žolė

Vilniaus Šeškinės mikrorajono gyventojai griebiasi už galvų – nežino, ką daryti su nepjauta žole, nevežamomis šiukšlėmis. Jų teigimu, tokia aplinka sukelia diskomfortą, neleidžia pasidžiaugti vasara. Už aplinkos tvarką atsakingos bendrovės atstovai pastebi, kad šiemet kaip niekad greit auga žolė, o šiukšlės – neatsakingų žmonių.

Vašingtono valstijos alkoholinių gėrimų ir kanapių valdybos (LCB) pareigūnai pirmadienį davė leidimą valstybiniams licencijuotiems kanapių mažmenininkams pasiūlyti vieną iš anksto paruoštą marihuanos suktinę „suaugusiesiems vartotojams, kurie skiepijasi parduotuvėje esančioje vakcinacijos klinikoje“. Akcija, kurią LCB vadina „Suktinės už vakciną“ („Joints for Jabs“), siekiama skatinti ir paremti valstybės vakcinacijos pastangas, rašoma LCB pranešime spaudai.

Norint sukurti prižiūrėto kiemo įspūdį, itin svarbi – tvarkinga veja. Tačiau kaip ja pasirūpinti nuolat skubantiems žmonėms, neturintiems laiko ilgai trunkančiomis priežiūros procedūromis? Specialistai pataria išsirinkti vejapjovę, kuri atitiks individualius poreikius. Jie pateikia 6 klausimus, padėsiančius paprasčiau įvertinti savo lūkesčius ir išsirinkti labiausiai tinkančią vejapjovę.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai vakar, balandžio 27 d., sulaikė asmenį, kuris, turimais duomenimis, ilgą laiką Kauno mieste galimai platino narkotines medžiagas – kanapes. Po ilgo ir kruopštaus tyrimo, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, buvo surengta sulaikymo operacija, kurios metu sulaikytas Kauno miesto gyventojas (gim.

Šiaulių apygardos teismas antradienį septynerių metų laisvės atėmimu nuteisė 30-metį mažeikiškį, įsigijusį daugiau kaip penkis kilogramus kanapių. Kaip pranešė teismas, vyras pripažintas kaltu dėl didelio kiekio narkotikų įgijimo ir jų platinimo, savo kaltę jis pripažino. Nustatyta, kad 2019 metų lapkričio 21 dieną vyras Klaipėdos rajone iš nenustatyto asmens už 6 tūkst.

Priklausomybė vadinamajai „žolei“ gali sukelti rimtų pasekmių. Albanijos sostinėje apsirūkęs vyras sėdo prie vairo ir ėmė siautėti centrinėje miesto aikštėje. O Paryžiuje tūkstančiai žmonių reikalavo į kalėjimą pasiųsti imigrantą, kuris apsvaigęs nuo „žolės“, užmušė moterį. Centrinėje Albanijos sostinės Tiranos aikštėje – vaizdas lyg iš veiksmo filmo. Nevaldomas automobilis suka ratus ir kelia pavojų žmonių gyvybei.

Seime sukniai kelią skinasi vadinamosios „žolės“ ir kitų narkotikų dekriminalizavimas, jei asmuo turi nedidelį jų kiekį ir naudoja savo reikmėms. Dabar net ir už suktinę marihuanos gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau Laisvės partija siekia, kad būtų apsiribojama pinigine bauda. Nors manančių, kad kalėjimo bausmė ką nors keičia beveik nėra, dalis politikų mano, kad narkotikų dekriminalizavimas dar labiau paskatins narkotikų vartojimą.

