zoologija

Rekonstrukcija Kaune įsikūrusiame Lietuvos zoologijos sode prasidės kitąmet, darbus planuojama baigti iki 2023 metų vidurio. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, bus pastatyti nauji voljerai stumbrams, lokiams ir vilkams, lūšims, ūdroms, beždžionėms, gepardams ir kitiems gyvūnams. Išlaikant autentiškumą, bus renovuotas senasis pastatas liūtams, bus pastatytas egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru.

Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita, pranešė Aplinkos apsaugos ministerija. Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai. 2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai.

Etendeką apvaliaausį sengį (lot. Macroscelides micus) arba dramblinį kirstuką atrado Kalifornijos mokslo akademijos mokslininkai – biologijos daktaras Jackas Dumbacheris ir jo komanda. Šis žinduolis yra mažiausias kirstukų būrio atstovas iš 19 iki šiol žinomų jų rūšių. Sengio kailiukas yra rusvos spalvos, o pauodegys plikas, be to, jis visiškai neturi tamsios odos spalvos pigmento. Ši jo keista išvaizda patraukė ekspertų J. Dumbacherio ir Galeno Rathbuno dėmesį.

Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse. Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą vystyti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.

JAV zoologai nustatė, kad giliausiai iš Žemės žinduolių į jūros gelmę pasinerti sugeba tikrasis snapuotis (Ziphius cavirostris). Tai snapuotųjų banginių rūšis, kurios atstovai gyvena visuose pasaulio vandenynuose, išskyrus Arktį. Iki šiol buvo manoma, kad panirimo rekordas priklauso pietiniam jūrų drambliui (Mirounga leonina), ruonių pobūrio jūrų žinduoliui. Anksčiau šios rūšies atstovams priklausė giliausio panirimo ir ilgiausio išbuvimo po vandeniu rekordai.

Fui, berniukai! Paaiškėjo, kad viena primatų genties koatų rūšis gyvena griežtai pagal lytis susiskirsčiusioje visuomenėje, todėl, kad ilgiau laiko praleidę su patelėmis, patinai pradeda jas mušti, rašo „New Scientist“. Tai yra pirmoji primatų, ne žmonių, rūšis, kuri taip elgiasi. Lotyniškai Ateles geoffroyi vadinamos beždžionėlės gyvena paskiromis grupėmis, kurias sudaro po kelis tuzinus individų.

Vilkai ir šunys – genetiškai labai artimi, tačiau jų elgesys ir sugebėjimai skiriasi iš esmės. Vienos Messerli instituto tyrėjai atliko keletą eksperimentų, kurių metų nustatė, kad vilkai stebi savo gentainius ir nuodugniai iš jų mokosi kur kas dažniau nei šunys. Mokslininkai mano, šis atradimas paaiškina išskirtinį žmogaus ir šuns ryšį. Vilkai buvo prijaukinti daugiau nei prieš 15 tūkst. metų. Iki šiol manyta, kad ypatingas šuns ir jo šeimininko ryšys atsirado būtent prijaukinimo proceso metu.

Pietų Amerikoje gyvenanti beždžionė – sakis – kasdien suvalgo iki 50 rūšių vaisų. Ši gyvūnų rūšis – viena iš tų, kurios gali išgyventi maitindamiesi vien vaisiais, rašo bbc.co.uk. Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) mokslininkų komanda teigia, kad beždžionės dydis ir mityba tarpusavyje labai artimai susiję. Jie atskleidė, kad vidutinio dydžio primatai vaisių suvartoja daugiausiai.

Šiuolaikinių šunų ir senovinių fosilijų DNR lyginimai rodo, kad mūsų dienų augintiniai yra kilę iš Europoje gyvenusių vilkų populiacijų, kurios dabar yra jau išnykusios, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Skirtingai nei daugelis kitų gyvūnų, kengūrų lytinis aktas trunka labai ilgai – iki 50 minučių. Tačiau tai – dar ne visos šių sterblėtųjų sutvėrimų intymaus gyvenimo keistenybės. Ne mažiau stebinanti gali pasirodyti kengūrų lytinė fiziologija. Pasirodo, šokuojantys Australijos simboliai esminių reprodukcinių organų turi ne po vieną, o po du ar net (patelių atveju) po tris.

Gamtosaugininkai skelbia, kad per pastaruosius 50 metų Europoje padidėjo meškų, vilkų, lūšių, erelių ir grifų populiacijos, praneša BBC. Manoma, kad Europos laukinės gamtos atsigavimą lėmė stiprėjanti gyvūnų apsauga, medžioklės ribojimai ir žmonių pasitraukimas iš kaimiškų vietovių. Gyvūnų skaičiaus analizę atliko Londono zoologijos draugija, Ornitologų draugija ir Europos paukščių surašymo taryba. „Žmonės manė, kad mes jau praradome didžiąją dalį savo laukinių gyvūnų.

