch. Jeffrey iš pareigų.
Istorikė paliko postą, tačiau ieškojo teisybės ir kreipėsi į Antidefamacijos lygą (ADL), įtakingą žydų organizaciją. (Aiškesnis lietuviškas ADL pavadinimas galėtų būti Kovos su šmeižtu lyga, bet internete informacija lengviausiai randama pagal raktažodį „anti-defamation“.)
ADL direktorius Abrahamas H. Foxmanas pripažino, kad Ch. Jeffrey priskiriamas antisemitizmas yra „nepagrįstas ir neteisingas“.
Nors apie ADL Lietuvoje žinoma gana mažai, jos veikimas kažkiek atsispindi žiniasklaidoje. ADL dažnai diskutuoja su Katalikų bažnyčia.
Apginti karitatyvinės veiklos katalikišką tapatumą. Kolorado (JAV) valstijoje priimtas įstatyminis potvarkis, kuriuo religinės šalpos organizacijoms nurodoma nepaisyti įdarbinamo personalo tikybos. Viena pagrindinių potvarkio rėmėjų yra žydų organizacija – Antidefamacijos lyga.
JAV žydų organizacija piktinasi sprendimu nutraukti tyrimą dėl antisemitinės lenkų radijo „Maryja“ laidos. Antidefamacijos lyga savo pasipiktinimą pareiškė, kai Lenkijos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl radijo „Maryja“ radikalių pažiūrų bendradarbio Stanislawo Michalkiewicziaus antisemitinio feljetono, kuriame šis lenkų publicistas pareiškė, kad Holokaustas yra industrija ir suabejojo žydų reikalavimų atgauti Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo prarastą turtą pagrįstumu.
Palaimintąja paskelbta garsioji mistikė ir regėtoja. Anos Katarinos Emerik vizijų atpasakojimuose žydai yra pavaizduoti neigiamai ir pabrėžtinai vadinami kupinais pykčio, netgi „žiauriais“ bei „kietaširdžiais“. Šiuos priekaištus laiške Vatikano katalikų ir žydų dialogo komisijos pirmininkui kardinolui Valteriui Kasperiui išsakęs JAV Antidefamacijos lygos (ADL) pirmininkas A. H. Foxmanas perspėjo, kad A. Emerik beatifikacija gali turėti neigiamą poveikį žydų ir krikščionių santykiams.
Pernai A. H. Foxmanas parašė laišką Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui dėl P. Stankero, kurio teiginius ADL vadovas įvertino kaip Holokausto neigimą.
Naujausiasis ADL rūpestis yra tai, kad Jungtinių Tautų Ypatingasis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Palestinos teritorijojose (UN Special Rapporteur on Human Rights in Palestinian territories), žydas Richardas Falkas, žymus JAV teisininkas, į savo asmeninį blogą įdėjo karikatūrą, kurią ADL įvertino kaip antisemitinę.
Karikatūroje pavaizduota akla Temidė, laikanti už pavadžio šunelį su žydiška šašbauda (kipa, šlike) ant galvos. Ant šuns liemenės parašyta „JAV“. Šunelis šlapinasi ant Temidės ir tuo pat metu graužia žmogaus kaulą.
ADL nepasitenkinimas dėl R. Falko ir Lietuvos liberalsąjūdiečių pasipiktinimas R. Čekučio raiška socialiniuose tinkluose formuluojami labai panašiai. A. H. Foxmanas rašo: nors karikatūrą patalpinta asmeniniame R. Falko bloge, piešinio perteikiama neapykanta „tiesiogiai prieštarauja Jungtinių Tautų principams“.
Liepos 7 d. R. Falkas atsiprašė dėl karikatūros, kurią tuo metu jau buvo išėmęs iš blogo – pasak jo, pradžioje jis neatkreipęs dėmesio į piešinio antisemitinį turinį. Be to, jis apgailestavo, kad karikatūroje pavaizduotas šuo. Atsiprašyme R. Falkas rašo, jog su „gyvūnais reikia elgtis rodant didžiausią įmanomą pagarbą“ („Beyond this, if we are to have a sustainable human future we must also make peace with nature, and treat animals with as much respect as possible“.)
