Vakar Kaune buvo surengta įtariamųjų Gedimino Kontenio ir vaiko motinos Monikos K. akistata, mat per visą laiką, kol šie asmenys buvo sulaikyti, taip ir nepavyko atsakyti į keletą esminių klausimų. G. Kontenis prisipažino talžęs mažametį, tuo tarpu berniuko mama ginasi tik stumdžiusi vaiką. Žodis „tik“ šiuo atveju, suprantama, įgauna visiškai kitokią reikšmę.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas portalui tv3.lt pabrėžė, kad įvykusios įtariamųjų akistatos rezultatų nekomentuos, tačiau pridūrė, jog netrukus kreipsis į teismą dėl įtariamųjų suėmimo terminų pratęsimo.
„Per akistatą klausimų buvo daug ir įvairių. Ar naudojo smurtą? Jei naudojo, tai kada naudojo? Ar intensyviai? Kur buvo mušamas vaikas? Kodėl? Akistata atlikta, turime rezultatą. Tad galiu užtikrinti, kad į teismą kreipsiuosi vienareikšmiškai“, - pabrėžė V. Gataveckas.
Paklaustas, ar per visą sulaikymo laikotarpį keitėsi įtariamųjų parodymai, prokuroras teigė, kad žiauriu nusikaltimu įtariami asmenys savo pozicijų laikosi nuosekliai. Tačiau yra vienas svarbus faktas, kuri norėtume panagrinėti plačiau, t.y. narkotikų vaidmuo Kėdainių tragedijoje.
Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, iš karto po nusikaltimo, įtariamųjų organizmuose rasta metamfetamino pėdsakų. Ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras konkrečiai šio fakto patvirtinti negalėjo, tačiau pasakė, kad per apklausas įtariamieji neneigė to, kad vartojo metamfetaminą ir rūkė žolę.
Apie galimą metamfetamino ir žolės poveikį žmogui, pokalbis su Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė.
- Kaip žmogų, jo elgesį veikia metamfetaminas ir žolė?
- Noriu pabrėžti, kad reikia žinoti faktus, kad būtų galima tiksliai įvertinti situaciją. Todėl pateiksiu bendrą vertinimą, kurio nereikėtų sieti su tuo konkrečiu atveju (Kėdainiuose nužudyto berniuko istorija – aut. past.). Jei įtariamųjų organizme buvo rasta metamfetamino pėdsakų, tai tikėtina, kad ši medžiaga buvo vartota „šviežiai“.
Pats metamfetaminas yra pakankamai sudėtinga medžiaga. Visų pirma, tai yra stimuliatorius. Jo sukeliami pojūčiai yra pakankamai stiprūs. Moksliniuose straipsniuose rašoma, kad praktiškai 80 proc. asmenų paragavę šios medžiagos pirmą kartą įgyja psichologinę priklausomybę metamfetaminui. Tai yra nuo pirmo karto pririšanti medžiaga.
Nepaisant to, kad ji trikdo ir suvokimą, ir pasaulio aplinkos vertinimą (kaip ir visos narkotinės medžiagos), tai papildomai moksliniuose straipsniuose rašoma, kad metamfetaminas priklauso narkotinių medžiagų grupei, kuri skatina agresiją. Ryšys tarp didesnės agresijos ir metamfetamino vartojimo yra pagrįstas statistiškai patikimais moksliniais tyrimais.
Toks ryšys yra, todėl agresyvus metamfetaminą vartojančio žmogaus elgesys neturėtų stebinti. Ypač jei yra dažniau vartojama arba yra perdozavimas, tada ta agresija gali būti dar labiau išreikšta. Tiek neadekvačiu, tiek agresyviu elgesiu.
Metamfetaminas veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir visą kūną. Šie narkotikai kelia kraujospūdį, didina pulsą, priverčia spazmuoti kraujagysles. Tad nestebina net tokie atvejai, kai po metamfetamino ar kitų stimuliatorių vartojimo jaunus žmones ištinka infarktai, insultai, kitos patologijos.
- Koks skirtumas būna, kai minėtos narkotinės medžiagos yra vartojamos ilgesnį laiką?
- Vartojant ilgesnį laiką atsiranda mąstymo ir psichikos sutrikimai net ir nebūnant apsvaigimo būsenoje. Gali atsirasti paranoja, kliedesiai ir panašūs dalykai. Tos medžiagos sukelia malonumo pojūtį, bet tuo pačiu pridaro daug betvarkės žmogaus galvoje.
Noriu atkreipti dėmesį, kad jei kažkas įvyko apsvaigimo būsenoje, tai nėra didelės reikšmės, ar narkotikai buvo vartoti ilgesnį laiką. To momentinio apsvaigimo užtenka, kad būtų stipriai paveikta žmogaus psichika. Apsvaigimas yra pakankamai stiprus, iškart paveikia žmogų ir gali sąlygoti neadekvatų elgesį.
- Ar narkotinės medžiagos prideda žmogui papildomos jėgos, agresijos?
- Iš tikrųjų būnant apsvaigimo, susijaudinimo būsenoje žmonės pasižymi ypatinga jėga. Čia panašu į aprašomus atvejus, kai išsigandę žmonės gali pakelti itin sunkius daiktus ar padaryti kažką, ko ramybės būsenoje nesugebėtų atlikti.
Analogiškas begalinės jėgos atsiradimas būna ir pavartojus narkotikų, kai atsiranda daug stresinių hormonų kraujyje ir tas mobilizuoja visą organizmą. Tada atsiranda maksimali jėga. Galima teigti, kad normaliomis sąlygomis žmogus negalėtų tokios jėgos išvystyti.
- Kiek įtakos neadekvačiam žmogaus elgesiui gali turėti narkotinių medžiagų sumaišymas?
- Bet kokių psichoaktyvių medžiagų vartojimas, o ypatingai skirtingų medžiagų maišymas, visada blogina psichinę būklę. Tas efektas sumuojasi. Juolab, kad tarkim žolės atveju yra didelis klausimas, ar ji būna gryna, ar maišyta (kas labiau realu, didžioji dalis žolės Lietuvoje platinama ją „pagardinus“ sintetiniais kanabinoidais, psichostimuliatoriais, kitomis narkotinėmis medžiagomis).
Tas pats jei narkotikai būtų maišomi su alkoholiu. Taip kad, kuo daugiau primaišyti į vieną „katilą“, tuo didesnė betvarkė žmogaus galvoje. Tuomet apie kažkokį adekvatumą negali būti net kalbos.
