Pasak R. Butkevičiūtės, pirmiausia reikėtų suprasti, jog motinystė tai yra 24 valandas per parą trunkantis nenuilstamas darbas.
„Ar yra mūsų visuomenėje dar nors vienas darbas, kuris trunka 24 valandas per parą? Ar yra darbas, kuriame beveik nėra laisvadienių, kuriame tu dirbi naktimis, kuriame tu dirbi sirgdamas, už kurį beveik išvis nemoka, o tu sumoki savo laiko ištekliais, dėl kurio tu kaip tik gauni mažiau pajamų? Ar yra dar toks darbas, kuriame nuolatos susilauki visuomenės priekaištų, kad esi nepakankama, nemokanti susitvarkyti?
Ar yra toks darbas, į kurį tu, kuo daugiau laiko įdėsi, tuo mažiau gausi ekonominės vertės? Ar yra toks darbas, kuriame reikia savo kūne išauginti kitą žmogų? Ar yra toks darbas, kuriame esi labai vieniša, o kartais ir visiškai viena, kuriame gali išgyventi smurtą artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, iš partnerio, arba tų pačių bendradarbių?“, – klausia lyčių lygybės ekspertė.
Be to, pašnekovė pabrėžia, kad dažniausiai visuomenėje yra įprasta, jog motinos dirbtų tiek savo fizinį darbą, tiek prižiūrėtų namus, gamintų maistą bei pasirūpintų vaikais. O net, jei tėvai ir sugeba pasidalinti vaikų priežiūra, dažniausiai būtent mamos prisiima daugiau atsakomybių.
„Gal šiandien nevežei vaikų į darželį, bet užsistatei žadintuvą 6 ryto, kad visus pakeltum ir įsitikintum, kad niekas nepramiegotų. Gal ir nenuvežei vaikų į draugo gimtadienį, bet prieš tai visą laiką galvojai ką nupirkti ir tada sakei kitam žmogui, ką reikėtų padaryti. Yra tas nuolatinis emocinis krūvis, kuris tavo psichikos sistemoje sukelia beprotiškai didelę įtampą, nuo kurios visiškai nepailsi“, – savo mintį paaiškina R. Butkevičiūtė.
Visgi nepaisant tokio darbų krūvio, dažnai vyrauja lūkestis, jog motinos su juo gali susitvarkyti pačios.
O neretai vyraujantys stereotipai, pavyzdžiui, jog „anksčiau buvo sunkiau“, sudaro įvaizdį, jog jei motinos į ką nors kreipsis dėl emocinės pagalbos, tai parodys, jog jos yra „silpnos, nesėkmingos ar mažiau vertingos“.
Dėl to, lyčių lygybės ekspertė teigia, kad motinos nusprendžia pagalbos nesikreipti ir galiausiai užsklendžia savo emocijas, o kylančios motinystės problemos yra nutylimos.
„Šie stereotipai tikrai prisideda prie vienišumo jausmo auginimo ir apskritai problemos neigimo. Nes jeigu kas nors atsitinka mamoms, pavyzdžiui, yra norėjimas pakenkti ar yra kokios nors tikrai labai skaudžios, liūdnos istorijos, tai tada visuomenė tarsi sukrunta ir klausia: „Jėzus Marija, tai kas atsitiko?“ Bet iki tol žingsniai, kurie galbūt galėjo būti daromi, tai jie tarsi praleidžiami, sakant, kad reikėtų susiimti ar kaip nors pereiti tą laikotarpį“, – dalinasi R. Butkevičiūtė.
Mamos visuomenėje yra smerkiamos
Tiesa, kaip pasakoja R. Butkevičiūtė, kiekvienai moteriai motinystė gali būti skirtinga – vienos gali jaustis be galo laimingos ir džiaugtis, jog gali leisti laiką motinystės atostogose.
Kita vertus, kitos mamos, būdamos motinystės atostogose gali jaustis tarsi būdamos „kalėjime“.
Visgi pastaruoju atveju, pasak R. Butkevičiūtės, motinos tokių savo jausmų viešai išreikšti negali, kadangi jas visuomenė iškart pasmerktų.
„Labai baisu yra pasakyti, kad namai man yra kalėjimas arba, kad man dirbti yra maloniau ir aš jaučiu didesnį pasitenkinimą ir prasmę dirbdama, negu būdama namie su savo vaiku. Pabandyk taip pasakyti viešai, tai tave suvalgys ir išspjaus. Gausi nuo kibernetinės neapykantos iki fizinės, kad kaip taip gali būti, kokia tu mama, kaip tu taip gali sakyti, tai yra nežmogiška ir panašiai“, – tvirtina R. Butkevičiūtė, pridurdama, jog tai taip pat prisideda prie vienišumo jausmo auginimo.