Ar galima boikotuoti savo šalį?
Seniausio Izraelio dienraščio „Haaretz“ tinklalapyje, kur prieš kelias dienas aptikau informaciją apie R. Falką, tuo metu buvo dar pora medžiagų, susijusių su žodžio laisve ir jos ribojimu.
Izraelio knesetas šiomis dienomis priėmė įstatymą, kuris draudžia šalies piliečiams boikotuoti nausėdijas, esančias Izraelio užimtose teritorijose.
Nausėdijas daugelis šalių laiko neteisėtomis, JAV kritikuoja jų plėtrą. Pačiame Izraelyje yra organizacijų, kurios ragina nepirkti nausėdijose gaminamos produkcijos, nepalaikyti su jomis dalykinių santykių. Pasak BBC, kelios Izraelio statybinės kompanijos, statančios gyvenvietę Palestinos autonominėje teritorijoje, pasižadėjo nenaudoti nausėdijų produkcijos.
Pagal naująjį įstatymą, tie, kurie ragina boikotuoti arba boikotuoja nausėdijas ar netgi visą Izraelio valstybę, turės atsakyti civiline tvarka netgi ne už padarytą, o už galimą žalą.
„Haaretz“ redakcijos skiltyje ir kituose tinklalapio straipsniuose nuogąstaujama, kad įstatymas griauna Izraelio demokratiją ir prieštarauja žodžio laisvei.
Įstatymą diplomatiškai sukritikavo JAV valstybės departamentas. ADL nuomonė griežtesnė – įstatymas pažeidžia pamatines Izraelio demokratines laisves.
„Haaretz“ galima atrasti žinią ir apie tai, kad šalies teisėsauga susidomėjo maždaug prieš metus youtube.com patalpinta vaizdo medžiaga.
Izraelio piliečių sukurtame klipe parodyta, kaip policija išvaro gyventojus iš Gush Katif ir Amona nausėdijų, kurias valdžia nusprendė nugriauti. Į šią medžiagą įterpta Antrojo pasaulinio karo laikų kronikos fragmentų su vaizdais iš getų: vokiečių kareiviai lazdomis muša žydus.
Atrodo, kad dabartinė Izraelio valdžia įstatymų pagalba bando praplaukti tarp Scilės ir Charibdės: viena vertus, apginti tarptautiniu mastu prieštaringai vertinamas nausėdijas nuo kritikos pačiame Izraelyje; kita vertus – reaguoti į tuos atvejus, kada nausėdijų griovimą jų šalininkai lygina su Holokaustu.
Klausimas, ar valstybinę algą gaunantis asmuo gali viešai skleisti tam tikras pažiūras, Izraelyje kyla netgi dažniau negu Lietuvoje. „Haaretz“, kuris laikytinas liberaliu, pasaulietiškos orientacijos laikraščiu, dažnai diskutuojama apie religingus žydus, kurių skleidžiamas pažiūras kai kas laiko smurto kurstymu.
Galvok ką nori, tik neragink smurtauti
Praėjus kelioms dienoms nuo skundo prieš R. Čekutį, Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, galima sakyti, „jo klausimu“. Deja, jo pavardė neminima ir teismas ne Lietuvos.
Ispanijos Aukščiausiojo teismo (AT) birželio 3 d. sprendimu panaikinti nuosprendžiai keturiems asmenims, nuteistiems įvairiomis įkalinimo bausmėmis už Holokausto neigimą ir nacizmo propagandą. Nuteistieji buvo susiję su vienu dabar jau neveikiančių Barselonos knygynu, kuriame be viso kito prekiauta nacionalsocialistine literatūra.
Dar 2007 m. lapkritį Ispanijos konstitucinis teismas nusprendė, kad 1996 m. įvestas Ispanijos baudžiamojo kodekso straipsnis № 607.2, kriminalizuojantis Holokausto neigimą, neatitinka šalies konstitucijos.