Jungtinių Amerikos Valstijų biologė nustatė, kad miestuose gyvenančių gyvūnų smegenys yra didesnės, nei tų, kurie gyvena priemiesčiuose, tad jie yra protingesni, rašo dailymail.co.uk. Evoliucijos biologė Emilie Snell-Rood pastebėjo, kad baltakojės siaurapėdės sterbliapelės bei pievinių pelėnų, gyvenančių miestuose, smegenys yra 6 proc. didesnės, nei jų gentainių, gyvenančių kaimo fermose.

Gali skambėti keistai, tačiau drambliams rūpi visai ne stilinga išvaizda, o funkcionalumas. Taip galima pasakyti apie dramblių odą dengiančius retus plaukus, kurie, anot Prinstono universiteto tyrėjų, yra esminis dalykas, saugantis dramblius nuo perkaitimo, rašo „Newscientist.com“. Iš pirmo žvilgsnio tokia naujiena gali skambėti absurdiškai – juk daugeliui gyvūnų kailis reiškia ne ką kitą, o šilumos sulaikymą. Dramblių atveju plaukai šilumą išsklaido.

Delfinai geba išlikti nuolatos budrūs net dvi savaites, kai miega tik viena jų smegenų pusė, teigia mokslininkai. Tokia būdrumo būsena leidžia šiems žinduoliams nuolatos saugotis ryklių. Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai visada keičia, kuri smegenų dalis miega, kuri būdrauja, rašo Live Science. „Žmonės po to, kai išbūna aktyvūs daugelį valandų, yra priversti sustabdyti visą savo veiklą ir užmigti.

Neries regioninio parko specialistai patikrino Neries šlaite ties Airėnų kaimu iškeltus inkilus, iškeltus retiems ir saugomiems žvėreliams – didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Inkiluose buvo rastos penkios žiemos miegui besiruošiančios didžiosios miegapelės. Šie gyvūnai neatsitiktinai pavadinti miegapelėmis. Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, šių gyvūnų pavadinimas labai taikliai atspindi jų biologiją. Per metus jos pramiega beveik septynis mėnesius.

Gorila Koko gali suprasti apie 2 tūkst. anglų kalbos žodžių. Ji neturi reikiamo balso trakto, kad galėtų atsakyti žodžiu, taigi 40 metų beždžionė savo mintis reiškia naudodama modifikuotą amerikietiškos ženklų kalbos žodyną. Ir ji nekalba tik apie maistą. Per 28 metus, kuriuos gorilų tyrinėtoja Penny Patterson dirbo su Koko, beždžionė reiškė visą eilę emocijų, siejamų su žmonėmis, tarp jų – laimę, liūdesį, meilę, sielvartą ir sumišimą, rašo lifeslittlemysteries.com.

Dėl gamtos pokšto dramblio vaisius gimdoje vystosi net 2 metus – per tokį ilgą laiką drambliukas ypač išvysto protiškai, kad galėtų išlikti, palikęs saugias motinos įsčias. Dr. Imke Lueders iš Liebnizo zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų centro Berlyne teigimu, dramblių reprodukcija – itin svarbus mokslinis objektas. „Gausesnės žinios, kurių įgijome atlikę šį tyrimą, gali padėti dramblių veisimo srityje, mat dabar mes kur kas geriau nutuokiame apie šių gyvūnų neštumą“, – kalbėjo mokslininkė.

Sumatros orangutanai geba atidėlioti savo lytinę brandą tol, kol tampa pakankamai fiziškai stiprūs mesti iššūkį dominuojantiems patinams. Bet kuris paauglys patikins, kad konkurencija su vyresniais vaikinais dėl merginų – beprasmė. Jauni Sumatros orangutanai, susidūrę su tokia pat problema, rado unikalų ir netikėtą jos sprendimą: jie neužauga iki tol, kol tampa pakankamai stiprūs mesti iššūkį dominuojantiems patinams, rašo newscientist.com.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad dėl klimato kaitos per ateinančius 70 metų daugiau nei pusė pandų buveinių gali išnykti. Šiuo metu laisvėje gyvena mažiau nei 1 tūkst. 600 pandų, skelbia foxnews.com. Norėdami apsaugoti šiuos gyvūnus, zoologai siekia išsiaiškinti, kaip būtų galima pagerinti pandų gyvenimą nelaisvėje. Mokslininkai, atlikę dar vieną tyrimą, išsiaiškino, kad pandų patinai, priešingai nei patelės, gali poruotis daugiau nei šešis mėnesius per metus.