Žalias vejos kilimas kieme – daugelio mūsų svajonė. Kad ją įgyvendintume, reikia ne tik žinių, bet ir nemažai nuoseklių pastangų. Balandžio mėnuo – idealus laikas ne tik pradėti pirmuosius vejos atnaujinimo darbus, bet ir susidėlioti vejos priežiūros planą. Ilgai besitęsianti žiema paliko daugiau darbų pavasarį atgaivinant veją. Kai kur matyti išretėję plotai, vietomis žolė kalasi, bet nenoriai, arba visai nerodo gyvybės ženklų. Šiųmetės vejos byloja ir apie buvusį žiemos speigą.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Šylant orams kai kurie Lietuvos gyventojai vėl ėmėsi seno ir kvailo įpročio – deginti pernykštę žolę. Vien kovo mėnesį ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti daugiau nei 200 tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos priežiūros pareigūnai perspėja, kad žolės padegėjai bus stebimi ir filmuojami dronais, o pagavus baudžiami.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Naujieji valdantieji Seime registravo Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimo kodeksų pataisas, kuriomis būtų dekriminalizuojamas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas – už tai nesodintų į kalėjimą. Jei žmogus pagaunamas su žole ar ją rūko viešoje vietoje, grėstų įspėjimas arba bauda iki 100 eurų. Tiesa, piktybiniams rūkoriams grėstų ir privalomas gydymas nuo priklausomybės. Jau užsimenama ir apie kitą žingsnį – marichuanos legalizavimą.

Naujausias tyrimas atskleidžia 15-16 metų Lietuvos paauglių svaiginimosi tendencijas. Dažnai jie mažiau rūko paprastų cigarečių, tačiau svaiginasi „žolyte“ ir elektroninėmis cigaretėmis su kanapių ekstraktais. Mažiau geria alkoholio, tačiau vartoja raminamuosius ir neatsisako stipresnių narkotikų. Šimtai paauglių dėl to atsiduria ligoninėse. Kaip Vilkaviškyje svaiginasi jaunimas, paklausta vietos jaunuolių.  „Tai alkoholiu, narkotikais, THC garais, elektroninės cigaretės skysčiu.

Policijai paskambinęs pilietis pranešė, kad mato, jog kažkas bando įlipti per langą į pirmame aukšte esantį butą. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai uždarame saugomame kieme sulaikė jaunuolį. Jis teigė, kad atėjo į pasimatymą su mergina iš „Tinder“. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. „Turėjau susitikti su drauge... Iš Tinderio, vienas. Aš perlipau per tvorelę, čia blogai padariau. Mes tarėmės susitikti šituose namuose“, – pareigūnus bandė įtikinti jaunuolis.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Australijos Ministras Pirmininkas Scott Morrison dalyvavo spaudos konferencijoje, kuomet sulaukė netikėto akibrokšto. Ankstų rytą žurnalistai ir politikas susirinko nedideliame miestelyje, kur turėjo pristatyti naujausią informaciją apie paramą statybų sektoriui. Tačiau kol jis kalbėjo, iš šalia esančio namo išėjo jo šeimininkas ir pamatęs, kas vyksta ant jo pievos – ne juokais supyko. Šis pertraukė visą spaudos konferenciją ir paprašė pasitraukti nuo jo ką tik pasodintos žolės.

Antradienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė kartu su Lietuvos policija pradedantis vykdyti aktyvią žolės gaisrų prevenciją.  Pasak PAGD, bus pradedami rengti reidai populiariose gyventojų susibūrimo vietose. Jų metu bus bandoma atkreipti žmonių dėmesį į šiuo metu didėjantį žolės gaisrų skaičių ir informuoti apie šių gaisrų pavojų.

Savaitgalį Lietuvoje kilo 179 žolės gaisrai, išdegė 194 hektarai, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Penktadienį šalyje 62 žolės gaisrai, juose išdegė 106,5 hektarų.  Šeštadienį per 86 gaisrus išdegė 70,5 hektarų žolės, sekmadienį kilo 31 gaisras, kuriuose išdegė apie 17 hektarų.  Iš 179 per savaitgalį kilusių gaisrų 121 kilo pievose, jose išdegė beveik 186 hektarai.