O dabar AT sukūrė precedentą, kuriuo remiantis Ispanijoje negalima bausti už jokių idėjų propagavimą. Žmogus traukiamas atsakomybėn tiktai tuo atveju, jeigu, skleisdamas tam tikras pažiūras, jisai ragina imtis prievartinių veiksmų.
Tai principinė juridinė nuostata – juk, pvz., R. Čekučiui prikišama, kad jis skleidžia pažiūras, dėl kurių vyksta nusikaltimai žmonijai. Ispanijos AT atsiejo pažiūras nuo nusikaltimų, kuriuos daro ar gali padaryti kokių nors pažiūrų žmonės.
AT teismo teisėjas Adolfo Prego pateikė nuo šiol nebaustinų pasisakymų pavyzdžių:
„Vokiečiai turėjo priežasčių nuodyti dujomis bei deginti žydus“;
„Vokiečiai niekada nenuodijo dujomis žydų“;
„Negrai yra pačioje žmonijos kultūrinės ir socialinės hierarchijos apačioje".
Nenuostabu, kad AT sprendimas susilaukė žydų organizacijų ir žydų valstybės kritikos. Izraelio ambasadorius Ispanijoje pareiškė, kad „aukščiausiųjų teisėjų sprendimas trukdys persekioti už nusikaltimus, kurių motyvas – neapykanta“.
Tarp tų, kuriems Aukščiausiasis teismas panaikino įkalinimo nuosprendį, yra Pedro Varela. Jo nacionalsocialistinės pažiūros buvo kažkada pripažintos Holokausto neigimu. Pasak žiniasklaidos, P. Varela pasižymėjo tuo, kad priešinosi bandymams pakeisti Senekos gatvės Barselonoje pavadinimą. Žydų organizacijos reikalavo atsisakyti Senekos vardo dėl neva antisemitinių šio romėnų filosofo minčių (ne vienas Senekos veikalas išleistas lietuvių kalba).
Lietuvos viešojoje erdvėje minėti Ispanijos teismų sprendimai išsamiausiai aprašyti blogosferoje, o ne centrinėje žiniasklaidoje.
Verta turėti omeny, kad Ispanijos AT vieniems leido skleisti nacionalsocialistines pažiūras, kadangi neįžvelgė sąsajų su smurto kurstymu, bet kitiems yra neleidęs dalyvauti politinėje veikloje dėl ryšių su teroristais.
2007 m. gegužę Ispanijos Aukščiausiasis teismas uždraudė šimtams kandidatų dalyvauti vietos valdžios rinkimuose šiaurinėje Baskų krašto dalyje. Kandidatai apkaltinti ryšiais su teroristine baskų grupuote ETA. Teismas nustatė, kad mažai žinoma organizacija „Abertzale Socialistak“ iš tikrųjų tėra uždrausto ETA politinio sparno „Batasuna“ priedanga.
Teismas išmintingesnis už politikus
Įvairių atvejų gretinimas yra gana keblus reikalas – ypač, kada kalbama apie valstybes su skirtingais įstatymais.
Dar painesni yra pasaulėžiūros klausimai, todėl norėčiau pabrėžti, kad nesiimu vertinti čia paminėtų žmonių, tarp jų ir R. Čekučio, pažiūrų.
Cituoti Lietuvos politikų raginimai „įvertinti ir apsvarstyti“ kelia mintį, kad šie kreipimaisi nemenka dalimi yra viešųjų ryšių akcijos – ypač, jeigu nenurodomi pažeisti įstatymai.
Mano nuomone, Ispanijos AT, atskyręs pažiūras nuo nusikaltimų, parodė nemažai išminties ir savo šalies istorijos išmanymo.
Iki XVIII a. pabaigos Ispanijoje veikė inkvizicijos teismai. Dabar nemažai jų nuosprendžių vertinami kaip nežmoniški, nors inkvizitoriai rėmėsi Katalikų bažnyčios doktrina – t. y. tam tikromis pažiūromis, kurios ir dabar laisvai skleidžiamos daugelyje šalių.
