Mokslininkams niekaip nepavyksta atsekti, kaip ir kodėl žirafoms išsivystė jų ilgieji kaklai.
Šimtus metų ekspertai ginčijosi, iš kur žirafų ilgas kaklas. Kai kurie sakė, kad jis padėjo pasiekti lapus, nepasiekiamus kitiems gyvūnams, kiti aiškino, jog kaklas išsivystė kaip ilgų žirafų kojų atsvara, tačiau šių idėjų įrodymai lieka netvirti, skelbia BBC.
Dabar sužlugo ir viena iš naujausių hipotezių – mokslininkai įrodė, kad žirafų ilgieji kaklai nėra signalas priešingai lyčiai.
Žurnale „Zoologija“ Vajomingo universiteto profesorius Grahamas Mitchellas su kolegomis rašo, kad vis dar nėra sutarimo apie žirafų kaklo kilmę.
"Scanpix" nuotr.
Teorija, kurią remia daugelis, rašo jie, yra ta, kad kaklas suteikia maitinimosi pranašumą, leisdamas žirafoms pasiekti lapus, kurių nepasiekia gazelės ar antilopės.
Atliktas tyrimas parodė, jog ilgesnis kaklas iš tiesų suteikia pranašumą, kai žemiau esantys lapai jau nuėsti, bei padeda pasiekti lapus medžių lajos centre. Tačiau žirafos yra linkusios ėsti tam tikros rūšies lapus, o ne lapus tam tikrame aukštyje, o tai sufleruoja, kad konkurencija dėl maisto nebuvo ilgesnio kaklo priežastis.
Kita hipotezė – žirafoms išsivystė ilgesnės kojos, kad jos galėtų pabėgti nuo plėšrūnų, todėl reikėjo ir ilgesnio kaklo, kad gyvūnas pasilenkęs galėtų pasiekti vandenį gerti.
Ne taip seniai paplito dar viena populiari idėja: kad žirafų kaklų ilgį lėmė seksualinė, o ne natūrali atranka. Ši teorija skelbia, jog keičiantis kartoms žirafų patinams išsivystė ilgesni kaklai tam, kad jie jais galėtų patraukti pateles. Faktas, kad žirafų patinai žinomi dėl savo unikalių „imtynių“, kurias dažniausiai laimi turintis ilgesnį kaklą ir didesnę galvą, buvo pasiūlytas kaip šios versijos įrodymas.
G. Mitchellas su kolegomis nusprendė patikrinti pastarąją hipotezę, pasitelkę 17 žirafų patinų ir 21 patelę. Jei teorija būtų teisinga, jie tikėjosi gauti tokius rezultatus:
* Ilgi kaklai turėtų būti labiau išsivystę patinams nei patelėms;
* Jie dydžiu turėtų vystytis labiau nei kitos žirafos kūno dalys;
* Jie neturi suteikti pranašumo siekiant išgyventi.
Rezultatai neparėmė nė vienos iš prielaidų. Tyrėjai negalėjo rasti pastebimų skirtumų tarp patinų ir patelių kaklų. Dar daugiau, nors kaklo vystymasis lenkia kitų kūno dalių, tai vyksta abiejų lyčių gyvūnams.
Taip pat beveik nėra įrodymų, kad didesnis kaklas patinams ką nors „kainuotų“, nes kalbant apie plėšrūnus jie nėra pažeidžiamesni nei patelės.
Niekada nebus įmanoma galutinai įrodyti, kokių pranašumų žirafoms suteikia ilgesnis kaklas, aiškina tyrėjai.
Tačiau jie nurodo, jog kad ir kokie pranašumai tai būtų, jie nesusiję su poravimusi. „Geresnių ilgo kaklo paaiškinimų reikia ieškoti kitur“, – rašoma žurnale.