Daugelį namuose įkalinęs karantinas rodos netrukdo niekadėjams užsiimti kenkėjiškais darbeliais. Lietuviai niekaip neįsisąmonina nustoti deginti sausą pavasarinę žolės. Ugniagesiams žolės deginimo sezonas dar tik prasidėjo, o jau išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Na, o pirmieji degintojai ugnimi jau gadina ir savo turtą, štai Vilniaus rajone nuo degančios žolės užsiliepsnojo medinis namas.

Pernykštės žolės gaisrų nėra dar labai daug, tačiau dėl tokių gaisrų jau nukenčia ir žmonių turtas. Vilniaus rajone, spėjama, deginant žolę užsidegė namas, ugnis smarkiai jį suniokojo. Ketvirtadienį prieš vidurdienį Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad Nemenčinės seniūnijoje, Ragūnų kaime atvira liepsna dega medinis vieno aukšto namas. Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos, medikai. Atvykus ugniagsiams namo stogas jau liepsnojo, buvo įkritus ir perdanga.

Lietuvių gausiai gyvenamas Ilinojus tapo vienuolikta Amerikos valstija, kurioje legalizuota marihuana. Pirmąją Naujųjų dieną prie parduotuvių, kuriose prekiaujama „žole“, nusidriekė didelės eilės. Gaminukų su kanapių veikliąja medžiaga pirko net Ilinojaus gubernatorė. „Seniai rūkau žolę ir labai džiaugiuosi, kad galėsiu jos legaliai nusipirkti parduotuvėje ir tapsiu istorijos dalimi“, – sako „žolės“ pirkėjas Kevin Damian. „Super smagu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) nuolat analizuoja įvairių institucijų atliktų aplinkos tyrimų rezultatus ir vertina  gaisro galimą poveikį gyventojų sveikatai. Padangų gaisro Alytuje metu laboratoriniais tyrimais aplinkos ore, dirvožemyje aptiktos 32 pavadinimų cheminės medžiagos, o karvių piene, žolėje, želmenyse – dioksinų.

Laidoje „Svajonių sodai“ – naudingi patarimai, ka padaryti su vėjapjove žiemą, kad ji pavasarį ne tik veiktų be priekaištų, bet ir tinkamai pjautų žolę. Sodo technikos priežiūros specialistų teigimu, viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės – netinkamas vėjapjovės laikymas per žiemą.  „Be abejo, reikėtų išvalyti, nes rūgšties žolėje yra nemažai, o jei dar drėgna paliekama nėra gerai ir ėda patį korpusą ir ta vėjapjovė rūdyti pradės palikus žiemai.

Marijampolės policija antradienio vakarą aptiko kanapių auginimo laboratorijas ir paėmė 15 kilogramų narkotikų. Kaip trečiadienį pranešė policija, sulaikytas marijampolietis, kurio įmonės patalpose rasta per pusę kilogramo kanapių Tęsiant operaciją Kazlų Rūdoje aptiktos dvi profesionaliai įrengtos kanapių auginimo laboratorijos. Sulaikyti du šio miesto gyventojai, kurie sulaikymo akimirką pakavo laboratorijose užaugintas bei nuimtas kanapes į vakuuminius krepšius, ruošdami jas realizuoti.

Drabužių ir kitų valymo paslaugų ekspertai „Dr. Beckmann“ išsiaiškino, su kokiomis dėmėmis dažniausiai susiduriame vasarą ir pasidalino geriausiais patarimais, kaip jų atsikratyti. Raudonas vynas Visi žino, kad raudono vyno dėmės yra vienos sunkiausiai šalinamų, bet ekspertai atskleidė, kad geriausias būdas jų atsikratyti – tiesiog išskalauti audinį gazuotame vandenyje. Burbuliukai padeda išjudinti dėmes, kad jos dingtų nuo audinio.