Tyrimas atskleidė, kad šie gyvuliai, pakeitę gyvenamąją vietą ir veikiami kitokios aplinkos, gali išvystyti savitą „kalbėjimo“ manierą. Tyrėjai atrado, kad ožkų „tarmė“ kinta su jų amžiumi ir priklauso nuo jas supančios gyvenamosios aplinkos, rašo telegraph.co.uk. Taip buvo paneigtas įsitikinimas, kad šių „kalba“ yra genetinė duotybė. Tyrėjų komanda iš Londono Karalienės Marijos universiteto (angl.

Išskirtinis zebro bruožas – dryžiai – nuo seno buvo populiari mokslininkų diskusijų tema. Vengrijos ir Švedijos tyrėjai skelbia radę jų kilmės paaiškinimą. Jų teigimu, dryžiai atsirado tam, kad nubaidytų gyvūno kraują siurbiančias muses, rašoma BBC.co.uk. „Journal of Experimental Biology“ žurnale mokslininkai rašo, kad siauri dryželiai zebrus padaro „nepatraukliais“ musėms. Paslaptis susijusi su tuo, kaip dryžuotas raštas atspindi šviesą.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pastatytos naujos, erdvios rinkinių saugyklos, sutalpinsiančios kasmet vis daugėjančius eksponatus.Eksponatų muziejuje kasmet vis daugėja, tad specialistai džiaugiasi, kad dabar nereikės sukti galvų, kur juos saugoti. Be to, planuojama kaupti ir daugiau moksliniams tyrimams reikalingos medžiagos, praneša LTV naujienų tarnyba. Muziejininkai sako, naujų saugyklų verkiant reikėjo.

Mokslininkai nustatė, jog mįslinga kaulinė atauga ant dramblio pėdos iš tikrųjų yra šeštasis „pirštas“, skelbia BBC. Daugiau nei 300 metų šios ataugos struktūra glumino mokslininkus. Anot mokslininkų pranešimo, šis „pirštas“ padeda išlaikyti dramblio didžiulį svorį. Ištyrus fosilijas paaiškėjo, jog šis „pirštas“ išsivystė prieš 40 mln. metų, kada drambliai tapo didesni ir daugiau sausumos gyvūnai.

Mokslininkus jau seniai stebino tai, kaip pandos sugeba išgyventi misdamos tik sunkiai virškinamu bambuku. Pasirodo, kad joms padeda bakterijos. Nors iki 160 kilogramų sveriančios pandos yra artimai susijusios su mėsėdžiais, didžiąją dalį jų maisto sudaro augalai, o tiksliau - bambukai. Bambukas – tai aukšti, sumedėję augalai. Jo, kaip ir daugelio kitų augalų, ląsteles jungia celiuliozė. Didžioji dalis žinduolių nesugeba celiuliozės suvirškinti.

Pasinaudodama augalais, kurių syvais gentyse užnuodijamos strėlės, Afrikos karčiuotoji žiurkė gali numarinti daug kartų už save didesnius plėšrūnus. „Tai pirmas mums žinomas žinduolis, kuris skolinasi mirtinų nuodų iš augalo, išsitepa jais ir nenugaišta, – sako Oksfordo universiteto mokslininkas Jonathanas Kingdonas. – Tai nepaprasta evoliucijos metu atsiradusi savybė.

Nors visuomenė nerimauja dėl pavojų paukščiams keliančių vėjo turbinų, naujas tyrimas rodo, kad daug didesnę grėsmę sparnuočiams kelia katės. Pilkųjų amerikinių strazdų jauniklių mirtingumą Vašingtono priemiesčiuose ištyrę mokslininkai nustatė, kad pagrindiniai šių paukščių žudikai yra būtent katės, praneša „The New York Times“. Beveik 80 proc. paukščių pražudė plėšrūnai, o katės buvo atsakingos už 47 proc.

Kai kurie jūrų gyvūnai valgo dumblius, kad įsisavintų augalinį chlorofilą. Tačiau Pietų Floridos Tampos universiteto (JAV) mokslininkas Sidney K. Pierce‘as teigia, jog Elysia chlorotica rūšies jūrų sraigei to daryti net nereikia, nes ji į savo DNR yra įterpusi pakankamai daug augalinių genų ir chlorofilą gamina jos pačios organizmas. Žalioji jūrų sraigė (Elysia chlorotica). Nicholas E. Curtis, Ray Martinez nuotr.

Mokslininkams niekaip nepavyksta atsekti, kaip ir kodėl žirafoms išsivystė jų ilgieji kaklai. Šimtus metų ekspertai ginčijosi, iš kur žirafų ilgas kaklas. Kai kurie sakė, kad jis padėjo pasiekti lapus, nepasiekiamus kitiems gyvūnams, kiti aiškino, jog kaklas išsivystė kaip ilgų žirafų kojų atsvara, tačiau šių idėjų įrodymai lieka netvirti, skelbia BBC. Dabar sužlugo ir viena iš naujausių hipotezių – mokslininkai įrodė, kad žirafų ilgieji kaklai nėra signalas priešingai lyčiai.