Neries regioninio parko specialistai patikrino Neries šlaite ties Airėnų kaimu iškeltus inkilus, iškeltus retiems ir saugomiems žvėreliams – didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Inkiluose buvo rastos penkios žiemos miegui besiruošiančios didžiosios miegapelės.
Šie gyvūnai neatsitiktinai pavadinti miegapelėmis. Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, šių gyvūnų pavadinimas labai taikliai atspindi jų biologiją. Per metus jos pramiega beveik septynis mėnesius. Užmigusios spalio pradžioje, jos prabunda tik gegužės mėnesį.
Inkilų iškėlimas didžiųjų miegapelių gyvenamose vietose – tai patikimas būdas ne tik joms pagelbėti, bet ir rinkti duomenis apie jų populiacijos būklę. Iškeltus inkilus didžiosios miegapelės užima labai noriai, o periodiškai juos tikrinant galima sužinoti, ar nemažėja jų skaičius.
„Kiekvieną kartą nukeliant inkilą ir jį atidarant, širdis pradeda plakti smarkiau. Juk nežinai, ką jame atrasi, – įvairių rūšių paukščių susuktus lizdus, gyvenančias miegapeles, įsikūrusius širšuolus ar inkilas tiesiog bus visiškai tuščias. Pirmas požymis, jog inkile įsikūrusi miegapelė, – suneštas medžio, ant kurio kabo inkilas, lapų lizdas. Atsargiai praskleidus lapus, nors ir ne kiekviename inkile, galima išvysti iš gilumos į tave didelėmis akimis žvelgiančią miegapelę“, – pasakojo S. Pupininkas.
Didžiosios miegapelės – itin reti ir saugomi Lietuvoje gyvenantys žinduoliai. Jos įrašytos ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, bet ir į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą ypač saugomų gyvūnų sąrašą. Lietuvoje yra tiktai 10 vietų, kur jos gyvena. Neries regioniniame parke – 4 iš jų. Tai seni, beveik žmogaus veiklos nepaliesti lapuočių miškai, kuriuose gausu brandžių medžių (jų drevėse miegapelės gyvena) ir gausiai auga lazdynai bei laukiniai vaismedžiai (miegapelių maisto šaltinis).
Geriausia didžiųjų miegapelių apsaugos priemonė – žinomose jų buveinėse nevykdyti jokios ūkinės veiklos.