Policijos kriminalistai ir pasieniečiai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje sulaikė 53 kilogramus kanapių, nelegalios siuntos vertė siekia 250 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Taip pat sulaikyti su šiuo nusikaltimu susiję keturi asmenys. Sulaikymo operacija atlikta birželio 19 dieną po ilgai trukusio tyrimo.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms. „Lietuvoje kartu su vasaros šiluma ore pasklis žolių, miglinių augalų, žiedadulkės.

Ankstų pirmadienio rytą ugniagesiams pranešta apie Kauno rajone degančią žolę, tačiau paaiškėjo, jog gyventojas laužus kūreno šildydamas braškes. Kaip pranešė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pranešimas apie įvykį Žemaitkiemio kaime gautas 4.20 val. Pranešta, jog netoli pastatų dega žolė. Tačiau atvykę ugniagesiai rado dėl žemos temperatūros deginamus tris laužus, kad nenušaltų braškės. Nustatyta, kad saugūs atstumai iki pastatų išlaikyti.

Trečiadienį dėl degančios žolės kilo dar vienas didelis gaisras. Šįkart Rokiškio r., Kazliškio seniūnijoje. Apie 14.30 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Degenių sankryžos, link Panemunėlio geležinkelio stoties, Beržuonių kaime, palei kelią dega žolė. Ugnį nuo šalia esančios sodybos skyrė vos 10-20 metrų. Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai atvykus atvira liepsna jau degė trys pastatai. Gaisrą gesino didelės ugniagesių pajėgos.

Artėja ilgasis Velykų savaitgalis, tačiau, kad šventės netaptų skaudžia tragedija, svarbų perspėjimą siunčia šalies ugniagesiai. Jie itin atkreipia dėmesį į pernykštės žolės degintojus Lietuvoje. Pastaruoju metu kiekvieną dieną šalies ugniagesiai gelbėtojai vyksta gesinti po 70 ar net 100 tokių gaisrų. Nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta ir į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Lietuvoje liepsnoja pievos ir laukai. Šalies ugniagesiams didžiulius plotus gesinti šiemet jau teko daugiau nei 1000 kartų, o gaisrų išdarkytos teritorijos – tūkstančiai hektarų. Gamtininkai stveriasi už galvų – gaisruose žūsta ir nykstančios rūšys – įvairūs žinduoliai, vabzdžiai, liepsnos praryja retesnių paukščių kiaušinius. Pelenai ir suodžiai. Štai kas liko iš pievos Karklėnuose, visai greta Vilniaus.

Nuo penktadienio iki sekmadienio ugniagesiams Lietuvoje daugiau kaip 200 kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų. „Šiais metais šį šeštadienį yra kilę daugiausiai žolės gaisrų“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė. Penktadienį ugniagesiai vyko į 53 iškvietimus dėl žolės gaisrų, per juos išdegė apie 8 tūkst. arų žolės, 5,5 tūkst. iš jų – Vilniaus apskrityje, čia ugniagesiai vyko 28 kartus.

Atšilus orui atkuto ir vandalai žolės degintojai. Gaisrininkai jau gesina pirmuosius šį sezoną degančios žolės plotus. Galima pamatyti vaizdus iš gaisro Vilniaus mieste. Ugnis pasiglemžė kelias dešimtis arų žolės. Tokių ir panašių gaisrų daugybė kyla kasmet beveik kasmet neapsieinama ir be žmonių aukų. Kartais žūsta jėgų neapskaičiavę patys žolės degintojai, kai kada netoliese gyvenantys niekuo dėti žmonės, bet visada mirtis laukia daugybės pievose gyvenančių gyvūnų, vabzdžių, paukščių.