Todėl, anot lyčių lygybės ekspertės, norint gerinti mamų emocinę sveikatą labai svarbu, jog apie kylančias problemas ir sunkumus motinystės laikotarpiu kalbėtų tiek moterys, tiek vyrai. O su sunkumais susiduriančios ir viešai apie tai kalbančios mamos būtų ne smerkiamos, o priimamos.
Lietuvoje situacija dviprasmiška
R. Butkevičiūtės teigimu, nors Lietuvoje pastaruosius keletą metų atsirado nevyriausybinių organizacijų ir projektų, kuriuose pagrindinė tikslinė grupė yra mamos ir joms skiriama pagalba, vis dar susiduriama su egzistuojančiais stereotipais iš vyresnių kartų atstovų.
Be to, anot pašnekovės, pastarųjų metų pasaulinės tendencijos rodo, jog moterys yra raginamos prisiimti atsakomybę už gyventojų populiacijos didinimą. Tą, pašnekovės teigimu, galima pastebėti tiek Amerikoje, tiek Europos Sąjungoje, ypač tokiose šalyse kaip Lenkija ar Malta, o tai persikelia ir į Lietuvą.
„Tą mes girdime iš politikų ar tam tikrų nuomonės formuotojų ir Lietuvoje tos tendencijos, jos atsikartoja ir stiprėja. Tai moterys yra tiesiog skatinamos gimdyti. Baudžiamos norint nutraukti nėštumą, baudžiamos patyčiomis, jeigu nusprendžia, kad iš viso nenori turėti vaikų, nors tas sprendimas yra susijęs su jų gyvenimais“, – sako lyčių lygybės ekspertė, pridėdama, kad tai kelia pavojų lyčių lygybės ir moterų teisių sričių pažangoms.
Dėl to, R. Butkevičiūtė mano, kad seniai vyraujantys stereotipai apie motinystę toliau išliks bei bus perduodami ir ateitiems kartoms.
„Mane tas neramina ir čia aš norėčiau daugiau galbūt ir valstybinės politikos ar didesnių nacionalinių kampanijų, kur galėtume analizuoti šitą temą“, – pažymi R. Butkevičiūtė.
Lyčių lygybės ekspertė taip pat akcentuoja, kad kampanijų metu taip pat būtų galima kalbėti ir apie pozityvias motinystes patirtis bei dalintis nuomonėmis bei tėvų patarimais vieni kitiems.
„Kad ir kaip augini vaiką, kad ir kokia filosofija remiesi, kad ir kokie yra tavo religiniai įsitikinimai, sunkumai tam tikri gali būti labai jungianti patirtis“, – sako ji.
Pastebėjus, jog reikia pagalbos, svarbiausia atliepti poreikius
Kalbėdama, kaip artimieji ar draugai galėtų padėti mamai, pastebėjus, jog jai yra kas nors ne taip, R. Butkevičiūtė pažymėjo, kad svarbiausia kantriai ieškoti būdų, kaip jas palaikyti ir paklausti pačios mamos, kokios pagalbos jai reikia labiausiai.
„Iš tikrųjų gal ta pagalba, kurios labiausiai reikia, tai yra valandos išėjimas pasivaikščioti arba maisto paruošimas, gal tai yra galimybė leisti ką nors pasimokyti, išsilaikyti vairavimo teises, galimybė nueiti pas psichologą. Tiesiog reikia klausti mamos, kokios pagalbos jai reikėtų. Jeigu sako man jokios pagalbos nereikia, tai pabandyti rasti tą priėjimą vardinant tam tikrus dalykus“, – paaiškina lyčių lygybės ekspertė.
R. Butkevičiūtė taip pat pabrėžia, jog mamos, kurios norėtų gauti kvalifikuotą nemokamą emocinę pagalbą, bet kuriuo paros metu gali kreiptis į pagalboms moterims linija telefonu 8 800 66366 ar į kitus norimus psichinės sveikatos centrus.
„Pirmas žingsnis yra atsidaryti tuos išteklius arba prabilti, papasakoti bent vienam žmogui, kuriuo pasitiki, kaip jautiesi iš tikrųjų“, – sako R. Butkevičiūtė.
Dingusi trijų vaikų mama rasta negyva
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį nuo trečiadienio dingusi Vilniaus rajono gyventoja, trijų vaikų mama rasta negyva.
Portalo „15min“ šaltinių duomenimis, moters kūnas rastas netoli namų esančiame miške. Policijos departamento atstovai portalui patvirtino, kad moteris rasta negyva.
Viena iš mirties versijų – savižudybė. Kaip buvo skelbta anksčiau, moteris sausio 29 d. (trečiadienį) apie 12:30 val. išėjo iš namų Norvaišių kaime, Vilniaus rajone ir nebegrįžo. Jos paieška viešai paskelbta socialiniuose tinkluose penktadienį.
Trijų vaikų motinos sekmadienį nuo 10 val. ryto ieškojo savanoriai.
Moteris su vyru augino tris mažamečius vaikus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