Nepamiškite, kad reikia atsižvelgti į labai daug veiksnių, įskaitant tai, kaip medžiaga veikia jūsų širdį, smegenis ir elgesį, bei kokia tikimybė, kad jūs prie to priprasite. Laikas taip pat svarbus - vieni poveikiai pasireiškia iš karto, o kiti susiformuoja tik po mėnesių ar net metų vartojimo. Šis palyginimas yra šiek tiek nesąžiningas dėl tokios priežasties: nors mokslininkai ištisus dešimtmečius tyrė alkoholio poveikį, kanapės mokslas yra miglotas.

  Penktadienį ugniagesiai Lietuvoje kovoja su keliais dideliais gaisrais miškuose ir laukuose.   „Departamente sušauktas operacijų centras, sustiprintas pajėgų koordinavimas, nes šiandien kaip iš gausybės rago pasipylė gaisrai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Šmigelskienė. Pasak jos, šiuo metu ugniagesiai malšina keturis didelius gaisrus.

Vos suspindus pavasarinės saulės spinduliams, pradedame galvoti apie netrukus sužaliuosiantį ir sužydėsiantį savo sodą. Nors daugumai augalų skiriame nemažai dėmesio ir priežiūros, neretai pamirštame jog norint turėti gražią veją, turime atidžiai pasirūpinti ir ja. Ypatingai tai aktualu po žiemos sezono, kuomet žolė būna išretėjusi, o dalis jos net apmirusi. Baltic Agro ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti veją bei pateikia pagrindinius atsakymus dėl tręšimo.

Nepaisant to, kad pernai sulaikytas didžiausias kvaišalų kontrabandos kiekis per visą Lietuvos muitinės istoriją (beveik 2 tonos narkotikų), pareigūnams didelį nerimą kelia tai, jog narkotikus vis dažniau siunčiasi nepilnamečiai. Anot muitinės kriminalistų, maždaug pusė 2018 m. ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų pašto siuntose, pradėti dėl kvaišalus besisiuntusių paauglių. Ir tai toli gražu ne vien kanapės: vaikai internetu užsisakinėja ir LSD, ecstasy, kokainą, sintetinius kanabinoidus.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti bausmes už vadinamosios žolės rūkymą. Esą priklausomybių turinčius lietuvius reikia gydyti ir mokyti, o ne sodinti už grotų. Tam Aurelijus Veryga paruošė milžinišką dešimtis milijonų eurų kainuosiantį prevencinį planą, kuriuo jis tikisi sumažinti visų pavojingų medžiagų vartojimą. Beveik prieš mėnesį kanapių kultūros diena buvo sostinėje. Šimtai marihuanos mėgėjų, šalia Seimo prašo valdžios keisti požiūrį į svaiginimąsi.

Atšilus orams, namų vejose ar sodybose tikrai nemaloniu vaizdu tampa kurmių išraustos duobės. Tačiau kokios priemonės yra geriausios, norint išvaryti kurmius iš savo vejos? Kurmis – vabzdžiaėdžių būrio gyvūnas, priklausantis kurminių šeimai. Lietuvoje dažni gyventojai kurmiai gyvena pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose, daržuose. Jie beveik visą gyvenimą būna žemėje.

Kanapių entuziastai trečius metus iš eilės buriasi prie Seimo diskutuoti apie kanapes, jų padėtį Lietuvoje ir pasaulyje bei galimybę šią medžiagą legalizuoti. Kol dalis visuomenės renginį pasitinka skeptiškai, politikai jo nekritikuoja – atvirkščiai, jie ryžtasi prabilti, kad kanapių klausimu galima eiti į kompromisus.

Prekiautojai narkotinėmis medžiagomis darosi vis įžūlesni – socialiniuose tinkluose matyti profiliai ir grupės, kur visai atvirai reklamuojami tiek silpnieji, tiek stiprieji narkotikai. Tiesa, panašu, kad policija arba interneto vartotojai reaguoja greitai, nes vos rasti puslapiai ir profiliai jau po kelių dienų būna uždaryti.

Panevėžyje bus atnaujinamas seniausias mieste Skaistakalnio parkas – savivaldybė pranešė gavusi 1,85 mln. eurų finansavimą parkui ir prieigoms atnaujinti. Panevėžio miesto savivaldybė šią savaitę dėl to pasirašė finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra. Darbus pradėti planuojama jau kitąmet, baigti 2019-aisiais. Šiuo metu baigiamas rengti Skaistakalnio parko techninis projektas. Savivaldybė parkui ir jo prieigoms atnaujinti skirs dar 150 tūkst. eurų.

Jei du vaikinai gauna po suktinę „žolės“ ir vienas iš jų ją kaipmat surūko, o kitas įsideda į kišenę, pasak teisėjo Audriaus Cinino, rūkalius būtų baudžiamas administracine nuobauda, o „laikytojo“ lauktų baudžiamoji atsakomybė. Nuo šių metų ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą pradėta taikyti tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos policijos duomenimis, šiemet užregistruotos 856 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Beveik metus galiojant tvarkai, pagal kurią ir už nedidelį kanapių ar kitų narkotikų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, liberalai dar kartą siūlo kanapes dekriminalizuoti. Mokslininkams ir net sveikatos apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodo priimtinas, bet policija nei šių, nei kitų parlamentarų idėjų vertinti nesiima.

Miškininkai sako, jog net ir be specialių tyrimų erkių suaktyvėjimą šį rudenį itin jaučiantys. Esą tokio didelio jų kiekio miškuose seniai neužfiksuota. Tuo tarpu sveikatos specialistai tikina, jog šiemet užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis kone dvigubai daugiau nei pernai. Nuo kovo 1 iki lapkričio 30 dienos, visuomenės sveikatos specialistai stebi erkių aktyvumą. Šiuo metu jis itin didelis ir sutampa su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose.

 Pažiūrėkite į niekuo iš kitų neišsiskiriančią pievos nuotrauką. Sakysite, žalia žolė? Nieko panašaus! Žvilgtelėję atidžiau pamatysite, kad žolėje užkoduoti trys skaičiai.  Ekspertai įsitikinę, kad šią užduotį gali įveikti tik genijai. Ar pavyks jums įžvelgti, kokie skaičiai slypi žalioje žolėje?  Jei nepavyksta, žvilgtelkite į nuotrauką apačioje. Ten rasite atsakymą.

Liepos mėnesio viduryje Varėnos rajono Geidukonių kaime, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ONTS) pareigūnai nelauktai apsilankė 23-ejų metų vyro sodyboje ir rado daugiau nei 100 augančių kanapių sodinukų ir jau išdžiovintų sausų kanapių. Gudrus varėniškio planas nelegalius augalus paslėpti darže tarp braškių nepavyko.

Vieną vakarą amerikietis nusprendė pasimėgauti ramiu vakaro pasivaikščiojimu po rajoną. Nieko nenutuokdamas, besivaikščiodamas jis išgirdo keistą garsą, vyras pagalvojo, jog ten kažkoks žvėrelis. Vyras nusprendė pasižiūrėti, kas darosi visai čia pat vejoje. Jis pagalvojo, jog tai gali būti koks mažas naminis gyvūnėlis, kuriam atsitiko nelaimė. Jis išsitraukė mobilųjį telefoną, kad galėtų pasišviesti ir leidosi į paieškas. Pamatęs kūdikį pievoje vyras nustėro.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad per Kėdainių tragediją keturmečiui Matukui buvo suduoti mažiausiai 135 smūgiai. Dalis jų į galvos sritį, kas ir tapo mažylio mirties priežastimi. Vakar Kaune buvo surengta įtariamųjų Gedimino Kontenio ir vaiko motinos Monikos K. akistata, mat per visą laiką, kol šie asmenys buvo sulaikyti, taip ir nepavyko atsakyti į keletą esminių klausimų. G. Kontenis prisipažino talžęs mažametį, tuo tarpu berniuko mama ginasi tik stumdžiusi vaiką.